MOKYMAI
Pasaulio šviesa
2023 01 15
Aš padarysiu tave taip pat ir tautų šviesa, kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius. /Iz 49, 6/
Pakalbėkime apie tai, kad esame pasaulio šviesa. Pranašas Izaijas mums primena, kad kiekvienas esame šviesa kitiems. Mūsų gyvenimas turi rodyti Dievo galią ir gerumą. Mūsų laimėjimai, pasiekimai, pergalės prieš piktojo statomas kliūtis rodo Dievo garbę, šlovę, galią ir meilę pasauliui. Mūsų gyvenimo džiaugsmas, ramybė, ištvermė, drąsa, išmintis ir kitos dovanos, kurias mums duoda tikėjimas, šviečia kitiems.
Tačiau dalis žmonių nešviečia kitiems. Jų gyvenime daug tamsos, nes juos valdo jų nuotaika, savijauta, emocijos. Jie elgiasi taip, kaip jie jaučiasi. Jie leidžia savo emocijoms valdyti jų žodžius ir veiksmus. Kai kurie žmonės atsikelia ryte, nusiminę, nusivylę, be entuziazmo. Jie tam pasiduoda dienos pradžioje ir taip eina per visą dieną, vedami tokių emocijų ir vidinės būsenos. Ir jie taip gyvena pagal savo nuotaiką ir emocijas. Labai sunku gyventi su tokiu žmogumi. Jie gyvena paviršutinišką gyvenimą. Jie gyvena tuo, kaip jaučiasi. Ką galime daryti, kad ne emocijos valdytų mus, bet mes jas?
Vienas statybos inžinierius dirbo sunkiai daug valandų visą vasaros darbo dieną, kuri buvo kupina visokio streso. Keli įrengimai gedo. Reikėjo pertvarkyti transporto judėjimą. Jo paties automobilis sugedo. Su savo draugu vėlai vakare važiavo automobiliu namo. Vairuojantis draugas irgi tylėjo, nes žinojo, kad jo bendradarbis buvo pervargęs, piktas ir nusiminęs. Kai jie parvažiavo namo vakarieniauti, tas inžinierius prieš eidamas į namus, abiejų rankų delnais tris kartus paglostė didelį medį, kuris augo kieme. Paskui jis žengė su draugu į savo namus. Nuo tos akimirkos jis tapo kitokiu žmogumi. Jis pasidarė linksmas, ramus, draugiškas, besišypsantis. Jis paėmė savo vaikus ant rankų, su jais žaidė bendravo, juokavo, klausėsi jų įspūdžių, padėjo žmonai ruošti vakarienę.
Jo draugas paklausė jo: „Kaip tau pavyko nusikratyti dienos rūpesčių ir pakeisti nuotaiką?“ Jis atsakė: „Tas medis mano kieme yra mano rūpesčių medis. Kiekvieną vakarą aš jį paliesdamas jam atiduodu visas dienos negandas. Per tą medį Dievas paima mano dienos vargus. Žinau, kad neturiu jų neštis į savo namus. Šis simbolinis veiksmas man padeda keistis. Kažkas nuostabaus vyksta. Kitą dieną vakarykščių bėdų neberandu.
Manau, kad daugeliui iš mūsų reikėtų tokio rūpesčių medžio šalia mūsų namų. Gal kas įžeidė darbe, gal gatvėje sunervino kitas vairuotojas, gal nepavyko koks nors planas versle. Neneškime viso to į namus. Palikime ant to medžio. Užeikime į bažnyčią, palieskime kryžių, uždekime žvakelę, perskaitykime Šventojo Rašto citatą, priimkime šv. Komuniją, padėkokime Dievui už gyvenimo dovaną.
Sekmadienį palikime praėjusios savaitės neigiamus dalykus praeityje. Atiduokime juos praeičiai. Nesineškime jų į naują savaitę. Ieškokime būdų, kurie padeda mums numesti tai, kas mus liūdina, skaudina, neramina, gąsdina. Prisiminkime, kad sutuoktinis, vaikai, ar bendruomenės nariai nėra tie medžiai, ant kurių galime išlieti savo pyktį ir liūdesį. Esame pašaukti būti šviesa pasauliui.
