Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

MOKYMAI

Baimė arba tikėjimas

2021 06 20

Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums dar tebestinga tikėjimo? /Mk 4, 39/

Pakalbėkime šiandien apie baimę ir tikėjimą. Kartais mąstome, kad tikėjimui priešingas dalykas yra abejonė. Bet Jėzus rodo, kad tikėjimo nebuvimas sukuria baimę. Kasdien mus aplanko įvairių baimės minčių. Mes nerimaujame dėl šalies ekonominės padėties, dėl savo sveikatos būklės, dėl savo šeimos ir vaikų ateities. Pastebėjau, kad baimė ir tikėjimas turi vieną bendrą savybę. Jie kalba apie tai, ko mes dabar negalime matyti, ko negalime patikrinti. Baimė sako, kad viskas bus blogai. Tikėjimas sako, kad mūsų laukia dar geriausios dienos ateityje. Baimė ir tikėjimas daro stiprią neigiamą arba teigiamą įtaką mūsų veiksmams ir pasirinkimams. Jei norime daugiau sveikatos, sėkmės ir kitų teigiamų pokyčių, panaudokime savo jėgas ir laiką ne baimei, bet tikėjimui.

Vieną rytą keli vienos įmonės darbo komandos nariai sugalvojo tokį žaidimą. Jie norėjo iškrėsti pokštą savo bendradarbiui. Žilvinas atsikėlė ryte sveikas, žvalus, energingas kaip ir kasdien. Kai jis įėjo į pastatą 8 valandą durininkas paklausė: „Ar gerai jautiesi šiandien? Atrodai labai išbalęs. Ar nesergi?“ Žilvinas atsakė: „Nesergu. Jaučiuosi gerai“. Po kelių minučių jo biure bendradarbis paklausė jo: „Ar nesergi? Prastai atrodai šiandien“. Jis nustebęs atsakė: „Ne. Jaučiuosi gerai“. Po kelių minučių vadovas atėjęs sakė: „Žilvinai, tu tikriausiai turi temperatūros? Atrodai tikrai prastai“. Tuomet Žilvinas pradėjo nerimauti dėl savo sveikatos: „Nieko bloga nejaučiu. Man atrodo, kad nesergu“. Po kelių minučių kitas bendradarbis vėl klausė jo: „Kas atsitiko tau? Tu baisiai atrodai?“ Kuo daugiau darbuotojų jis sutiko, tuo blogiau jis jautėsi. Jis nebegalėjo susikaupti darbui, nes mąstė apie tai, ką kiti jam pasakė. Po dviejų valandų Žilvinas pasijuto labai blogai. Greitoji pagalba išvežė jį į kliniką. 10 valandą ryte jis jau gulėjo ligoninėje. Jam buvo atliekami tyrimai, nustatyti ligos priežasčiai. Tokia yra mūsų baimės galia. Ji stipriai veikia ne tik mūsų savijautą, bet ir sveikatą, santykius, veiklą ir visą mūsų gyvenimą.

Esame laisvi. Visi galime pasirinkti baimę arba tikėjimą. Visi galime keisti savo baimę tikėjimu. Nelaukime, kada kas nors bloga mums gali nutikti. Laukime Dievo malonių, gausios jo palaimos. Apaštalas Paulius sako mums: „Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią /2 Tim 1, 7/“. Jis sako, kad mes negalime patirti Dievo galios ir jo didelių pergalių, jei pasirenkame baimės dvasią. Mūsų prote vyksta esminė kova. Sielos priešas pirmiausiai atakuoja mūsų protą. Jeigu leidžiame jam valdyti mūsų protą, jis užvaldo mūsų visą gyvenimą. Jis pripildo mus nerimu, baime, abejonėmis, nusivylimu, liūdesiu ir kitais neigiamais dalykais. Jis kuria ligas, priklausomybes, skolas, konfliktus, vienišumą, nesėkmes.

