SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA
Pakalbėkime apie savo gyvenimo gėrybes. Visi esame gausiai palaiminti įvairiomis materialinėmis ir dvasinėmis gėrybėmis. Bet kasdien mes matome žmonių, kuriuos vargina skolos, finansiniai trūkumai, sunkus darbas. Sutinkame tų, kuriuos kankina įvairios ligos ir skausmai. Bendraujame su tais, kurie kenčia dėl įtampos šeimoje arba savo darbo santykiuose. Pažįstame tų, kurie liūdi dėl netekties ir jaučiasi labai vieniši. Dalis žmonių kasdien siekia didesnių pajamų, ieško prasmingo ir įkvepiančio darbo. Kiti nori sustiprinti sveikatą ir patirti daugiau džiaugsmo bei laimės savo šeimoje. Visi žmonės yra labai panašūs į Evangelijos Lozorių, kuris serga, vargsta ir kenčia.
Vienas vaikas gyveno neturtingoje šeimoje. Jam buvo beveik aštuoneri metai. Vieną dieną jis stovėjo šalia parduotuvės ir žvelgė į naujus sportinius batelius. Jo paties drabužiai ir batai buvo labai susidėvėję. Pro šalį ėjo moteris ir užkalbino vaiką: „Vaikine, į ką taip įdėmiai žiūri?“ Jis tyliai atsakė: „Aš kalbu maldą ir prašau Dievą, kad man padovanotų naujus batus.“ Tuojau pat ta moteris nusivedė jį į parduotuvę užmovė jam naujas kojines ir pasakė: „Išsirink dabar porą batelių, kurie tau patinka.“ Vaikas negalėjo patikėti tuo, kas vyko. Jis niekada neturėjo naujų batų. Jo tėvai jam duodavo tik senus sunešiotus batus. Kai ji užmokėjo už pirkinius, pasakė: „Sūnau, nešiok ir saugok savo batus.“ Mažylis pažvelgė į ją šypsodamasis. Jo veidu riedėjo ašara. Tokio dėmesio jis dar niekada nebuvo patyręs savo gyvenime. Jis klausė: „Ponia, ar jūs esate Dievo žmona?“
Labiausiai panašūs į Dievą esame tuomet, kai duodame, kai dalijamės. Tampame panašiais į Dievą tuomet, kai skiriame laiko žmonėms, kai stengiamės laiminti kitus. Meilė tampa matoma mūsų veiksmuose. Geriausias Kristaus liudijimas yra ne per pamokslus, bet per parodytą gerumą, atidumą, patarnavimą. Kai skiriame laiko, pinigų, padrąsinimą kitiems, parodome jiems Dievą. Nesvarbu ar žmonės mums tiesiogiai atsilygina. Jei paaukojame žmogui dvidešimt eurų ir to žmogaus gyvenime nebesutinkame, žinokime, kad Dievo širdyje tai jau įrašyta. Jis mato, kiek mes aukojame. Jis girdi, kiek padrąsinimo žodžių pasakome. Jis mato, kiek kartų skyrėme laiko kitiems ir jie net nepadėkojo mums.
Jėzus sako: „Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins /Mt 6, 3-4/.“ Kai aukojame, daliname savo laiką, kai darome ką nors gera kitiems, mes priimame naują palaimą ir sėkmę gyvenime. Apaštalas Paulius sako: „Kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus /2 Kor 9, 7b/.“ Kai mes sėjame gerumą, rengiame sau kažką nuostabaus ateityje. Juk nežinome ko mums reikės ateityje. Kai rūpinamės kitais, kai padedame kitiems jų svajonėse, mes patys kuriame savo, savo šeimos, savo įmonės, savo šalies nuostabią ateitį. Kuo daugiau dalinamės, tuo daugiau turtų sukaupiame sau ir kitiems.
Sakoma, kad turtingas ne tas, kuris daug turi, bet tas, kuris gali daug duoti. Jėzus niekada nesmerkia nei turtų, nei turtingų žmonių. Taip pat jis niekada neaukština skurdo, ligų, kančios. Jis niekada neskatina gyventi skurdžiai ir nelaimingai. Savo palyginime Jėzus smerkia ne žmogaus turtus, bet jo klaidingą požiūrį ir elgseną. Jis nesako, kad turtas yra blogis. Šventasis Raštas dažnai primena, kad Dievas laimina žmogų savo gausiais turtais. Taip pat jis kovoja ir moko mus kovoti su ligomis, skurdu bei godumu, nes tai piktosios dvasios kūriniai. Turime atsikratyti bet kokio godumo ir dalintis visais savo dvasiniais ir materialiniais turtais su stokojančiais. Tik dalindamiesi ir duodami galime gyventi turtingą, sveiką, sėkmingą, darnų, laimingą ir ramų gyvenimą.
Kun. Rytis Gurkšnys