Kai kurie sako: „Ryti, tu neįsivaizduoji, kiek problemų mano gyvenimą. Negaliu pakeisti savo charakterio. Negaliu taip šypsotis taip kaip tu.“ Visi turime charakterio silpnybių. Bet nei viena nėra atleistas nuo asmeninio tobulėjimo. Man irgi būna sunkių valandų arba dienų. Tačiau mokausi valdyti savo emocijas, charakterį ir skleisti šviesą ir gerumą kitiems. Tikrai Dievas padeda tiems, kurie stengiasi augti dorybėse. Bet žengti konkrečius žingsnius turime mes patys. Jis padeda mums šypsotis, net ir sunkiomis akimirkomis. Dievas tikrai padeda. Bet mes turime leisti jam veikti. Pirmiausiai turime šypsotis, kad atsivertume džiaugsmo malonei. Pirmiausiai turime būti geranoriški ir draugiški kitiems, tada ir jie pradės mums rodyti gerumą.
Visi darbdaviai stengiasi samdyti tuos žmones, kurie yra stabilios emocinės būsenos. Turime stengtis nusikratyti nuotaikų valdžios. Visi galime išsilaisvinti iš nuotaikų. Žmogaus valia yra daug stipresnė už jo emocijas. Kuo labiau ugdome valią tuo stipresnė ji tampa, tuo lengviau atsikratyti nuotaikų. Per daugelį metų jie išugdo mąstyseną, kad kiekviena diena bus tokia pati, bloga, varginanti ir sunki. Turime kiekvieną rytą kartoti: „Ši diena bus nuostabi. Ji suteiks man džiaugsmo akimirkų. Būsiu draugiškas, nešiu Dievo palaimą kam nors.“ Tikrai galime pasirinkti, kokią dieną mes nugyvensime.
Kai norime ką nors pakeisti gyvenime, turime žengti konkrečius žingsnius. Turime pakeisti savo mintis, žodžius ir elgseną taip, kad Dievas galėtų veikti. Jis tikrai yra daug stipresnis už mūsų sunkumus. Jis tikrai mus myli ir nuolat mus globoja. Tikėkime, kad visos problemos yra laikinos. Gyvenkime pagal tikėjimą, ne pagal emocijas ir nuotaiką.
Dievas viską valdo ir turi parengęs mums geriausią planą. Jo galia yra stipresnė už bet kokią kitą piktosios dvasios ar žmogaus galią. Kai tikime jo gerumu ir galia, mes kuriame gerą dieną. Kai leidžiame jam valdyti mūsų gyvenimą, jis kelia mus mūsų dvasioje, šeimoje, darbe, finansuose, sveikatoje, santykiuose. Kai gėrimės kiekviena jo duota diena, mes nešame gausių vaisių net ir sausos, sunkmečio metu. Tuomet sukuriame dar daugiau gerų dalykų kiekvieną mūsų gyvenimo dieną.
Esame vertingi kūriniai
2023 01 08
Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi /Lk 3, 22/
Pakalbėkime šiandien apie mūsų vertingumą. Mūsų Kūrėjas šiandien žvelgia į mus ir gėrisi kiekvienu iš mūsų. Mes esame jo kūrybos šedevrai. Esame sukurti talentingiausio pasaulyje menininko. Nešiojamės jo pirštų antspaudus. Dievas sukūręs mus gėrisi ir didžiuojasi savo kūriniais. Mes pilni jo galios ir malonės. Jis mus sukūrė nepakartojamus. Jam patinka mūsų išvaizda, mūsų šypsena, mūsų žvilgsnis, mūsų charakteris. Jis nekuria kopijų. Kiekvienas esame jo kūrybos šedevras.
Bet daug žmonių nevertina savęs, nemyli arba nemėgsta savęs. Jiems nepatinka jų išvaizda, jų charakteris, jų talentai, jų kitos savybės. Jie žvelgia į kitus ir sako: „Jei atrodyčiau, kaip ji, tai būčiau savimi patenkinta. Jei turėčiau tokią išvaizdą ir talentus kaip ji, būčiau sėkminga ir versle, ir šeimoje.“ Šventasis Raštas sako: „Mes esame jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti /Ef 2, 10/.“ Tai reiškia, kad nesame atsitiktinai atsiradę pasaulyje. Mūsų išvaizda, mūsų kūno trūkumai ir privalumai, mūsų talentai ir silpnybės turi tam tikrą tikslą. Gavome visa tai, ko reikia, kad kurtume patį nuostabiausią gyvenimą. Jei norime gyvenime atskleisti visą savo potencialą, turime žvelgti į save, kaip į nuostabiausią Dievo kūrinį. Jei norime kurti laimingą gyvenimą, turime savyje matyti savo dievišką prigimtį.