Viena moteris būdama 70 metų amžiaus apsilankė pas gydytoją sveikatos patikrinimui. Gydytojas atlikęs tyrimus, pasakė jai: „Miela ponia, man atrodo, kad turite Parkinsoną“. Ta moteris nieko nežinojo apie šią ligą ir nesuprato, ką gydytojas jai sako. Ji nesuprato, apie kokį Parkinsoną kalba gydytojas. Ji buvo labai tvarkinga, tvirta ir drąsi moteris. Ji atsistojo ir pasakė: „Mielas gydytojau, aš neturiu Parkino sūnaus. Aš nenoriu jo turėti. Be to, aš per sena, kad dar turėčiau jo sūnų“. Ji gyveno dar 20 metų ir nepatyrė jokių šios ligos vargų. Ji buvo sveika ir laiminga moteris visą likusį gyvenimą. Kai pasirenkame tikėjimą, leidžiame Dievo neribotai meilės galiai veikti mūsų gyvenime. Kai nepritariame baimės mintims, mes leidžiame tikėjimui valdyti mūsų gyvenimą.

Mes visi sutinkame žmonių, kurie kalba apie tai, kas bloga jų laukia ateityje. Jie tikisi ligų, problemų, nesėkmių, nelaimių, audrų. Jie nuolat bijo ir jų baimė kuria jų gyvenimą. Jei mes nevaldysime savo minčių ir žodžių, mes nepriimsime jo malonių. Visa kova tarp mūsų ir sielos priešo vyksta mūsų vaizduotėje ir žodžiuose. Jei mes jam leidžiame valdyti mūsų mintis, jis pradeda valdyti visą mūsų gyvenimą. Mes negauname išgydymo, pajamų, meilės, nes bijome ligų, skurdo, vienišumo ir dėl to nerimaujame.

Apie ką mąstome, tai įsišaknija mūsų gyvenime. Jei mąstome visą dieną apie tai, ko bijome, tuomet tai tampa tikrove. Pasirinkime ryte ir vakare kartoti tikėjimo žodžius: „Dieve tu sakai, kad tavo planai ne mano žalai, bet mano gerovei. Tu sakai, kad niekas man negali pakenkti. Aš nebijau, aš ramus, aš tvirtas. Aš žinau, kas esu. Tikiu, kad mane saugai ir siunti man naujas galimybes“. Kai taip mąstome didžiausia visatos jėga pradeda veikti.

Nešvaistykime brangaus laiko baimei ir nerimui. Mūsų gyvenimas per daug trumpas ir per daug vertingas, kad brangų laiką skirtume neigiamoms mintims. Mes esame Aukščiausiojo Dievo vaikai. Jėzus buvo gundomas. Dažnai piktoji dvasia stipriai veikia ir mūsų gyvenime. Bet Dievo galia yra daug stipresnė. Valdykime savo mintis, pasirinkime tikėjimą. Jei kartosime tikėjimo žodžius, mes būsime stipresni. Mūsų svajonės išsipildys. Priimsime gausias malones. Pasieksime savo tikslus ir svajones, nugalėsime visas kliūtis.

Pasinaudokime tikėjimo galia. Jei išstumsime baimes ir silpnadvasius žmones savo tikėjimu, jei dažniau mąstysime apie Dievo meilę ir jo galią, mes leisime jam darbuotis. Jis pripildys mūsų dienas savo malonės gausa. Mes įveiksime bet kokią kliūtį, mes nugalėsime bet kokį priešą. Mes tapsime tuo, kuo Dievas mus sukūrė. Mes kursime patį nuostabiausią gyvenimą kuris mums dovanotas šioje žemėje ir amžinybėje.

