MOKYMAI
Pastebėkime savo turtingumą
2023 09 24
Imk, kas tavo, ir eik sau /Mt 20, 14/.
Pakalbėkime apie tai, kaip pastebėti savo turtingumą. Dievas yra geras. Jis rodo gerumą kiekvienam žmogui. Tačiau kartais mums atrodo, kad kitus jis labiau laimina negu mus. Mes pradedame pavydėti kitiems sėkmės, pasiekimų, turto, galimybių, sveikatos ir kitų gerų dalykų. Mes pykstame ir nervinamės, kai kiti dirba mažiau, o uždirba daugiau, kai kiti su mažesnėmis pastangomis pasiekia daugiau tikslų, negu mes.
Daugelis pavydi kitiems sėkmės gyvenime. Jie pavydi, kad kiti labiau palaiminti, turtingesni, klestintys. Jie visur kalba apie juos, juos niekindami, žemindami, kaltindami, teisdami. Jų pavydas sukuria jiems daugiau pykčio, liūdesio, vargo ir kančios. Juos vargina ligos, skolos, trūkumai, nes juose įsišaknijęs pavydas. Jie vargsta, nes mąsto ne apie tai, ką jie turi, bet apie tai, ką kiti turi. Jų gyvenimas nelaimingas ir sunkus, nes jie nuolat kaltina žmones ir Dievą, kad jie elgiasi neteisingai.
Prieš 20 metų ir aš pats ieškojau savo tapatybės. Pastebėjau, kad kiti kunigai mėgsta daug laiko praleisti bendraudami su žmonėmis, sėdėti ir kalbėtis ilguose posėdžiuose arba renginiuose. Kiti mėgsta dažnai dalyvauti maldos grupelėje, tylos rekolekcijose arba dvasiniuose pokalbiuose. Kiti stato gražias bažnyčias ir pasiaukoja dėl savo mažos parapijos. Kai kurie kunigai savo galingu, žemu ir patraukliu balsu pritraukia jaunimą. Kiti moka sakyti sudėtingus teologinius pamokslus. Žinoma ir aš jaučiau pavydą ir pagundą būti toks kunigas kaip ir kiti. Norėjau daryti tuos pačius darbus, bendrauti ir elgtis kaip jie, sakyti panašius pamokslus.
Dabar žinau, kad turiu kitus sugebėjimus, kitą pašaukimą, kitas užduotis. Turiu gyventi savo gyvenimą ir atlikti savo misiją gyvenime. Savo širdyje jaučiu, kad darau tai, kam esu sukurtas. Noriu dalintis savo mintimis, savo paprastu mokymu. Mėgstu mokyti anekdotais, palyginimais ir pasakojimais. Noriu panaudoti šiuolaikines technologijas ir paliesti daugiau žmonių. Noriu pasėti jų širdyse daugiau vilties, padrąsinti juos savo kelyje, įkvėpi juos didesnei vizijai. Noriu, padėti žmonėms atskleisti daugiau jų stiprybių ir pasiekti daugiau tikslų. Mano pašaukimas - pasiekti kuo daugiau žmonių ir padėti jiems patirti neribotą Dievo meilės galią. Žinau, kad Dievas, kuris mane tokį sukūrė, gėrisi manimi. Jis drąsina mane tęsti pradėtus mažus darbus ir įkvepia dar didesniems projektams. Mokausi nelyginti savęs su kitais, bet būti tuo, kuo jis mane sukūrė.
Šventajame Rašte pasakojama apie tai, kaip karalius Saulius pavydėjo Dovydui didesnių laimėjimų mūšyje. Saulius nukovė tūkstantį priešo karių, o Dovydas – dešimt tūkstančių. Saulius pavydėjo Dovydui ir stengėsi nužudyti jį. Jis lygino savo laimėjimus su Dovydo sėkme ir pavydėjo jam. Saulius nesidžiaugė savo ir Dovydo pergale. Saulius buvo talentingas žmogus ir galėjo puikiai vykdyti Dievo jam skirtą planą. Jis galėjo džiaugtis savo ir Dovydo talentais. Jis galėjo būti sėkmingas karalius. Tačiau jis nukrypo nuo jam skirto kelio ir niekada neįvykdė savo misijos. Kai lyginame save su kitais, mes pradedame griauti savo gyvenimą. Kai pavydime kitiems jų pasiekimų, laimėjimų, turtų, tada užteršiame savo širdį ir užtveriame kelią toms dovanoms, kurias Dievas nori mums duoti.