Dažnai pasakoju apie vyrą, kurio vardas Nick Vujicic. Jis nuo pat gimimo neturi nei rankų, nei kojų. Jo tėvai buvo labai nusivylę ir nesidžiaugė jo gimimu. Mokykloje iš jo daugelis šaipėsi. Jam reikėjo nuolatinės priežiūros ir globos. Pamanytume, kad jis pats nelaimingiausias žmogus pasaulyje. Priešingai, jis yra laimingas milijonierius, kuris keliauja po pasaulį vesdamas motyvacijos seminarus įvairiose verslo įmonėse bei sakydamas vilties ir džiaugsmo pamokslus didelėse bažnyčiose. Jis turi didelį namą, mėgstamą darbą ir nuostabią žmoną ir laimingus vaikus. Su maždaug dešimties centimetrų ilgio kojos pagalba, jis puikiai vaikšto namuose ir plaukioja baseine. Be to, savo dantų ir galvos pagalba, jis pats atlieka įvairius namų ūkio darbus, kalba telefonu, dirba kompiuteriu. Jis vienas iš sėkmingiausių motyvacijos kalbėtojų ir pamokslininkų pasaulyje. Savo išraiškingoje ir humoro kupinoje kalboje jis spinduliuoja drąsa, tikėjimu ir džiaugsmu, kurie paliečia ir pritraukia klausančiuosius.
Vaikystėje galvojo net apie savižudybę. Žinoma, jis galėjo pasilikti nusivylęs savo išvaizda. Jis galėjo ir toliau mąstyti, kad jis nieko niekam negali duoti. Bet paskui jis pradėjo skaityti Šventąjį Raštą ir klausti savęs, kodėl jį Dievas tokį sukūrė. Šiandien jis atrado atsakymą. Jis tiki, kad būdamas tokiu jis turi ypatingą misiją gyvenime. Jo užduotis - nugalėti gyvenimo kliūtis ir įkvėpti tūkstančius iš mūsų priimti save tokius, kokie esame ir atrasti savo misiją gyvenime. Jis sako: „Jei aš galėjau tiek pasiekti gyvenime ir tapti laimingu, ar jūs galite pasilikti savimi nepatenkinti ir nusivylę, turėdami dvi rankas ir dvi kojas? Gyvenimas neturi ribų. Pasirinkau ne savižudybę, o santuoką.“ Nickas primena mums, kad esame sukurti būtent taip, kaip Dievas norėjo. Jis davė mums visa tai, ko reikia laimingam ir prasmingam gyvenimui.
Pastebėjau, kad paprastai žmonės nepatiria meilės iš kitų žmonių, kai jie nemyli patys savęs. Daugeliui trūksta meilės santuokoje, nes jie nesigėri ir nesidžiaugia savimi. Jei žmogus nemyli savęs, jis negali kurti sveikų ir stiprių santykių. Žinoma, turime gailėtis dėl nuodėmių. Bet išpažintis turi visada vesti mus toliau į dorybių ugdymą. Jei save nuolat kritikuojame, kaltiname, visa tai pastebi ir kiti. Visi turime silpnybių, ir trūkumų. Jei mes dažnai kalbame apie savo blogąsias savybes, mes jų daugiau sukuriame. Jei mąstome, kad esame nepatrauklūs ir nemylimi, tai ir atstumiame kitus nuo savęs. Net ir grožio modelis gali atstumti visus, jei jis manys, kad yra negražus. Tai kas mūsų mintyse, pasireiškia ir išorėje. Žmonės žvelgia į mus taip, kaip mes žvelgiame į save. Jei mąstome, kad esame vertingi, talentingi, stiprūs, mieli, tai ir kiti tai pastebės mumyse. Jei mąstome apie savo stiprybes, dorybes, talentus, mes jų daugiau atskleidžiame savyje.
Šiandien Evangelija pasakoja apie tai, kaip Jėzus dar prieš pradėdamas savo aktyvų tarnavimą žmonėms, atėjo pas Joną krikštytis. Jėzus dar nebuvo nuveikęs jokių didelių darbų. Jis dar nebuvo padaręs jokių stebuklų. Jis dar neišgydė nei vieno ligonio. Jis dar nebuvo pavertęs vandens vynu. Jis dar nesakė įspūdingų pamokslų. Bet balsas iš dangaus sakė: „Tai yra mano mylimasis Sūnus, kuriu aš gėriuosi.“ Dangiškasis Tėvas gėrėjosi savo Sūnumi, o ne jo nuopelnais, jo nuveiktais darbais, jo laimėjimais. Tėvas gėrėjosi Sūnaus buvimu, o ne jo darbais.
