MOKYMAI
Pagalba išbandymuose
2025 02 02
Pats iškentęs bandymus, jis gali padėti tiems, kurie yra bandomi. /Žyd 2, 18/
Pakalbėkime apie mūsų pagalbą išbandymuose. Visi kartais patenkame į labai nemalonias, nepatogias arba sudėtingas situacijas. Kartais labai ilgai nepavyksta pasiekti to, ko norime. Gydytojas praneša, kad mums reikia operacijos. Nesuspėjame atvykti laiku į seniai planuotą susitikimą. Neramina labai sunki šeimos finansinė padėtis. Gal darbe kiti apkalba mus, vengia mūsų, įžeidinėja ar apgaudinėja.
Visi šie ir kiti sunkumai yra išbandymai, kurie labai naudingi mums, mūsų augimui ir tobulėjimui. Niekas nėra apsaugotas nuo ligų, nelaimių, nesėkmių, netekčių, įžeidimų ar kitokių sunkumų. Šventasis Raštas nuolat primena mums, kad Dievas ne tik dovanoja mums išbandymus, bet ir duoda stiprybę sunkumų metu. Visi mes galime atskleisti šią jo dovanotą stiprybę ir ja naudotis.
Kartą vienas vyras su savo sūnumi ėjo pro policijos poskyrį ir sustojo ties lenta, kurioje buvo pakabintos nuotraukos tų žmonių, kurių ieškojo policija. Prie kai kurių iš jų buvo parašyta: „Ginkluotas ir pavojingas.“ Mažametis sūnus klausė, kas tie žmonės. Tėvelis paaiškino sūnui, kad policija ieško žmonių, kurie padarė nusikaltimus ir slapstosi nuo policijos. Pamąstykime, ar piktoji dvasia turi mūsų nuotraukas su užrašu: „Ginkluotas Dievo dvasia ir pavojingas.“ Ar tikime, kad tikrai esame ginkluoti ir pavojingi? Ar mūsų tikėjimas ir nusiteikimas sunkumuose yra pavojingas mūsų sielos priešui? Ar tikime, kad galime pakelti, ištverti, nugalėti visas piktojo kliūtis?
Žmogaus kūnas taip sukurtas, kad jis negali gintis nuo puolimo iš nugaros pusės. Rankos, kojos, akys ir kitos kūno dalys negali kovoti į nugaros pusę. Žmogus sukurtas ne tam, kad gintųsi ir bėgtų nuo priešų. Jis sukurtas tam, kad pultų, kad eitų pirmyn, kad kovotų su priešais. Žmogaus dvasia siekia kovoti su ligomis, įžeidimais, trūkumais, silpnybėmis, priklausomybėmis, netektimis, konfliktais, nerimu ir kitais mūsų sielos priešais.
Prieš keletą metų viena moteris man pasakojo, kad ji jau trečią kartą rengiasi priimti chemoterapijos gydymą. Tačiau jos balse nebuvo jokio nusivylimo ar silpnumo dvasios. Ji nesakė: „Kokia aš nelaiminga ir silpna! Kodėl man tokios bėdos?“ Ji buvo tvirtai apsisprendusi kovoti. Ji pasirinko nesusitaikyti su šia kliūtimi ir sukaupti visas jėgas kovai. Ji buvo nusiteikusi laimėjimui. Ji žinojo, kad Dievas teikia jai stiprybės šioje kovoje. Ji prarado daug svorio ir atrodė išblyškusi, tačiau jos veide buvo šypsena. Ją sutikęs, norėjau ją padrąsinti. Tačiau po susitikimo aš pats jaučiausi padrąsintas, sustiprintas dar labiau kovoti su savo sunkumais. Jos tikėjimas ir man teikė jėgų, tikėjimo ir vilties, kad ir mano svajonės išsipildys.
Turime kovoti ir nepasiduoti iki tos dienos, kai Dievas mus pasišauks namo. Kasdien kartokime: „Esu stiprus Viešpatyje. Siekiu didelių savo gyvenimo tikslų. Viską galiu tame, kuris mane stiprina. Esu nugalėtojas, nes galybės dvasia manyje. Turiu visa tai, ko reikia kliūtims nugalėti.“ Su tokiu nusiteikimu tampame stipresni. Tampame tuo, apie ką dažniausiai mąstome. Kai jaučiamės silpni ir bejėgiai ką nors pakeisti ar pasiekti, dėkokime Dievui už galybės dvasią ir leiskime jam pakylėti mus visose gyvenimo srityse.
