MOKYMAI
Neribota jėga
2025 06 01
„Kokia nepalyginama jo galybės didybė mums tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai. /Ef 1, 19/“
Pakalbėkime šiandien apie mūsų neribotą jėgą. Šventasis Raštas primena, kokia galia saugo mus. Ji gali išgelbėti mus net iš pačios sudėtingiausios situacijos. Ji gali padėti mums išgydyti bet kokią ligą, pašalinti bet kokį trūkumą, įveikti bet kokią piktosios dvasios sukurtą kliūtį. Joks trūkumas, neteisingumas, įžeidimas, nesėkmė, netektis negali mums pakenkti. Mes turime neribotą jėgą, kuri nuolat veikia visose mūsų gyvenimo srityse.
Vieno filmo kūrėjų grupė filmavo sceną, kurios metu sraigtasparniu virš ežero paviršiaus skrido pagrindinis filmo aktorius ir pilotas. Sraigtasparnis skrido labai žemai arti vandens paviršiaus, nes aktorius turėjo perduoti kažką žmonėms, esantiems laive. Netikėtai pakilęs vėjas pradėjo stipriai stumti sraigtasparnį. Pilotas nebegalėjo suvaldyti jo. Jis krito į vandenį ir greitai pasinėrė gilyn. Po 30 sekundžių į paviršių iškilo pilotas. Jis buvo sveikas. Visi laukė, kada iškils jo keleivis. Praėjo viena minutė, dvi minutės, trys minutės, keturios minutės. Po penkių minučių aktorius iškilo į paviršių. Jis irgi buvo gyvas ir visiškai sveikas.
Po to jis pasakojo, kad po smūgio į vandenį, jis buvo visiškai bejėgis. Negalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Jis nežinojo, ką daryti. Jis sakė: „Dėkoju gelbėtojui baltais drabužiais, kuris sugriebė mane už marškinių, ištraukė mane iš sraigtasparnio ir pastūmė mane iš ežero dugno į vandens paviršių.“ Visą įvykį stebėję žmonės jam sakė: „Apie ką tu kalbi? Ten nebuvo jokio gelbėtojo. Niekas nešoko į vandenį gelbėti tavęs.“ Jis atsakė: „Tuomet dėkoju Dievui už tai, kad jis mane išgelbėjo.“
Šventasis Raštas sako: „Kai brisi per gilius vandenis, būsiu su tavimi, – upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, – liepsnos tavęs nepraris, nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti /Iz 43, 2-3/.“ Galbūt šiandien mes einame „per gilius vandenis, liepsnojančią ugnį.“ Mes žinome, kad visa tai negali pakenkti mums. Mes galime išlikti sveiki ir stiprūs, nes mūsų pusėje galingiausia visatos jėga.
Vienas medžiotojas savo namuose valė šautuvą. Netikėtai jis iššovė. Kulka pataikė jam į smakrą ir pervėrė jo smegenis. Sužeistasis buvo greitai nuvežtas į ligoninę. Ten jį apžiūrėjęs gydytojas, pastebėjo, kad sužeidimas buvo labai nedidelis, nes kulka pataikiusi į jo dantų protezą šiek tiek pakeitė savo kryptį ir nepalietė gyvybiškai svarbios smegenų dalies. Ji pralėkė 1 milimetro atstumu nuo labai pažeidžiamos smegenų dalies. Gydytojas tvirtino, kad vyras buvo tik 1 milimetro atstumu nuo mirties. Dantų protezas apsaugojo jį. Žmoguje slypi neribota jėga, kuri panaudoja net dantų protezą tam, kad apsaugotų jį.
Šventasis Raštas sako, kad malonė apdengia mus kaip skydas. Joks fizinis arba dvasinis priešas negali mūsų įveikti. Mes esame ramūs, drąsūs, nes nešiojamės savyje neribotą galią, kuri padeda mums įveikti visas kliūtis, ligas, smūgius. Niekas negali pakenkti mums.
Vienas parduotuvės darbuotojas buvo užpultas ginkluoto plėšiko. Jis liepė pardavėjui atidaryti pinigų seifą. Išsigandęs žmogus negalėjo greitai atidaryti seifo. Jo rankos drebėjo. Jis negalėjo tiksliai surinkti reikiamų seifo užrakto skaičių. Vagis susinervino, staiga šovė jam į krūtinę ir išbėgo iš parduotuvės.