Gal kas nors uždirbo dešimt tūkstančių eurų, o jūs tik vieną tūkstantį per mėnesį, dėkokite Dievui už tai, ką gaunate. Taip darydami atversite savo širdis didesnei Dievo palaimai. Prisiminkite, kad daugelis uždirba tik penkis šimtus. Daugelyje kraštų žmogus uždirba tik penkiasdešimt eurų per mėnesį. Gal finansiniuose reikaluose atsiliekame nuo kitų. Nesame pašaukti tam, kad pasivytume kitus tam tikroje srityje. Esame pašaukti tam, kad atpažintume savo sugebėjimus, talentus ir juos panaudotume.
Kasdien maldoje kartokime: „Matau, kad kažkas aplenkė mane vienoje srityje. Dieve, dėkoju, kad mane nuostabiai sukūrei. Tu davei man užduotį atlikti pasaulyje. Tu man davei taip pat ir visa tai, ko man reikia įvykdyti tavo skirtą misiją. Tu davei reikiamus talentus, savybes, sugebėjimus, išvaizdą, mąstyseną, idėjas, žmones tai misijai įvykdyti. Turiu visa tai, ko reikia mano laimingam ir sėkmingam gyvenimui.“ Nelyginkime savęs su kitais. Gėrėkimės savo gyvenimu ir laimėjimais, savo pasiekimais ir turtu.
Sutinku žmonių, kurie nepatenkinti savimi ir vargsta, nes nori būti tuo, kuo jie nėra pašaukti būti. Jie neieško savo unikalių sugebėjimų ir neugdo reikiamų įgūdžių. Jie mato draugą, kuris sėkmingai atlieka kitus dalykus. Jie bando daryti tą patį ir greitai nusivilia. Jie vargsta, nes nori pabėgti nuo savęs ir daro ne tai, ką jie turėtų daryti. Turime nuolat savo dėmesį kreipti į tą veiklą, kurią atliekame gerai be didelių pastangų. Mūsų pašaukimas ten, kur jaučiame džiaugsmą, įkvėpimą, užsidegimą. Gyvenkime savo, o ne kitų gyvenimą.
Nebelyginkime savęs su kitais, nekovokime su jais. Džiaukimės dovanomis, kurias gavome, gėrėkimės tuo, kuo esame. Kiekvienas turime neišnaudotą potencialą. Ugdykime tas sritis, kuriose mums sekasi, tuose darbuose, kurie mums pavyksta be didelių pastangų. Gėrėkimės savimi, ugdykime savo dovanas. Jei taip gyvensime, mes patirsime daugiau ramybės, sveikatos, sėkmės ir pergalių. Vieną dieną mes pasieksime daug daugiau negu svajojome arba įsivaizdavome.
Nuoširdus atleidimas
2023 09 17
Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui /Mt 18, 35/.
Pakalbėkime apie nuoširdų atleidimą. Lengva būti geru tiems, kurie geri mums. Lengva būti mandagiu tam, kuris mandagus mums. Kaip turime elgtis su tais, kurie mus nervina, apkalba, įžeidinėja? Kaip elgtis su tais, kurie elgiasi nesąžiningai savo darbe arba staiga nutraukia santykius su mumis? Tuomet mes manome, kad jie neverti mūsų gerumo. Mes paprastai norime atkeršyti jiems už nepagarbą ir neteisingumą.
Kartais jaučiame pagundą atstumti tuos, kurie įskaudino arba įžeidė mus. Tai mūsų charakterio išbandymas. Jiems nereikia mūsų gerumo ir palaiminimo. Dievas gali siųsti jiems kitus žmones, kurie juos laimins. Kai mes nekeršijame, nepykstame, bet laiminame juos, mes išlaikome testą. Tuomet mes greičiau judame pirmyn į naujus laimėjimus ir pasiekimus.