Kai nematome, kaip galėtų pagerėti gyvenimas, turime prisiminti, kad Dievas ypatingu būdu visa keičia. Jis veikia galingiau negu vaistai, negu finansiniai dėsniai, negu gamtos dėsniai. Jis stiprina sveikatą ir išlaisvina iš priklausomybių. Jis nori duoti dar daugiau turtų, kurių mums reikia. Jis nori, kad mes rodytume kitiems jo garbę ir galią. Turime kartoti: „Tikiu, Dieve, tavo palaima. Aš pasveiksiu iš šios ligos, aš užmokėsiu šią skolą, aš būsiu laisvas nuo šios priklausomybės, aš turėsiu gerą šeimą, puikų sutuoktinį, dirbsiu mėgstamą darbą. Rodysiu pasauliui tavo garbę ir galią.“ Kai taip meldžiamės mes parodome savo tikėjimą. Mes ugdome stiprybę, išmintį, ištvermę, kantrybę, atsparumą, ramybę ir kitas dorybes. Mes leidžiame Dievui darbuotis, mes įveikiame visas kliūtis, mes patiriame daugiau pergalių. Mes priimame dar didesnes malones, kurias mūsų Dangaus Tėvas mums yra parengęs ir dovanoja.
Sudėtingos situacijos padeda mums šalinti mūsų silpnybes ir ugdyti reikiamas dorybes. Mes neatsitiktinai patiriame sunkumus. Mes neatsitiktinai patenkame į nemalonias situacijas. Dievas leidžia mums patirti tai tam, kad pamatytume tai, ką turime keisti. Sunkumai parodo mums mūsų silpnybes, kurios trukdo mums priimti jo palaimos gausą.
Kai nekeršijame tam, kuris su mumis pasielgė neteisingai, mes ugdome kantrybę, ramybę ir ištvermę. Kai patylime ir neatsakome piktu piktam žmogui, mes sustiprėjame. Kai leidžiame klysti tam, kuris neteisingai elgiasi, mes ugdome išmintį. Patirdami sunkumus mes ugdome dorybes, kurių mums reikės naujoms pergalėms. Kai mes keičiamės, tuomet paslaptingai keičiasi žmonės, su kuriais gyvename, dirbame, bendraujame.
Šventasis Raštas sako: „Mylimieji, nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas nepaprasta, nes taip darosi jums išmėginti /1 Pt 4, 13/.“ Išmėginimai skirti tam, kad jie išbandytų mūsų charakterio stiprybes. Kai priimame sunkumus kaip išbandymus mums, mes tobulėjame. Mes ugdome dorybes. Jos padeda mums priimti Dievo pagalbą, kurią jis nuolat mums dovanoja sunkiu metu. Mes priimame jo ramybę, stiprybę, išmintį, ištvermę, sveikatą ir kitas jo dovanas. Mes priimame visa tai, ko reikia mūsų laimingam, sveikam, sėkmingam, turtingam, ilgam ir šventam gyvenimui.
Džiaugsmo stiprybė
2025 01 26
Nebūkite liūdni, nes džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė. /Neh 8, 10b/
Pakalbėkime šiandien apie džiaugsmo stiprybę. Šventasis Raštas šiandien kviečia mus džiaugtis. Šiandien liturgija moko mus pasirinkti džiaugsmą, net ir tuomet, kai labai sunku gyvenime. Kasdien turime daug galimybių prarasti džiaugsmą, nusivilti, nusiminti. Gyvenimas kupinas nepatogumų. Kai kurie mūsų planai nesuveikia. Daug kas gali atimti mūsų džiaugsmą. Sutinkami žmonės, ligos, kelių eismas, nesutarimai darbe.
Šventasis Raštas moko mus šiandien pasirinkti džiaugsmą. Jis sako, kad džiaugsmas nėra vien tik teigiama emocija arba mūsų gerų patirčių pasekmė. Džiaugsmas yra mūsų pasirinkimas. Apaštalas Paulius dažnai meldėsi ne išvadavimo iš sunkumų, bet stiprybės pereiti per juos. Kartais žmonės meldžiasi: „Dieve, pakeisk mano vaikų elgseną. Patobulink mano sutuoktinio charakterį. Nusiųsk mano viršininką į tolimą šalį. Patrauk, Viešpatie, tuos žmones. Tuomet aš būsiu tau labai dėkingas. Tik tuomet aš būsiu laimingas. Tuomet tave šlovinsiu.“ Bet dažniausiai niekas nesikeičia labai ilgai.