Parduotuvės lankytojai, kurie tuo metu slėpėsi už lentynų, skubėjo padėti sužeistajam. Tačiau jie greitai pastebėjo, kad nebuvo jokio kraujo ant sužeistojo kūno. Vyro švarko vidinėje kišenėje įdėtas mobilusis telefonas apsaugojo jį nuo žudiko kulkos. Visi labai stebėjosi, kad vyrui taip pavyko išvengti mirties. Jį apžiūrėjęs skubios pagalbos specialistas pasakė: „Tau labai pasisekė šį kartą.“ Vyras atsakė: „Tai nebuvo laimingas atsitiktinumas. Tai buvo Dievo malonė. Ji pasirūpino, kad tas telefonas būtų tinkamoje vietoje.“
Visi mes turime neribotą jėgą savyje. Ji saugo mus nuo mūsų priešų. Ji visada saugo mus nuo mirties tuomet, kai dar neturime išeiti iš šio pasaulio. Sunkiu metu nekalbėkime apie tai, kokios didelės mūsų problemos. Kalbėkime apie tai, koks galingas mūsų Dievas. Kartokime tikėjimo žodžius: „Aš galiu įveikti visus savo sunkumus. Manęs negali įveikti ši liga, priklausomybė, konfliktas, trūkumas ir joks kitas priešas. Aš viską galiu, nes Kristaus galia veikia manyje.“ Mes turime kartoti tokius žodžius ne tam, kad mes prisimintume tai, bet tam, kad mūsų sielos priešas, kuris mus atakuoja, girdėtų.
Sunkiu metu labai svarbu atkreipti dėmesį į savo mintis. Kai mąstome apie ligos sunkumus ir galimas pasekmes, mes leidžiame ligai įveikti mus. Kai mąstome apie santuokos ir šeimos problemas, mes neleidžiame savo neribotai jėgai veikti mūsų santykiuose. Sunkiu metu turime tikėti šia galia ir daryti gera kitiems. Kai sunku, kartokime: „Ši liga neįveiks manęs. Mano santuoka klestės. Turiu slaptą ir galingą ginklą. Mano priešai neturi jokios galios man. Neribota jėga veikia manyje ir padaro mane galingu.“ Tokie tikėjimo žodžiai ir meilės darbai padės mums panaudoti neribotą jėgą, kuri slypi kiekviename iš mūsų.
Mums duota didžiulė galia įveikti visas ligas, konfliktus, silpnybes, priklausomybes ir kitus savo priešus. Prisiminkime, kas mes esame, kas mus sukūrė, kas mus globoja ir veda. Kai patiriame sunkumus, prisiminkime, kad jie laikini. Mums duota galia yra amžina. Tikėkime, kad ji jau dabar šalina mūsų ligas, finansinius ir materialinius trūkumus. Ji nuvalo, gydo, keičia, stiprina, atnaujina mus. Ji padeda mums kurti sveiką, sėkmingą, turtingą, ramų, laimingą ir ilgą gyvenimą. Ji padeda mums ruoštis ir amžinajam džiaugsmui ir laimei.
Išlaikyti ramybę
2025 05 25
Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! /Jn 14, 27/
Pamąstykime šiandien apie tai, kaip išlaikyti ramybę. Visi patiriame tokių situacijų, kurios sukelia mums nerimą. Tuomet jaučiamės nuliūdę, nusivylę, pasimetę, įsižeidę. Gal kas nors neteisingai elgiasi su mumis, negerbia mūsų. Mes kovojame su kokia nors liga. Koks nors projektas užsitęsė daug ilgiau nei mes planavome. Niekas nėra apsaugotas nuo iššūkių ir nesklandumų. Kiekvieną žmogų ištinka įvairūs sunkumai, ligos, netektys, nesėkmės. Tačiau visi galime išlikti ramūs net ir sunkiu metu.
Vienoje šalyje buvo surengtas dailininkų konkursas. Jie turėjo nupiešti ramybę. Nugalėtojo kūrinys turėjo pavaizduoti ramybę labai įdomiu ir neįprastu būdu. Dailininkai labai įvairiai vaizdavo ramybę. Jie tapė gamtos vaizdus, ežerus, saulėlydžius, gyvūnus pievose, apsnigtą trobelę kalnuose. Tačiau nugalėjo paveikslas, kuris vaizdavo didžiulę audrą, žaibuojantį dangų, stiprų lietų, vėjo lenkiamus medžius. Paveikslo kampelyje buvo pavaizduotas nedidelis paukščio lizdas. Jame tupėjo paukštis išskleidęs sparnus, kuriais jis dengė šešis savo jauniklius savo lizde. Jie visi sėdėjo labai ramiai.
Ramybė nėra vargo nebuvimas, bet žinojimas, kad Dievas su mumis sunkiu metu. Ramybė nėra sunkumų ir problemų nebuvimas. Ramybė nėra trūkumų ir rūpesčių nebuvimas. Ramybė yra gebėjimas išlaikyti vidinę ramybę tuomet, kai mūsų gyvenime siaučia „audra.“ Šventasis Raštas sako: „Savo sparnų plunksnomis jis tave uždengs, – po jo sparnais rasi prieglaudą, jo ištikimybė yra dengiantis skydas /Ps 91, 4/.“
Evangelija pasakoja apie tai, kaip Jėzus su savo mokiniais plaukė valtimi. Kilo didžiulė audra, kuri galėjo apversti jų valtį. Apaštalai išsigando. Jie pažadino Jėzų sakydami, kad jie visi gali žūti. Jėzus atsikėlė ir įsakė audrai nurimti. Bangos nurimo. Jėzus nuramino audrą, nes jis savyje turėjo ramybę. Jo aplinkoje vyko didžiulė audra. Tačiau jo širdyje ir mintyse buvo ramybė.