Visi turime sričių, kurias turime pagerinti. Gal dar nenuveikėme ypatingų darbų, nepatyrėme įspūdingų laimėjimų. Bet jau dabar esame jo mylimiausi vaikai, kurie teikia džiaugsmą Dievui. Kai gėrimės tuo, kas esame, mes kuriame laimingą gyvenimą. Kasdien kartokime Šventojo Rašto žodžius: „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – tai žinau labai gerai /Ps 139, 14/.“
Dievas žvelgia į mus mato jo mums dovanotą grožį, gerumą, stiprybę ir talentus. Jis žvelgia į mus ir gėrisi savo kūryba. Jis priima mus kaip nuostabiausius kūrinius. Kai savyje matome jo kūrybos šedevrą, mes atskleidžiame dar daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau drąsos, daugiau stiprybės. Tuomet dar labiau atrandame ir panaudojame savo talentus ir dovanas. Mus pastebi reikiami žmonės. Mes sukuriame naujų galimybių. Mes nugalime visas kliūtis. Mes kuriame patį geriausią gyvenimą, kuriam esame pašaukti į pasaulį.
Palaiminimas gerove
2023 01 01
Tegu Viešpats atgręš į tave savo veidą ir suteiks tau gerovę. /Sk 6, 26/
Pakalbėkime šiandien apie mūsų gerovę. Šie palaiminimo žodžiai nėra paprastas palinkėjimas. Tai priminimas, kad Dievas dovanoja kiekvienam iš mūsų dvasinę ramybę, laimę ir materialinę gerovę. Jis laimina mūsų tikslus ir rezultatus veikloje, finansuose, santykiuose, sveikatoje. Jis daugelį kartų parodė, kad jam rūpi mūsų materialinė gerovė. Šie palaiminimo žodžiai tvirtina, kad Dievas teikia mums ne tik dvasinę ramybę, bet ir materialinę sėkmę. Mūsų dvasiniai ir materialiniai turtai parodo jo buvimą ir veikimą pasaulyje. Mūsų ramybė, laimė ir gerovė parodo pasauliui jo neribotą galią ir gerumą kiekvienam žmogui.
Šie žodžiai drąsina mus siekti pagerėjimo santykiuose, pajamų padidėjimo, didesnių projektų, stipresnės sveikatos, didesnės ramybės. Dalis žmonių patyrė skyrybas, kitų verslas bankrutavo, kiti prarado santaupas, kiti neteko sveikatos. Šiandien jie nebesiekia gerovės. Jie susitaikė su išlikimo mąstysena. Piktoji dvasia užvaldo žmogaus mąstyseną ir neleidžia jam siekti gausesnės Dievo palaimos visose srityse. Ji žino, kokia galia slypi žodžiuose: „Tesuteikia jums Viešpats savo gerovę.“ Ji žino, kad Dievas gali pačią sunkiausią situaciją pakeisti per vieną akimirką. Prisiminkite, kad esate jo mylimiausios dukros ir brangiausi sūnūs per Kristų. Jūs priklausote nugalėtojų komandai, priimdami į savo gyvenimą Jėzų - mirties nugalėtoją ir visatos valdovą.
Prieš keletą metų skaičiau pasakojimą apie labai sėkmingą sodininką. Jis augino vaismedžius. Su savo darbuotojais jis prižiūrėjo kelis šimtus hektarų tokių sodų. Bet vieną pavasarį visi tikėjosi labai didelio šalčio. Jis žinojo, kad tas šaltis gali padaryti labai daug žalos. Jis paskaičiavo, kad jo laukia dideli nuostoliai. Jis buvo labai tikintis žmogus. Jis visiems savo partneriams pasakojo, kad Dievas gali padaryti tai, kas neįmanoma. Visi vadino jį religiniu fanatiku. Bet jis nekreipė į tai dėmesio. Prasidėjus dideliems šalčiams jis važiavo į sodą ir vaikščiojo melsdamasis: „Dieve, tikiu, kad tu apsaugosi mano medžius nuo šalčio. Dėkoju, kad saugai mano sodinukus.“ Jis su džiaugsmu ir tikėjimu laukė šalčių.