Mes galime jau šiandien apsispręsti ir neleisti kitiems mus liūdinti. Galime gyventi jau šiandien ramybės, džiaugsmo, laimės kupiną gyvenimą. Tai mūsų pasirinkimas. Turime melstis: „Dieve, net ir jei situacija niekad nepagerės, neleisiu jiems valdyti mano gyvenimo. Žinau, kad tu man linki viso geriausio. Tavo rankoje mano likimas. Todėl pilnai pasitikiu tavimi. Mano laimė ir džiaugsmas ne išorinėse sąlygose, bet mano širdyje.“
Šventasis Raštas sako: „Jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims. /Jn 16, 22b/.“ Joks žmogus, jokia situacija negali padaryti mūsų nelaimingu. Turime visas teises pasirinkti ir neleisti kitiems atimti mūsų džiaugsmo. Tam, kad galėtume pilnai džiaugtis gyvenimu, turime prisiimti visą atsakomybę už savo ateitį. Tai labus svarbus pasirinkimas. Viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimo ir nusiteikimo.
Jėzus taip sakė: „Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! /Jn 14, 27/.“ Tai sprendimas, kurį turime priimti. Visada galime pasirinkti džiaugtis šia diena net ir tada, kai viskas vyksta ne taip kaip tikėjomės. Galime išlikti laimingi net ir tada, kai kam nors nepatinka mūsų mintys ir mūsų elgsena. Galime būti ramūs, kai patiriame nesėkmę ar netektį. Kai ateina liūdnos mintys, kartokime: „Neleisiu, kad blogos patirtys ir įvykiai atimtų mano džiaugsmą. Nei ligos, nei skausmai, nei vadovas, nei bendradarbiai negali atimti mano džiaugsmo. Pasirenku gyventi laimingai.“
Negalime sutvarkyti eismo. Negalime pakeisti viršininko ar kaimyno. Negalime pakeisti kitų elgsenos su mumis. Bet visada galime valdyti savo požiūrį į kitus žmones ir įvykius. Mūsų požiūryje slypi galinga jėga. Mūsų galia slypi ne sugebėjime viską valdyti ir tvarkyti aplinkui. Esame stiprūs, kai sugebame pakilti aukščiau už visus sunkumus.
Jei darbe vadovas nemielas, daugelį metų mes save aliname ir varginame, manydami, kad jis atima gyvenimo džiaugsmą. Išmeskime iš galvos visus kaltinimus ir pasiteisinimus. Tikrai galime būti laimingi ten, kur esame. Dalis žmonių jau daug metų kovoja su sunkiomis ligomis. Atrodo, kad jie patys nelaimingiausi. Tačiau jie visada šypsosi, ramūs širdyje, kovodami gerą tikėjimo kovą. Kai kaltiname kitus ir teisinamės, mes užtveriame kelią Dievo malonei mūsų gyvenime. Jo gerumą nustumiame į tolimesnę ateitį.
Neturime laukti, kada viskas praeis ir galėsime vėl džiaugtis. Ši diena yra Viešpaties mūsų džiaugsmui skirta. Ne rytoj, kai kiti žmonės pasikeis, bet šiandien galime pasirinkti naują požiūrį į juos. Jei būsime laimingi ten, kur esame, jis ves mus ten, kur norime būti. Melskimės dažnai: „Dieve, tu žinai, ko man labiausiai reikia. Atnešu ir padedu savo svajones, tikslus ir planus ant tavo altoriaus. Tu davei man šiuos troškimus. Prašau sveikatos. Noriu, kad pagerėtų šeimos santykiai. Noriu, kad paaukštintų darbe. Prašau ir esu laimingas. Padėk man išlaikyti džiaugsmą ten, kur esu dabar.“
Apie 90 procentų įvairių fizinių negalių susiję su tam tikru stresu gyvenime. Daugiau širdies infarktų ištinka pirmadienį, negu kitomis savaitės dienomis. Kodėl? Daug streso, įtampos, nerimo savaitės pradžioje. Daugelis jau sekmadienį planuoja, kad pirmadienis tikrai bus sunki diena. Bet tai tik mūsų mąstysenos kūrinys. Labai daug širdies ligų nuo neigiamų minčių ir emocijų.