Šventasis Raštas pasakoja apie Juozapą, kurio vaikystė ir jaunystė buvo labai sunki, nes jo broliai jo labai nekentė. Vieną dieną keliaudami kartu nusprendė parduoti jį pro šalį keliaujančiam pirkliui. Jis buvo parduotas ir išgabentas į Egiptą. Tą dieną jo gyvenimas radikaliai pasikeitė. Jis neteko laisvės, savo turtingo tėvo namų ir gerovės, kurią visada turėjo. Jis buvo vergas svetimoje šalyje. Jo svajonės tapti savo šalies valdovu sužlugo. Jis sąžiningai darbavosi ir ištikimai tarnavo savo naujajam šeimininkui. Tačiau vėliau jis keletą metų praleido kalėjime, nes buvo neteisingai apkaltintas. Tikriausiai jis mąstė, kad Dievas pamiršo jį. Po trylikos sunkių metų įvyko stebuklas. Pasinaudodamas savo talentu ir palankia situacija jis išėjo iš kalėjimo ir tapo viso Egipto ūkio valdytoju. Pagal rangą Egipte jis buvo antrasis žmogus po faraono.
Po kelių metų Juozapo gimtoje šalyje kilo badas, kuris ilgai tęsėsi. Vieną dieną jo broliai atvyko į Egiptą pirkti maisto. Jie atvyko prie faraono rūmų, kuriuose darbavosi Juozapas. Jie susitiko su Juozapu, bet jie neatpažino jo, nes nuo jų išsiskyrimo buvo praėję daug metų. Juozapas atpažino juos. Jis galėjo tuomet atkeršyti savo broliams ir nubausti juos už jam padarytą žalą. Jis patyrė labai daug neteisingumo ir įžeidimų nuo tos dienos, kai broliai pardavė jį į vergiją. Jis žinojo, kiek daug sunkumų jis turėjo išgyventi dėl brolių neteisingumo.
Tačiau Juozapas žinojo, kad jis turi daryti gera tiems, kurie jam pakenkė. Jis nekeršijo jiems. Jis pažvelgė į savo brolius, apkabinio juos, pabučiavo ir verkė. Jis pakvietė juos į rūmus ir pavaišino juos pietumis. Jis davė jiems daug maisto parsivežti į savo šalį. Be to, jis liepė jiems grįžti namo ir atvežti jo tėvą bei visą jo šeimą iš bado nualintos šalies. Jis davė broliams žemės, namus ir viso to, ko jiems reikėjo įsikurti Egipte. Jis žinojo, kas Dievas vedė jį per sunkumus į laimingą, turtingą ir sėkmingą gyvenimą.
Būkite geri tiems, kurie siekia pakenkti jums. Suvaldykite savo pyktį ir kerštą. Parodykite gerumą, dosnumą ir paslaugumą savo priešams. Jūsų gailestingumas nepanaikina ir nepaslepia jų blogų darbų. Jūsų gailestingumas nepateisina jų neteisingų veiksmų. Jūs nepaslepiate jų sukurto blogio. Jūsų gerumas keičia juos. Jūsų gerumas jiems išlaisvina jus kilti į naują lygmenį gyvenime.
Jėzus sako: „Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus /Lk 6, 27-28/.“ Gyvenimas siunčia mums įvairius išbandymus. Vienas iš šių testų patikrina, kaip mes elgsimės su tais, kurie blogai elgiasi su mumis. Mes išlaikome testą, kai mes rodome gerumą tiems, kurie nėra geri mums.
Gal kas nors įžeidė jus labai skaudžiai praeityje. Gerbkite tą žmogų ir rodykite jam gerumą bei gailestingumą. Kai taip elgsitės, Dievas pakylės jus visose gyvenimo srityse. Jis visada veda jus per pažeminimą į didesnį paaukštinimą, sėkmę, turtus, pasiekimus. Jis panaudoja jus žeidžiančius žmones ir sudėtingas situacijas tam, kad jus paruoštų didesniems laimėjimams.
Kartais meldžiamės už tuos, kurie pakenkė mums, prašydami, kad jie patirtų nesėkmes, netektis, ligas ir kitus blogus dalykus. Tai labai bloga malda. Mes turime prašyti Dievą, kad jis laimintų juos. Kai laiminame kitus, mes kuriame savo gyvenimo gerovę. Kuo daugiau laiminame kitus savo mintimis, žodžiu, darbais, laiku, talentais ir turtu, tuo daugiau palaimos priimame į savo gyvenimą. Kuo mažiau gerumo rodome kitiems, tuo labiau apribojame savo sėkmę, laimę, darną, sveikatą, gerovę.