Mokslininkai sako, kad uragano metu vėjo greitis būna labai didelis. Jis griauna namus, rauna arba laužo medžius, ir naikina visa tai, kas pasitaiko jo kelyje ant žemės paviršiaus. Jis kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Tačiau paprastai didelio uragano centre būna labai rami vieta. Toje vietoje visiškai ramu.
Panašiai ir gyvenime būna tokių laikotarpių, kai viskas vyksta ne taip, kaip planavome arba norėjome. Daugelio dalykų negalime suvaldyti, išlaikyti arba pakeisti. Gal šeimos narys elgiasi neteisingai, daro klaidingus pasirinkimus. Gal įmonėje atleidžiami darbuotojai. Gal mylimas žmogus arti mirties. Tai sukelia mums nerimą ir stresą. Tačiau net ir tokiu metu mūsų gyvenime yra ta vieta, kurioje visiškai ramu. Tai ramybė, kurios negali duoti pasaulis. Ji visada slypi mūsų širdyje, mūsų dvasioje.
Daugelis žmonių nepasveiksta iš ligos arba neturi energijos, nuolat pavargę, išsekę, nes jie nuolat nerimauja dėl ko nors. Jie savyje sukuria daug streso. Ryte jie mąsto apie tai, kas bloga laukia jų tą dieną. Vakare jie mąsto vien apie tai, kas nepasisekė, kokias klaidas padarė, kokį neteisingumą patyrė. Nerimaudami jie švaisto savo energiją. Tai silpnina jų jėgas, kūrybingumą, tikėjimą. Jie negali puikiai atlikti savo darbų. Jie daro dar daugiau klaidų, blogus sprendimus. Nerimas alina jų imuninę sistemą. Jis trukdo jų organizmui kovoti su įvairiomis ligomis.
Daugelis dalykų gali sukelti nerimą. Kartais mąstome, ar užteks pinigų apmokėti visoms sąskaitoms. Mąstome apie tai, kad vaikai dar maži ir juos reikės dar ilgai auginti, ugdyti, mokyti, remti. Mūsų išorinio pasaulio skubėjimas ir stresas pripildo ir mūsų vidinį pasaulį. Gal šiandien mūsų aplinkoje viskas vyksta labai greitai. Tuomet mes jaučiame nuolatinį spaudimą iš išorės. Tačiau net ir tokiu metu galime išlikti ramūs. Mes galime neleisti stresui pripildyti mūsų dvasią, širdį ir mąstyseną. Prisiminkime, kad Dievas laiko mus savo rankoje. Niekas pasaulyje negali mūsų įveikti arba nugalėti. Mes galime išlaikyti ramybę. Mes galime išlaikyti ramybę, kuri gerina savijautą, santykius ir sveikatą.
Laivas gali plaukti labai neramioje jūroje. Jis gali tęsti kelių mėnesių kelionę audringame vandenyne. Jis gali išsilaikyti ant vandens paviršiaus tol, kol į jo vidų nepatenka vandens. Kai jis pradeda leisti vandenį į savo vidų, jis pradeda skęsti.
Mes galime darbuotis tokioje vietoje, kur žmonės apkalba kitus, švaisto laiką, dirba aplaidžiai. Gal mūsų mokykloje arba universitete mus žemina arba negerbia. Gal namuose auginame netvarkingą ir nemandagų vaiką. Tai gali sukelti mums nerimą ir stresą. Kai neleidžiame išorės pasaulio negatyvumui patekti į mūsų širdį, mes išlaikome ramybę ir džiaugsmą. Mes neleidžiame liūdesiui, nusivylimui, nuoskaudoms įsišaknyti mūsų mintyse. Mes neleidžiame, kad išorinė audra patektų į mūsų vidų. Kai neleidžiame, kad išorinės aplinkybės valdytų mūsų mąstyseną ir elgseną, mes išlaikome ramybę sunkiu metu.
Tuomet mes toliau ramiai darbuojamės, toliau ištvermingai tarnaujame vargstantiems. Mes stengiamės toliau šlovinti Viešpatį bendruomenėje. Mes nepasiduodame pykčiui, nerimui ir nusivylimui. Mes nepasitraukiame nuo savo santuokos, savo bažnyčios, savo svajonių. Mes laikomės ištvermingai ir atkakliai. Tuomet Viešpats darbuojasi. Jis keičia bet kokią sudėtingą situaciją. Jis atkuria tai, kas sugriuvo. Jis suteikia naujų dalykų ir žmonių už tai, ko netekome. Jis dovanoja naujų jėgų, išgydymą, paaukštinimą ir kitų gėrybių tam, kad galėtume dar labiau laiminti kitus.
Kun. Rytis Gurkšnys