Turime mokytis gyventi ramiau. Turime nesinervinti, kai patiriame nesėkmes ir kai viskas nevyksta taip, kaip norime. Nereaguoti ir neatsakyti piktu į įžeidimus. Jei nepaaukštino darbe, jei gydytojo diagnozė beviltiška, turime kartoti: „Viešpatie, mano dienos tavo rankoje. Niekas negali mūsų nugalėti, nes tu su manimi.“ Ramybė stiprina mūsų kūno sveikatą. Nemiga, nugaros ir galvos skausmai dažnai praeina, kai atsikratome streso, skubėjimo, nerimo, įtampos, pykčio, keršto. Kai žmonės sumažina stresą ir pyktį, tuomet jie atranda daugiau džiaugsmo ir ramybės, jų sveikata ir santykiai gerėja.
Prisiminkime, kad čia nesame amžinai. Nešvaistykime laiko liūdesiui, pykčiui, kaltinimams. Kiekviena diena yra Dievo dovana. Keiskime savo nusiteikimą jau šiandien. Neleiskime, kad pyktis ir nerimas mus valdytų. Nešvaistykime laiko liūdėdami ir nerimaudami. Pasirinkime geriausią gyvenimą jau dabar. Keiskime savo mąstyseną. Tikėkime, kad galime džiaugtis gyvenimu. Tikėkime, kad Dievas mus veda ir padeda mums kurti ramų ir palaimintą gyvenimą.
Jei taip gyvensime, dar daugiau džiaugsmo patirsime. Tuomet leisime jam labiau veikti. Tuomet ir kiti žmonės paslaptingai keisis. Mums atsivers naujos galimybės. Patirsime dar daugiau Dievo gerumo per kitus žmones. Kursime savo nuostabų visokių laimėjimų kupiną gyvenimą.
Jėzaus paliepimai
2025 01 19
„Darykite, ką tik jis jums lieps /Jn 2, 5/“.
Pakalbėkime apie Jėzaus paliepimus. Ką jis liepia mums daryti? Jis moko mus priimti jo palaimos gausą. Jis nori daryti stebuklus mūsų gyvenime. Jis duoda sėkmingo, laimingo, ramaus, švento, sveiko ir turtingo gyvenimo nurodymus. Jei norime kurti patį geriausią gyvenimą, turime vykdyti tai, ką jis mums liepia.
Tačiau daugelis sunkiai gyvena, nes netiki Dievo malonės gausa savo gyvenime. Jie tiki tuo, ką kiti jiems sako. Dažnai darome tai, ką kiti mums liepia. Piktoji dvasia mums dažnai kalba: „Tu neturi talentų, patirties, pinigų, išsilavinimo, valios. Atsisakyk savo nerealistiškų svajonių. Siek realistiškų tikslų. Įvertink savo galimybes. Tu nieko nepakeisi. Tu nieko nepasieksi. Tu nesurasi geresnio darbo. Tavo santykiai šeimoje nepagerės. Tavo pajamos nepadidės. Tavo mylimas žmogus nepasveiks. Tavo tikslas per didelis. Priimk tokią tikrovę, kokia ji yra. Toks tavo likimas. Nesitikėk nieko geresnio.“ Kai klausome tokių paliepimų, mūsų gyvenimas pasidaro dar sunkesnis. Mes negirdime to, ką Jėzus mums sako. Mes nedarome to, ką jis mums liepia. Mes neleidžiame jam daryti stebuklų.
Jėzus atėjo į vestuvių pokylį. Kai baigėsi vynas, jis sakė puotos tarnams: „Pripilkite indus vandens.“ Ten buvo net šeši dideli indai. Jis nesakė: „Pripilkite vieną nedidelį indą.“ Jis liepė paruošti visus indus, kuriuos buvo galima panaudoti. Jis sakė: „Paruoškite erdvę dideliam vyno kiekiui. Pasiruoškite gausiam malonės srautui.“ Jėzus pavertė vynu visą vandenį, kuris buvo paruoštas. Jei tarnai būtų paruošę tik vieną, jie būtų gavę tik vieną indą vyno. Jei jie būtų turėję 20 indų, Jėzus būtų pripildęs vynu 20 indų. Dievo turtai yra neriboti. Danguje nėra krizės ir jokių trūkumų.
Jėzus parodė, kad Dievo gerumas, turtingumas, galia ir dosnumas neturi jokių ribų. Mūsų požiūris į jį nustato tam tikras ribas. Mūsų tikėjimas nulemia mūsų veiksmus ir tai, ką mes gauname, ką turime, ką priimame. Kai kalbame apie gerus dalykus, Dievas mums dovanoja visa tai, ko prašome. Kai dėkojame jam už tai, ką turime, mes atsiveriame jam ir priimame dar daugiau to, ką jis mums siūlo.