Užėjo didelį šalčiai ir tęsėsi net kelias savaites. Kiti sodininkai susirinkę mąstė ir kalbėjo apie nuostolius, kuriuos jie patirs. Jie kalbėjo, ką jie darys, patyrę tiek daug žalos. Jų pokalbiuose buvo daug nusivylimo ir liūdesio. Praėjus šalčio bangai, visi stebėjosi neįtikėtinu skirtumu tarp jų sodų. Tikinčiojo šeimininko sodai žydėjo dar gražiau negu bet kada anksčiau. Visi sakė, kad kažkas uždengė didelę antklodę ant jo medžių. Kitų sodai buvo negyvi. Jie jau kirto iššalusius sodinukus. Jie prašė jo: „Kitais metais ateik ir pasimelsk už mūsų sodus.“ Jie buvo priversti pripažinti „tikėjimo fanatiko“ pergalę.
Dievo neriboja ekonomika. Jo neriboja mūsų sunki situacija. Jį riboja tik mūsų mąstysena. Mes trukdome jam veikti, kai kartojame: „Mano verslas neaugs. Ekonomika per silpna. Nepavyks parduoti namo ar automobilio. Negausiu paaukštinimo pareigose. Niekas nekelia atlyginimų šiemet.“ Kai taip mąstome, negali vykti geri pokyčiai. Prisiminkime, kad Dievas mėgsta daryti tai, kas neįmanoma. Turime nuolat melstis: „Dieve, dėkoju, kad dovanoji man mano širdies troškimus. Tikiu, kad man duodi visa tai, ko reikia jų išsipildymui. Priimu naujas galimybe, naujas pajamas, naują namą. Noriu, kad dar daugiau žmonių pamatytų tavo galią ir gerumą tikinčio žmogaus gyvenime. Tikiu, kad mane laimini tam, kad aš dar labiau laiminčiau kitus. Tu man duodi su pertekliumi, nes matai mano troškimą dalinti tavo dovanas.“
Kai kurie sako: „Išgyvenau šiuos metus. Negaliu tikėtis nieko geriau.“ Bet išgyvenimas nėra tai, ką Dievas nori mums dovanoti. Gal patyrėme sunkumų ir netekčių. Mąstome apie tai, ko neturime, ko mums trūksta, ko netekome, kas mus įžeidė ar įskaudino. Tokiu požiūriu sukuriame dar daugiau to, ko nenorime. Keiskime savo mintis. Mąstykime apie tai, ko siekiame, ko trokštame. Mąstykime apie didesnę Dievo palaimą 2023-iaisiais jo dovanotais mums metais. Tokia mąstysena ir toks tikėjimas leidžia jam darbuotis ir daryti tai, kas mums atrodo neįmanoma.
Prisiminkime Juozapo gyvenimą. Kai jį kas nors pažemindavo, Dievas jį iškeldavo į aukščiausias visuomenės pozicijas. Broliai jį pardavė į vergiją egiptiečiams. O jis ten tapo viso ūkio vadovu. Jis faraono rūmuose buvo neteisingai apkaltintas ir įkalintas. Po to jis tapo kalėjimo vadovu. Jis buvo atvestas pas faraoną išaiškinti jo sapną. Faraonas paskyrė jį visos šalies valdytoju. Juozapo gyvenimas parodo, kad neįmanoma pažeminti teisiojo žmogaus. Jei garbiname Dievą ir laikomės mokymo, jo palaima seka mus kiekviename žingsnyje. Ji padaro visus mūsų darbus sėkmingus.
Tikėkimės gausios Viešpaties palaimos šiais metais. Tikėkime, kad tai bus patys geriausi metai iš visų praėjusiųjų. Kartokime: „Aš ne tik išgyvensiu. Aš klestėsiu. Priimsiu gausią palaimą net ir šiuo sunkmečiu. Dieve, tu darai nuostabius darbus mano gyvenime. Tu mane laimini savo gerove.“ Kai taip mąstome ir kalbame, mes priimame jo malonių gausą. Mes kuriame patį geriausią gyvenimą, kuris mums dovanotas. Mes rodome pasauliu, kad Dievas rodo gerumą tam, kuris jo ieško. Mūsų ramybė, laimė ir gerovė rodo pasauliui neribotą meilės galią. Mes rodome pasauliui tai, ką Dievas gali tikinčio žmogaus gyvenime.
Kun. Rytis Gurkšnys