Klestėjimas

2021 06 13

Teisuolis klestės sau kaip palmė, kaip kedras Libano šakosis. /Ps 92, 13/

Pakalbėkime šiandien apie mūsų klestėjimą. Neteisingas požiūris į gyvenimą trukdo mums augti, tobulėti ir klestėti. Kai mąstote, kad jums nepavyks nieko pakeisti šeimoje, darbe, sveikatoje, jūs pradedate elgtis pagal savo neigiamas mintis. Tuomet jūs sukuriate dar daugiau neigiamų dalykų. Kai nuolat mąstote ir kalbate apie pinigų trūkumą, jūs sukuriate dar daugiau finansinių problemų. Kai nuolat mąstote ir kalbate apie sutuoktinio ydas ir silpnybes, jų dar daugiau sukuriate jame. Kai mąstote apie nuovargį ir neteisingumą darbe, tuomet daugiau nuovargio ir įžeidimų patiriate. Jūs sukuriate tai, apie ką dažniausiai mąstote, kalbate, tikite. Kai tikitės sunkių metų, tikrai jie ir bus dar sunkesni negu praėjusieji. Tuomet jūsų tikėjimas veikia neigiama kryptimi.

Teisus žmogus mato savo tikrovę su jos trūkumais ir kitais neigiamais dalykais. Tačiau jis kasdien mąsto apie gyvenimo gerumą ir meilės galią. Jis dažnai mąsto, kad jis palaimintas ir apdovanotas kūno sveikata, dvasine ramybe, šeimos laime, sutuoktinio meile, vaikų gerumu, naujomis galimybėmis. Jis nuolat mąsto apie klestėjimą, sėkmę, ramybę, stiprybę, sveikatą ir kitus teigiamus dalykus. Jis kalba apie tai, kas gera įvyko jo ir kitų gyvenimo. Kai jam sunku, jis tiki, kad viskas keičiasi ir gerėja. Teisus žmogus mąsto, kad sunkmečiu jo pajamos didėja, jo verslas klesti, jo šeima laiminga. Jis tiki, kad jame slypinti galia leidžia jam sukurti visa tai, ko trokšta jo širdis. Jis tiki meilės galia, kuri daro stebuklus. Savo mintimis, žodžiais ir darbais ji rodo tikėjimo galią pasauliui.

Vienas kunigas daugelį metų taupė pinigus naujai bažnyčiai. Tačiau tuo metu buvo sunkmetis visoje šalyje. Tai buvo netinkamas laikas pradėti statybą. Daugelis verslo įmonių bankrutavo arba labai taupė savo pinigus ir mažino visas įmanomas išlaidas. Tas kunigas grįžo į darbą po sudėtingos širdies operacijos. Tai buvo pats sudėtingiausias laikas pradėti naują statybą. Tai buvo pats netinkamiausias laikas ieškoti bažnyčios statybos rėmėjų. Be to, ir kunigo sveikata buvo labai silpna.

Tačiau širdyje jis jautė, kad laikas pradėti statybą. Jo širdyje buvo ramybė, kai jis mąstė apie šio projekto pradžią. Visos aplinkybės rodė, kad neišmintinga pradėti naują statybą. Visi ekspertai ir draugai sakė, kad nepavyks pritraukti rėmėjų sunkmečiu. Giliai ir tyliai širdyje jis girdėjo Dievo balsą: „Tu pradėk statybą dabar. Kai pastatysi bažnyčią sunkmečiu, visi pamatys, kad tai ne žmogaus, o mano darbas“. Jis pradėjo statyti ir baigė didžiulę 8000 sėdimų vietų bažnyčią po dvejų metų. Statyba buvo užbaigta be jokių paskolų. Dievas dovanojo bažnyčiai rėmėjus net ir sunkmečiu. Niekas neabejojo, kad tai buvo Visagalio Dievo ranka. Visi mąstė, kad ta pati, ranka, kuri laimino šią bendruomenę, gali padaryti panašius dalykus ir kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai buvo akivaizdus tikėjimo, meilės ir vilties galios liudijimas pasauliui. Visi matė tai, ką gali tikėjimas.

