Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA

Esame patepti stiprybe

2022 01 23

Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams /Lk 4, 18/.

Pakalbėkime šiandien apie tai, kad esame patepti nešti gerąją naujieną. Senajame Testamente patepimas aliejumi reiškė stiprybę, galią ir naujus sugebėjimus. Per Krikštą esame patepti pašventintu aliejumi. Dievo patepimas reiškia, kad turime visa tai, ko mums reikia savo pašaukimui žemėje atlikti. Turime pakankamai talentų, kūrybingumo, idėjų tam, kad būtume sėkmingi. Galime peržengti ir nugalėti visas kliūtis. Galime gyventi ramų ir turtingą gyvenimą. Gal ir nematome jokių patepimo ženklų, tačiau mes jau dabar kuriame tai, kuo tikime. Turime kartoti: „Esu pateptas dievišku aliejumi. Galiu pasiekti savo svajones. Galiu įveikti visas kliūtis. Mane gausiai apdovanojo mano ir visatos Kūrėjas. Esu pašauktas nešti gerąją naujieną. Esu pateptas kurti nuostabų gyvenimą ir laiminti kitus.“

Viename straipsnyje skaičiau apie vorus, kurie surezga labai sudėtingus, gerai apskaičiuotus ir tvirtus tinklus. Tas tinklas pripildytas labai lipnios medžiagos, kuri padeda vorui pagauti praskrendančius vabzdžius. Į voro tinklą patekęs vabzdys nesusipina tame tinkle, bet prie jo prilimpa ir negali išsilaisvinti. Tokiu būdu daug kartų mažesnis voras pagauna didžiulį grobį sau pietums. Įdomiausia tai, kad pats voras neprilimpa prie savo nepaprastai lipnaus tinklo. Kaip jis pats gali vaikščioti ir net bėgioti savo tinklu neprilipdamas prie jo? Atrodo, kad jis pats turėtų įkliūti savo sudėtingame kūrinyje, savo verslo labirintuose, savo sunkiame darbe. Taip neatsitinka todėl, kad jis pagamina aliejaus, kuris teka link voro kojų. Šis aliejus ant voro kojų padeda jam greitai judėti lipniu tinklu ir neprilipti. Kitaip tariant, voras neįkliūna tinkle todėl, kad jis yra pateptas aliejumi, teikiančiu jam šią ypatingą, išskirtinę galią.

Panašiai kaip vorui aliejus, mūsų šventasis patepimas apsaugo mus nuo greitai prilimpančių dalykų. Gal bendradarbiai apkalba jus, pasakoja kitiems apie jūsų silpnybes, kuria žeminančias istorijas. Bet visa tai neprilimpa prie jūsų, nes esate patepti tuo dieviškuoju aliejumi, kuris saugo jus nuo tokių žodžių ir minčių. Kai staiga jus atleidžia iš darbo po daugelio metų, jūs neprarandate drąsos ir vilties. Jūs nuolat mąstote ir tikite, kad greitai surasite dar geresnį darbą. Gal išgirdote gydytojo diagnozę apie jūsų neišgydomą ligą. Jūs nepuolate į neviltį ir liūdesį, bet džiaugiatės ir tikite, kad esate Dievo patepti, palaiminti ir apdovanoti visomis reikiamomis galiomis, kurių reikia išgydymui. Gal netikėtai nutrūko ryšiai su jums brangiu ar mylimu žmogumi, jūs tikite, kad jūs esame laisvi ir atviri naujiems žmonėms, naujoms galimybėms. Kai patenkate į labai sudėtingą ir sunkią padėtį, jūs kartojate: „Dieve, žinau, kas tu paimi visa tai, ką žmonės panaudoja man pakenkti, ir paverti į tai, kas padaro mane sėkmingu. Žinau, kad niekas negali man pakenkti, nes tu saugai mane ir kovoji mano pusėje. Tu blogį pakeiti į gera, nes esu pateptas tavo šventuoju patepimu, tavo galia.“