Gyvenimas per trumpas, kad švaistytume jo laiką kerštui, pykčiui, kaltinimui. Neteiskime tų, kurie įskaudino mus. Atiduokime visas nuoskaudas ir įžeidimus į Dievo rankas. Jis sutvarkys viską mūsų gerovei. Kai patiriame neteisingumą, prisiminkime, kad tai išbandymas mums. Ugdykime sugebėjimą laiminti tuos, kurie kenkia mums. Meskimės už tuos, kurie žeidžia mus. Darykime gera, tiems, kurie daro mums bloga. Kai taip elgiamės, mes pastebime naujas galimybes, sutinkame reikiamus žmones, gauname paaukštinimą ir didesnes pajamas. Mes patiriame išgydymą ir kitus teigiamus pokyčius. Mes priimame naujas netikėtas malones ir visokių gėrybių kupiną gyvenimą.
Bendruomenės galia
2023 09 10
Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. /Mt 18, 19/
Pakalbėkime šiandien apie bendruomenės galią. Mes esame sukurti dideliems ir prasmingiems tikslams. Esame sukurti tam, kad pasiektume svarbių pergalių ir įspūdingų laimėjimų. Tačiau mes negalime pasiekti jų vieni. Mums reikia kitų žmonių paramos ir tikėjimo bendruomenės palaikymo. Kai siekiame didelių tikslų, mums reikia tų, kurie keliautų šalia, padrąsintų, paremtų ir stiprintų mus.
Skaičiau straipsnį apie pingvinų gyvenimą labai šalto klimato sąlygomis. Ten oro temperatūra gali nukristi iki 40 laipsnių šalčio. Vėjo stiprumas gali siekti šimto kilometrų per valandą greitį. Jie išgyvena tokiomis oro sąlygomis, nes jie susiglaudžia tarpusavyje. Jie glaudžiasi vienas prie kito dideliame būryje, kurį gali sudaryti iki 60 tūkstančių pingvinų. Teigiamą jų kūno temperatūrą palaiko jų bendruomenės susirinkimas. Jei kuris nors iš jų nuspręstų išeiti vienas pasivaikščioti, jis tikrai neilgai išgyventų ir labai greitai žūtų tokiu šaltu metu. Kiekvieno iš jų išgyvenimas priklauso nuo jų bendruomenės.
Panašiai ir žmonių gyvenime būna labai sunkių laikotarpių. Visi patiriame daug įvairių trukdymų, neramumų ir smūgių. Kartais būna labai tamsių laikotarpių mūsų šeimose, šalyje ir pasaulyje. Kiekvieną savaitę gauname blogų žinių apie tai, kas vyksta pasaulyje. Girdime apie gaisrus, potvynius, žemės drebėjimus. Girdime pranešimus apie sprogimus miesto gatvėse, apie sunkvežimius, kurie įvažiuoja į minią ir žudo žmones. Tokiu metu labai svarbu susirinkti kartu. Turime susirinkti ne iš baimės, bet tam, kad vieni kitus sustiprintume, palaikytume, padrąsintume. Tikėjimo susirinkimai primena mums apie Dievo galia ir gerumą, kuri nuolat veikia. Jų metu jis mus gydo, stiprina, ramina. Jų metu mes „užkrečiame‘ vieni kitus tikėjimu, stiprybe ir ramybe.
Raudonmedžiai yra aukščiausi medžiai. Jų aukštis siekia daugiau negu 100 metrų. Jų amžius būna iki 2000 metų. Jie labai atsparūs augalai. Jie išgyvena stiprius vėjus ir audras. Jie susidoroja su įvairiomis ligomis ir kenkėjais. Įdomu tai, kad jų šaknys siekia tik 2-4 metrų gylį. Šaknies storis gali būti iki 3 centimetrų skersmens. Tokios mažos ir plonos šaknys išlaiko tokį didžiulį medį, nes jos sukimba su kitų raudonmedžių šaknimis. Kiekvienas medis yra susijungęs su didžiuliu kitų medžių šaknų tinklu po žeme. Jokia audra negali įveikti raudonmedžių, nes visas miškas yra sujungtas tarpusavyje. Kiekvienas medis gali išgyventi šimtus metų, nes jį palaiko visas miškas.