Gal norite nusipirkti namą savo augančiai šeimai. Tačiau mąstote: „Niekada negalėsiu nusipirkti jo. Mano pajamos per mažos. Niekada jos nepadidės, niekas man nepadės, neturiu galimybių gauti geresnį darbą“. Tokios mintys neleidžia jūsų tikėjimui veikti. Tikintis žmogus mąsto: „Dieve, dėkoju, kad dovanoji man mano širdies troškimus. Tikiu, kad man duodi visa tai, ko reikia jų išsipildymui. Priimu naujas galimybe, naujas pajamas, naują namą. Noriu, kad dar daugiau žmonių pamatytų tavo galią ir gerumą tikinčio žmogaus gyvenime. Tikiu, kad mane laimini tam, kad aš dar labiau laiminčiau kitus. Dėkoju, kad dovanoji man naujas idėjas. Atveri man reikiamas duris“. Tokios mintys leidžia tikėjimo galiai veikti. Toks žmogus net ir sunkmečiu ne tik išgyvena, bet ir klesti.

Teisus žmogus nuolat kartoja: „Esu palaimintas, esu stiprus. Dievo malonė mane apgaubia vis labiau ir labiau. Ji dovanoja man klestėjimą visose mano gyvenimo srityse“. Kiti sako: „Aš nematau, kad Dievas mane laimina. Tai savęs apgaudinėjimas. Tai bėgimas nuo tikrovės. Aš nematau jokio palaimos. Negaliu tikėti ja. Kai pamatysiu daugiau gerų dalykų ir teigiamų pokyčių, tada pradėsiu tikėti“. Taip kalbėdami jie neigia tikėjimo dėsnio veikimą. Pirmiausiai turime tikėti tuo, ko nematome, tam, kad tikėjimas sukurtų tai, ko norime, siekiame, trokštame.

Jei norite klestėti, turite tikėti, kai nematote jokių teigiamų pokyčių. Turite mąstyti, kalbėti, rengtis, vaikščioti, dalintis taip tartum esate gausiai palaiminti. Turite pirmiausiai tikėti tuo, ko nematote, tam, kad vėliau pamatytumėte tai ir savo akimis. Dievas laimina teisųjį, nes jis tiki jo galia ir gyvena pagal jo mokymą. Kai nuolat mąstome ir kalbame apie jo begalinį gerumą ir jo neribotą galią, jo palaima seka paskui mus.

Prisiminkime Juozapo gyvenimą. Kai jo broliai ir kiti žmonės jį pažemindavo, Dievas jį iškeldavo į aukščiausias visuomenės pozicijas. Broliai jį pardavė į vergiją egiptiečiams. O jis ten tapo viso ūkio vadovu. Jis buvo neteisingai apkaltintas ir įkalintas. Bet vieną dieną jis buvo atvestas pas faraoną išaiškinti jo sapną. Faraonas buvo sužavėtas jo išmintimi ir paskyrė jį visos šalies valdytoju. Juozapo gyvenimas parodo, kad neįmanoma pažeminti teisiojo žmogaus. Teisus žmogus irgi susiduria su sunkumais savo kelyje. Tačiau jis įveikia visas kliūtis ir klesti kiekviename žingsnyje.

Tikrai Dievas gali pakeisti net pačią sunkiausią situaciją. Su jo pagalba mes galime žaliuoti net ir dykumoje. Šventasis Raštas sako, kad teisusis yra „lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, tas kurio lapai nevysta. Ką tik daro, jam sekasi /Ps 1, 3/“. Net sunkmečiu galime surasti daug klestinčių žmonių. Teisieji visada laimingi, visada linksmi, nuolat dėkoja, šypsosi ir švyti net ir sunkumuose.