Vienas jaunas neturtingas studentas svajojo gauti stipendiją ir įteikė savo prašymą universiteto administracijos atstovui. Studentas buvo labai talentingas ir darbštus. Buvo vienas iš pačių geriausių studentų. Bet tas universiteto atstovas nusprendė neskirti šios stipendijos jam. Bet studentas jautė troškimą pasiekti savo svajonę. Jis kasdien dažnai kartojo: „Dieve, tikiu, kad šis atsakymas nėra tavo atsakymas man. Ačiū, kad man siunti tuos žmones, kurie man palankiai nusiteikę. Žinau, kad turiu baigti kovoti tik tada, kai tu man pasakysi, kad jau baigta. Tikiu, kad tu ir toliau kovoji dėl mano svajonės.“ Po kelių savaičių jis gavo laišką iš universiteto administracijos atstovo, kuris patvirtino, kad jam skirta stipendija. Be to, ji buvo dar didesnė, negu ta, kurios prašė studentas. Vėliau universiteto darbuotojas prisipažino, kad niekaip negalėjo ištrinti to studento iš savo atminties. Jis kasdien galvojo apie tą studentą. Kai jis važiuodavo į darbą, kai vakarieniaudavo, net nubudęs vidurnaktį, mąstydavo apie tą studentą. Niekaip negalėjo atsikratyti tų minčių apie jį ir nusprendė paskirti stipendiją. Tuo metu jau visos dalinės stipendijos buvo paskirstytos, todėl jis paskyrė jam pilną stipendiją, kurios buvo taupomos ypatingiems atvejams.

Gal šiandien siekiame to, kas kitiems atrodo neįmanoma. Gal šiandien labai sunku gyvenime. Sielos priešas dažnai sako: „Tu niekada neįveiksi šios priklausomybės. Neišauklėsi savo vaikų gerais žmonėmis. Negausi paaukštinimo. Tavo atlyginimas nepadidės. Neįveiksi šios ligos. Susitaikyk su tokia situacija. Priimk ją. Mokykis gyventi su liga, su priklausomybe, su trūkumais.“

Tačiau Dievas sako: „Aš tave patepiau, kad nugalėtum bet kokį blogį. Mano Dvasia ant tavęs, kad neštum gerumą.“ Jo patepimas yra stipresnis už bet kokią priklausomybę, žmonių pasipriešinimą, patirtą neteisingumą. Šventasis patepimas daro tai, ko mes negalime padaryti patys savo pastangomis. Jis leidžia mums sukurti tai, kam mes neturime talento, išsilavinimo arba pinigų. Jis padeda mums įveikti visas ligas, blogus įpročius ir kitas kliūtis, kurios mums atrodo neįveikiamos.

Mes visi susiduriame su sunkumais, kliūtimis ir išbandymais. Būna metas, kai nepatiriame didelių pergalių. Turime toliau ramiai darbuotis ir tikėti, kad ateis mūsų laimėjimų metas. Turime kartoti: „Viešpats patepė mane savo Dvasia, kad neščiau gerąją naujieną vargstantiems. Esu pateptas. Esu stiprus. Esu apdovanotas. Esu palaimintas. Galiu įveikti bet kokį blogį ir kurti geresnį pasaulį.“ Toks tikėjimas leidžia mūsų patepimui veikti. Jis padeda mums įveikti tai, kas mums atrodo neįmanoma. Jis leidžia mums pasiekti, tai, ko mes savo pastangomis negalėtume sukurti. Jis keičia sudėtingą situaciją, kurioje nematome išeities. Jis padeda mums kurti patį geriausią gyvenimą.

-

Savaitės malda

Visagali Amžinasis Tėve, tu sakai, kad esu pateptas tavo aliejumi, esu pašauktas nešti gerąją naujieną vargstantiesiems. Tu suteikei man visa tai, ko man reikia tam, kad įvykdyčiau savo misiją gyvenime. Savyje nešioju tavo suteiktą galią. Niekas negali man pakenkti, nes tavo Dvasia mane veda, globoja ir saugo. Esu sukurtas pagal Visagalio Dievo atvaizdą. Esu nuostabiausias tavo kūrinys. Turiu labai daug potencialo. Tavo patepimas padeda man judėti pirmyn ir įveikti visas kliūtis. Turiu tavo Dvasią, kuri Jėzų prikėlė iš numirusių. Esu tavo vaikas, esu nugalėtojas, nes turiu tavo Dvasią, kuri gydo, stiprina, ramina ir drąsina mane. Turiu tą pačią tavo galią, kuri stiprino Jėzų kančioje ir vedė jį į pergalingą prisikėlimą. Jokia nesėkmė, netektis, liga nėra staigmena tau. Tu leidi man patirti sunkumus. Bet taip pat dovanoji man savo patepimą. Tu suteikei man galią įveikti visas kliūtis mano kelyje. Tu jau dabar duodi tai ko reikia mano sveikam, sėkmingas, laimingam, turtingam, ramiam ir šventam gyvenimui. Tikiu, kad patirsiu dar daugiau teigiamų pokyčių. Priimu pagerėjimą sveikatoje, finansuose, santykiuose, veikloje. Kursiu patį nuostabiausią gyvenimą ir dar labiau laiminsiu kitus per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Kun. Rytis Gurkšnys