Šventasis raštas moko: „Jo garbę tautoms apsakykit, – visoms tautoms nuostabiuosius jo darbus! /Ps 26, 3/.“ Jei norime patirti dar daugiau jo gerumo, turime rodyti kitiems, kas yra mūsų gerovės šaltinis. Turime pasakoti kitiems apie nuostabius Viešpaties darbus mūsų gyvenime. Kai susitaikome su vidutinišku gyvenimu ir mąstome, kad pasiekėme savo ribas, mes negalime atskleisti viso to, kas dar slypi kiekviename iš mūsų. Kai kalbame apie trūkumus, ligas, problemas, nesėkmes, tuomet tikrai jos nesumažėja. Kai mąstome ir kalbame apie tai, kad gyvenimas sunkus, tuomet jis pasidaro dar sunkesnis.
Kai kurie sako: „Ryti, netikiu, kad mane gali paliesti gausūs Dievo palaimos turtai.“ Aš jiems pritariu: „Tikrai jūsų nepalies tokie turtai, nes tai tik tikintiems.“ Tikėkime, kad galime daugiau pasiekti. Tikėkime, kad galime gauti dar daugiau turtų su pertekliumi ir dalinti juos stokojantiems. Tikėkime, kad galime gauti daugiau džiaugsmo, ramybės, laimės ir dalinti juos tiems, kurie nelaimingi, nusivylę, nuliūdę. Mes tarnaujate Visagaliam Dievui, Visatos Kūrėjui, Pasaulio Valdovui. Jis daug didesnis negu jūs galite įsivaizduoti. Jis gali duoti mums daug daugiau negu mes prašome.
Sielos priešas dažnai kartoja: „Tai tau neskirta. Tai tavo likimas. Tu padarei per daug blogų pasirinkimų. Tu kilęs iš neturtingos, nedarnios šeimos. Tu neturi talentų ir pinigų. Nieko nepakeisi, nieko nepasieksi. Tai neįmanoma. Nėra galimybių...“ Visada bus tokių balsų, kurie sieks atkalbėti mus nuo Dievo dovanotų troškimų. Dažniau įsiklausykime, ką Dievas mums sako. Darykime tai, ką jis mums liepia. Jo malonė gali tai, kas žmogaus pastangomis neįmanoma.
Šventasis Raštas sako: „Didis yra tas VIEŠPATS, kuris džiaugiasi savo tarno gerove! /Ps 35, 27/.“ Prisiminkime, kada sutikome mums reikiamą žmogų, kada atsivėrė mums naujos galimybės darbe, kada išsisprendė sudėtinga santykių problema. Prisiminkime, kokios Dievo dovanos padėjo mums patekti ten, kur dabar esame. Pripažinkime, kad jo ranka vedė mus ten, kur dabar esame. Dėkokime už kiekvieną žmogų, per kurį Dievas laimina mus pačius. Priimkime jį kaip Dievo dovaną, kuri veda mus į naujus laimėjimus ir pergales gyvenime. Gėrėkimės net mažais jo darbais savo gyvenime.
Darykime tai, ką jis mums liepia. Tikėkimės gausios palaimos. Tikėkime, kad gausime daugiau pajamų, nuveiksime daugiau darbų, įgyvendinsime daugiau projektų. Tikėkime, kad patirsime daugiau meilės šeimoje. Tikėkime, kad sustiprės sveikata. Tikėkime, kad Dievas darbuojasi mūsų gerovei. Jis siunčia reikiamus žmones, galimybes, idėjas, jėgas, turtus. Būkime pasiruošę jo netikėtai malonei. Pačios geriausios dienos dar mūsų ateityje. Tikėkime, kad jis viską puikiai tvarko. Klausykime, ką jis mums sako. Darykime tai, ką Jėzus mums liepia.
Vienas Dievo prisilietimas per akimirką gali suteikti mums tai, ką mes patys galėtume sukurti per 20 metų. Tikrai labai greitai Viešpats nustebins mus savo stebuklais. Jis paims mūsų paprastą gyvenimą ir padarys jį didingu. Jis toliau darys nuostabius darbus ir stebuklus. Jis panaudos mus tam, kad parodytų pasauliui savo gerumą, turtingumą, galią ir dosnumą. Jis pakylės mus, jis sustiprins mus, jis ves mus ten, kur niekada neįsivaizdavome būti. Jis padės mums kurti patį geriausią gyvenimą.
Kun. Rytis Gurkšnys