Gal dabar jums sunkus metas. Nesustokite, nepasiduokite, bet kartokite: „Aš ne tik išgyvensiu. Aš klestėsiu. Dievas išlies gausią palaimą net ir šiuo sunkmečiu. Jis padarys mane savo galios ir gerumo liudytoju. Liudysiu jo nuostabius darbus pasauliui“. Jei taip mąstysite ir kalbėsite, tikrai patirsite jo malonių gausą. Jūs klestėsite visose srityse. Jūsų sėkmė, gerovė, laimė rodys pasauliui tai, ką Dievas gali teisiojo žmogaus gyvenime.

 

Gyvenimo duona

2021 06 06

Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. /Jn 6, 5-1/

Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės dieną mes švenčiame gyvenimo duoną. Valgydami gyvenimo duoną, mes priimame amžinąjį gyvenimą, kuris mus jau dabar prasideda, dabar veikia, paliečia ir keičia mus ir pasaulį. Amžinasis gyvenimas yra ne tik po mirties. Jis jau čia ir dabar teigiamai veikia visas mūsų gyvenimo sritis. Valgydami gyvenimo duoną, mes priimame jo dovanas. Mes priimame visa tai, ką jis duoda mums dabar šiame gyvenime. Mes priimame jo dovanojamą sveikatą, išgydymą, stiprybę, išmintį, ramybę, džiaugsmą, tikėjimą, viltį. Gyvenimo duona mums duoda dar daugiau gerų dalykų, kurių mums reikės ateityje. Ji duoda tai, ko niekas kitas pasaulyje negali mums suteikti.

Kiekvienas tikimės ko nors gero ateityje. Vieni norime pasveikti iš ligos. Kiti tikime, kad išsivaduosime iš skolų. Kiti svajojame sukurti gražią šeimą. Kai tikime, kad kas nors gera įvyks, mes planuojame ir rengiamės tam įvykiui. Tėvai rengiasi, kai jie laukia į pasaulį ateinančio kūdikio. Šeima rengiasi, kai tikisi persikelti iš buto į namą. Įmonė planuoja, kaip investuos uždirbtą pelną. Kai norime geresnio darbo, ieškome naujų galimybių. Kai norime sustiprinti santuoką, mes ieškome būdų jai ugdyti ir stiprinti. Mes ugdome dorybes.

Viena moteris nusprendė numesti kelis kilogramus antsvorio. Ji nusipirko labai gražią ir brangią suknelę dviem dydžiais mažesnę. Žinoma, tą dieną ji negalėjo apsirengti ja. Ją pasikabino ant sienos prie veidrodžio. Kelis kartus per dieną ji pažvelgdavo į tą suknelę, kartodama: „Vieną dieną aš apsirengsiu šia suknele. Dėkoju tau, Dieve, kad mane vedi, globoji ir laimini“. Tokia ištverminga malda ir toks tikėjimas padėjo jai sumažinti stresą, teisingai maitintis ir pakankamai sportuoti. Po kelių mėnesių tokios atkaklios maldos, planavimo, pratybų, ji apsirengė šia suknele. Jai pavyko pasiekti savo svajonę, nes ji ne tik tikėjo, bet ir konkrečiais darbais grindė savo tikėjimą. Tokia malda ir mąstysena atskleidė tą gyvenimo galią, kuri slypi kiekviename žmoguje.

Savo požiūriu ir veiksmais mes sukuriame tai, ko siekiame ir apie ką svajojame. Mes sukuriame tai, ko tikimės. Mūsų tikėjimas veikia mūsų veiksmus ir gyvenimą. Niekada neplanuokime ligos, nesėkmės, skolos arba priklausomybės. Klausykime ne tik tai, ką sako žiniasklaida, bet ir tai, ką sako vidinis gyvenimo balsas. Kai gauname neigiamą informaciją, kartokime: „Matau tai, kas vyksta šalyje ir pasaulyje. Bet tikiu, Dieve, kad mane saugai. Joks priešas negali man pakenkti, nes tu su manimi.“ Po tokios maldos žmonės pradeda elgtis teisingai. Jie nusiramina, sumažina nereikalingą skubėjimą, ramiai darbuojasi, kuria, tarnauja, džiaugiasi gyvenimu.

