SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA
Pamąstykime šiandien apie meilės įsakymą. Labai dažnai mes teisiame žmones visiškai nežinodami jų gyvenimo patirties. Mes nežinome, kokius sunkumus jie išgyvena. Mes nežinome, kokius gyvenimo smūgius jie patyrė. Mes nežinome, su kokiais iššūkiais jie dabar kovoja. Mes matome jų elgseną ir girdime jų žodžius. Mes matome, kad jie nedraugiški mums, dažnai mus įžeidžia, įskaudina arba žemina. Bet mes nematome to, kas vyksta jų širdyje. Mes nematome jų sielvarto ir skausmo, kuris juos slegia ir vargina. Jie kovoja ir stengiasi nepasiduoti. Jiems nereikia mūsų kritikos arba pamokymų. Keli mieli mūsų žodžiai gali padaryti didelę įtaką kitam. Meilės žodis turi gydančią galią.
Gyvenimas siunčia mums tokius žmones ne tam, kad mes juos teistume, smerktume, atstumtume. Jie dovanojami mums tam, kad mes mylėtume juos ir palydėtume juos į pilnatvę. Mes esame jų „gydytojai.“ Mes gydome kitus, kai esame jiems jautrūs, atidūs, kai pastebime, kada jiems sunku, ir pasiūlome jiems savo pagalbą. Mes gydome juos, kai pasikalbame su jais, juos išklausome ir padrąsiname, kai meldžiamės už juos. Mes darome kitiems teigiamą įtaką, kai mažiau kritikuojame, kaltiname, taisome juos.
Vienas įmonės darbuotojas pasakojo man apie tai, kad jos vadovas dažnai jį aprėkdavo, bausdavo, kritikuodavo be jokios svarbios priežasties. Jis kaltino jį visų kitų darbuotojų akyse už tas klaidas, kurių jis nepadarė. Tai labai žeidė, skaudino ir vargino jį. Jis nežinojo, ką daryti. Vieną dieną jis nusprendė išlaikyti ramybę, nesiginčyti, nesiteisinti ir neatsakyti jam piktu. Žinoma, jam buvo nelengva išlikti ramiam tokių pokalbių metu. Tačiau jis stengėsi parodyti ramybę ir gerumą savo vadovo atžvilgiu.
Po kelių dienų paaiškėjo, kad vadovo santuokoje ir šeimoje vyksta skyrybos. Tai buvo sunkus metas jam, jo žmonai ir vaikams. Šis darbuotojas suprato, kad tai buvo tikroji vadovo pykčio ir žeidžiančio elgesio priežastis. Vadovo pykčio priežastis buvo ne darbuotojo darbo kokybė, bet vadovo asmeniniai sunkumai ir iššūkiai, kurie jį vargino bei sekino jo jėgas. Šis suvokimas pakeitė jo požiūrį į vadovą.
Jis stengėsi palengvinti vadovo darbą ir gyvenimą šiuo sunkiu metu. Jis stengėsi nevengti susitikimo su juo, bet dažniau paklausti jo, ką jis dar papildomai galėtų padaryti, kaip jis galėtų jam padėti vadovo darbe, ką jis už jį galėtų padaryti. Labai greitai jis buvo paaukštintas pareigose, nes įmonės savininkas matė jo didesnes pastangas, jo iniciatyvą, jo pasiaukojimą dėl įmonės gerovės. Padėdamas savo vadovui, jis pats ruošė kelią savo paaukštinimui. Jo teigiamas požiūris į vadovą, kūrė teigiamus dalykus jo paties gyvenime.
Labai lengva kritikuoti kitus. Labai lengva pastebėti kitų klaidas. Daug sunkiau padėti jiems pastebėti tai, kas gera, ir padėti jiems atskleisti bei panaudoti savo talentus. Mylintis žmogus nesusikoncentruoja į silpnybes ir kitus blogus dalykus. Jis leidžia kitiems suklysti. Meilė nesureikšmina klaidų. Jis žvelgia į kito stiprybes ir gerus darbus. Brandus žmogus nepasakoja kitiems apie kito žmogaus silpnybes ir klaidas. Jis kalba vien tik apie tai, kad gera kito mintyse, žodžiuose, darbuose, charakteryje, šeimoje.
Pastebėjau tokį gyvenimo dėsnį. Žmonės žvelgia į jus taip, kaip jūs žvelgiate į juos. Kuo daugiau kritikuojate kitų darbus ir žodžius, tuo daugiau kritikos susilaukiate iš kitų. Kuo daugiau pozityvumo rodote kitiems, tuo daugiau jo susilaukiate iš kitų. Kuo daugiau gerumo dalinate kitiems, tuo daugiau gerumo susilaukiate iš kitų. Kai esate malonūs, gailestingi, atlaidūs, tuomet jūs sutinkate daugiau tų, kurie jums parodo dar daugiau meilės, gailestingumo ir atlaidumo.
Visi turime silpnybių ir stiprybių. Mes esame sveiki, stiprūs, sėkmingi ir laimingi ne vien dėl savo pastangų, bet dėl žmonių, su kuriais gyvenome, mokėmės, darbavomės. Daugelis įvairių aplinkybių padarė mums teigiamą įtaką mūsų gyvenimo ramybei, darnai ir gerovei. Meilės įsakymas moko mus mažiau teisti ir smerkti kitus, bet dažniau suprasti juos ir atleisti jiems. Jis moko mus leisti jiems klysti, nes nežinome, su kokiais sunkumais jie kovoja savo širdyje, šeimoje, darbe.
Mes labai greitai pastebime tas jų silpnybes, kurių mes neturime. Mes skubame smerkti jų klaidas, kurių mes paprastai nedarome. Mes teisiame tuos, kurie išsiskyrė, pasidavė priklausomybei, sugadino sveikatą, padarė nusikaltimą, įsivėlė į skolas arba skandalus. Mes smerkiame ir teisiame juos, nes matome tai, kas vyksta jų gyvenime, bet nematome to, ką jie išgyvena savo širdyje. Tokiu požiūriu mes trukdome jiems keistis ir tobulėti.
Mes keičiame kitų gyvenimus tuomet, kai mes skiriame laiko ir energijos kitą žmogų išklausyti ir suprasti jį. Mes darome teigiamą įtaką kitiems, kai esame gailestingi visiems, kai žvelgiame į juos meilės akimis. Mes mylime kitus, kai stengiamės pateisinti jų nepriimtiną mąstyseną, elgseną. Daugeliui klystančiųjų tereikia tik vieno meilės žvilgsnio, vieno atleidimo, vieno gailestingumo žodžio tam, kad jie staiga pasikeistų. Vienas gerumo ženklas gali padaryti labai didelę įtaką jo gyvenime.
Jūs galite pakeisti kito elgseną, įpročius, požiūrį. Jūs keičiate žmones, kai skiriate laiko ir dėmesio piktam bendradarbiui, kai pasikalbate su savo šeimos nariu, kuris nusivylęs ir nuliūdęs. Tuomet jūs pasidalinkite meile ir gerumu. Kai pakylėsite kitų dvasią, jūs pats kilsite visose srityse. Jūs priimsite dar gausesnę Dievo palaimą. Jūs kursite tą laimingą gyvenimą, kuriam esate sukurti, išrinkti ir pašaukti.
Kun. Rytis Gurkšnys