Tikėjimo bendruomenėje stipriai veikia didžiulė galia, nes jos nariai susijungę tarpusavyje palaiko vienas kitą. Ji padeda daugeliui įveikti dideles gyvenimo audras, sustiprinti sveikatą, sutikti reikiamą žmogų, atnaujinti šeimos santykius, išsilaisvinti iš priklausomybės arba skolos. Kai nematote išeities iš sunkios situacijos, žinokite, kad tikėjimo bendruomenėje vyksta dideli stebuklai. Ten jūs galite gauti tai, ko jūs negalėtumėte pasiekti savo pastangomis. Kai jaučiatės silpni, nuliūdę, nusivylę, pasimetę, prisiminkite, kad tikėjimo bendruomenė ta galia, kurios negali įveikti jūsų sielos priešas. Ji padeda jums labiau atsiverti Dievo palaimai.
Žinoma, labai svarbu melstis ir šlovinti Dievą asmeniškai. Tačiau bendruomenėje vyksta tai, ko mes niekada nesukursime asmeniškai. Kai vienoje vietoje susirenka tikinčių žmonių bendruomenė, kažkas ypatingo vyksta to susirinkimo metu. Ten mes semiamės stiprybės vieni iš kitų. Ten mes stiprėjame dalindamiesi savo stiprybe. Tikėjimo bendruomenėje mes priimame išgydymą, džiaugsmą, išmintį, ramybę, tikėjimą. Kiekvieną kartą susirinkę mes sustiprėjame, nes ten mes atsinaujiname ir pasikrauname naujos energijos. Tai, ką mes prarandame per darbo savaitę, mes vėl gauname susirinkę į bažnyčią sekmadienį.
Gal esate vienas iš tų, kurie sako: „Sekmadienio pamaldos nepaliečia mano širdies, nieko neduoda, nekeičia manęs ir nepadeda būti geresniu žmogumi. Pamaldos man nereikalingos, nes nieko ten negaunu.“ Jei manote, kad nieko negaunate iš bendruomenės, ateikite į bažnyčią kiekvieną sekmadienį ne dėl savęs, bet dėl kitų. Skirkite laiko tarnauti bendruomenei. Ateikite į pamaldas tam, kad paprašytumėte reikiamų dalykų tiems, kurie ten susirenka, kuriems labai sunku gyvenime, kurie serga, vargsta, kenčia, kurie negalėjo ateiti ten. Šlovinkite Dievą, giedokite ir melskitės bažnyčioje tam, kad Dievas per jus laimintų kitus.
Jūsų malda gali pakylėti, padrąsinti, sustiprinti kitus. Prisiminkite, kad jūsų ištikimas tarnavimas bažnyčioje padeda kitiems pakilti iš liūdesio ir nusivylimo. Jūsų malda už juos dovanoja jiems džiaugsmą ir stiprina jų tikėjimą. Jūs darote stiprią teigiamą įtaką kitiems, nes ateidami į bažnyčią atsinešate savo tikėjimą, savo palaimą, savo džiaugsmą, savo ramybę. Paprasčiausiai stovėdami ten, jūs savo buvimu keičiate kito gyvenimą.
Jėzus sako: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų /Mt 18, 20/.“ Jis patvirtina, kad maldos susirinkimo metu sukuriama ypatinga aplinka. Tuo metu kažkas vyksta kiekvieno žmogaus gyvenime. Gal nejaučiate greito ir stipraus poveikio. Tačiau ten vyksta dideli nematomi teigiami pokyčiai, kurie vėliau tampa matomi. Būdami kartu mes tampame geresni, stipresni ir galingesni. Ten mus sujungia ta pati Dvasia, kuri prikėlė Jėzų iš mirties. Tai šventųjų bendravimas, kuris keičia mus, o mes keičiame kitus. Pasilikite tikėjimo bendruomenėje. Joje jūs augsite, klestėsite ir patirsite dar gausesnių malonių. Ji padės jums kurti patį nuostabiausią gyvenimą, kuriam esate pašaukti.
Kun. Rytis Gurkšnys