Vienas jaunas vyras per autoavariją patyrė abiejų kojų traumą. Abi kojos buvo sulaužytos. Po operacijos jam gydytojai sakė, kad jis negalės niekada bėgioti. Jie abejojo ar jis galės kada nors vaikščioti. Jis galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėlyje. Ką jis darė? Grįžęs iš ligoninės, jis pirmiausiai nuvyko į sporto klubą ir užsiregistravo. Žinoma, jis net kelis mėnesius negalėjo ten nueiti. Jis galėjo pasiduoti liūdnoms mintims, susitaikyti su esama padėtimi. Bet jis tikėjo ir rengėsi tai dienai, kai galės vaikščioti ir bėgioti. Jis kasdien mąstė, kad jame slypi gyvenimą kurianti galia. Jis šalino visas neigiamas mintis iš savo mąstysenos. Toks jo požiūris į situaciją neleido jam liūdėti, pykti, nusivilti, pasiduoti. Jis tikėjo, kad kasdien jo kojos stiprėja. Jo tikėjimas skatino jį kasdien judėti, sportuoti, stiprinti kojų raumenis.

Po daugelio metų šiandien jis puikiai bėgioja. Šiandien jis greitesnis už mane. Jis parodė, kad mokslas ir medicina niekada nepasako paskutinio žodžio. Amžinojo gyvenimo galia daro tai, ko jokie gydytojai ir vaistai negali padaryti. Klausykime ne tik gydytojų nuomonės, bet ir gyvenimo balso, kuris nuolat kalba mums. Paklausykime, ką jis mums sako. Jis keičia mus ir duoda visa tai, ko mums reikia. Dievo Žodis ir Kristaus Kūnas mus maitina, stiprina, nuvalo ir gydo. Jis keičia pačią sudėtingiausią situaciją mūsų šeimose. Jis rodo mums išeitį iš beviltiškos situacijos. Jis duoda mums jėgų įveikti visus sunkumus.

Nežinau, kokios jūsų svajonės. Bet aš dažnai mąstau ir planuoju dar mažiausiai 30 pilnų metų kurti pamokslus, kalbėti apie gyvenimo laimės ir sėkmės principus, įkvėpti, drąsinti, ugdyti kitus. Planuoju dar 30 metų stiprinti kitų tikėjimą, toliau kurti mokymus, kurie dar labiau uždegtų pasaulį tikėjimu. Neplanuoju dešimt paskutinių metų ligotos senatvės. Planuoju puikiai atrodyti, kai būsiu 80 metų amžiaus. Planuoju toliau sakyti anekdotus ir gyventi sveiką, turtingą, linksmą ir visokių malonių kupiną gyvenimą.

Visokios nelaimės ir ligos pasitaiko net ir tikintiems žmonėms. Bet krikščionis negali planuoti skurdaus ir vargingo gyvenimo. Niekada neplanuokime pralaimėjimo. Neplanuokime invalido gyvenimo, vienišos senatvės, sunkų ligų ir skausmo. Mes nesame kaip visi, nes mes tikime gyvenimo duona ir ją priimame. Mes įsiklausome į jo balsą širdyje. Mes priimame Kristaus Kūną ir Kraują, kurį kiekvieną sekmadienį garbiname pamaldų metu. Jis pripildo mūsų visą gyvenimą savo galia.

Kiekvieną rytą kartokime: „Tėve, dėkoju, kad darbuojiesi mano gyvenime. Tikiu, kad viskas keičiasi mano gerovei.“ Jei taip gyvensime ir mąstysime, mes tikrai būsime sveiki, kūrybingi, aštraus mąstymo, stiprūs ir laimingi iki pat tos dienos, kai Viešpats mus pasišauks namo. Savo tikėjimu mes atversime savo širdis gausioms malonėms, kurios mūsų laukai ateityje.

Kun. Rytis Gurkšnys