MOKYMAI
Amžinojo gyvenimo duona
2026 06 07
Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius. /Jn 6, 58c/
Pakalbėkime šiandien apie amžinojo gyvenimo duoną. Kai ją valgome, mes gauname amžinąjį gyvenimą. Ji taip pat duoda visa tai, ko mums reikia šiame gyvenime, nes jis yra amžinojo gyvenimo dalis. Ši duona dovanoja mums puikius žmones, palankias aplinkybes, reikiamas galimybes, teigiamus pokyčius. Jis duoda mums visa tai, ko mums reikia dabar ir reikės ateityje. Kai ją valgome, mes gauname visa tai, ko mes siekiame, ko trokštame, apie ką svajojame.
Jauna neturtinga mergina baigusi mokyklą pradėjo dirbti kino studijos priimamajame budėtojos padėjėja. Ji dirbo tik kelias valandas per dieną. Ji buvo kviečiama į darbą tuomet, kai budėtoja buvo labai užimta. Jauna moteris atliko savo pareigas labai kruopščiai. Be to, ji kiekvieną sekmadienį priimdavo amžinojo gyvenimo duoną. Ji tikėjo, kad ta duona veikia visas jos gyvenimo sritis.
Praėjus pusei metų netikėtai jai buvo pasiūlytas naujas pastovus darbas tuomet, kai buvo atleista viena studijos darbuotoja. Ji ir toliau stengėsi atlikti savo naujas užduotis labai gerai. Po kelių mėnesių ją netikėtai paaukštino ir jai atiteko vienos skyriaus vedėjos vieta, kuri išėjo motinystės atostogų.
Kartą tos firmos savininkas pasakė savo direktoriui: „Man patinka ši mergina. Man patinka jos nusiteikimas, jos charakteris, jos pasiaukojimas. Pasirūpink, kad ji čia pasiliktų.“ Po metų ji tapo tos didelės filmų kompanijos viceprezidente. Ji laiminga ir stebisi: „Vis dar negaliu patikėti, kad prieš dvejus metus pradėjau dirbti čia budėtojos padėjėja ir tapau viena iš firmos vadovių.“ Kas įvyko? Ji patyrė tai, kas jai buvo paruošta ir dovanota. Ji darė geriausiai tai, ką ji kasdien galėjo. Ji tikėjo, kad jos laukia daug nuostabių dalykų ateityje. Kai ji dar nematė viso to, ji tikėjo, kad gyvenimo duona ruošė jai neįtikėtinų pokyčių.
Visi galime tikėtis ir patirti neįtikėtinų pokyčių savo šeimoje, finansuose, veikloje ir sveikatoje. Visi galime tikėtis gausių gyvenimo malonių, kurios dalinamos neatsižvelgiant į žmogaus nuopelnus. Kai tikime, kad kiekvieną akimirką gauname tai, ko trokšta mūsų širdis, mes priimame visa tai, ką ji mums dovanoja.
Vienas jaunas vyras per autoavariją patyrė abiejų kojų traumą. Abi kojos buvo sulaužytos. Po operacijos jam gydytojai sakė, kad jis ne tik negalės niekada bėgioti, bet ir tikriausiai negalės vaikščioti be ramentų. Grįžęs iš ligoninės, jis pirmiausiai nuvyko į sporto klubą ir užsiregistravo. Žinoma, jis net kelis mėnesius negalėjo ten nueiti. Jis galėjo pasiduoti liūdnoms mintims, susitaikyti su esama padėtimi. Bet jis tikėjo, kad vieną dieną jis galės vaikščioti. Kiekvieną sekmadienį jis stiprino savo tikėjimą gyvenimo duona. Po daugelio metų jis puikiai bėgioja. Šiandien jis greitesnis už mane. Reikia klausyti gydytojų. Bet šiuolaikinė medicina nėra visagalė. Amžinojo gyvenimo duona gali daugiau negu medicina ir gydytojai.
Nesame sukurti skurdžiam, vargingam ir nelaimingam gyvenimui. Be to, mes nesame, kaip visi, nes dažnai priimame gyvenimo duoną. Kai ją priimame, ji pripildo mūsų visą gyvenimą savo galia. Kai ją priimame, mes priimame laimingą, sėkmingą, sveiką, turtingą ir ilgą gyvenimą. Kiekvieną rytą kartokime: „Amžinasis Tėve, dėkoju, kad darbuojiesi mano gyvenime. Tikiu, kad viskas keičiasi mano gerovei. Tu kvieti mane nuolat tobulėti, mokytis, augti ir klestėti.“
Esame sukurti ir pašaukti čia žemėje siekti didelių ir prasmingų tikslų. Jie padeda mums išnaudoti visas savo jėgas, galimybes, talentus. Mūsų tikėjimas sako, kad esame sveiki, kūrybingi, aštraus mąstymo, stiprūs ir laimingi iki pat paskutinės mūsų gyvenimo dienos čia žemėje. Mūsų tikėjimas veikia mūsų gyvenimą ta linkme, kuria tikime, kuria nuosekliai darbuojamės.
Amžinojo gyvenimo duona nematomai nuolat lieja netikėtą palaimą kiekvienam iš mūsų. Mes patiriame ją, kai staiga sutikti žmonės padeda mums, kai jie netikėtai pasiaukoja dėl mūsų, kai jie duoda mums tai, ko mums labai reikia. Kartais jie ir patys nesupranta kodėl jaučia įkvėpimą padėti mums. Gyvenimo duona dovanoja mums, sveikatą, išmintį, galimybes, žmones. Kai priimame šv. Komuniją, mes priimame ir visas jos dvasines bei materialines dovanas.
Kai žvelgiu į savo gyvenimą, stebiuosi, kaip galėjau gauti tiek, kiek dabar turiu. Baigiau net 11 metų geriausių studijų Austrijoje, Vokietijoje, Amerikoje ir kitose pasaulio šalyse. Gavau tai, apie ką jau seniai svajojau. Tapau kunigu, bažnyčios rektoriumi, klebonu ir laimingo gyvenimo mokytoju. Sunku patikėti, kad esu vienas iš labiausiai apdovanotų žmonių, nors neturiu išskirtinių įgimtų talentų, turtingų ar įtakingų draugų. Mano svajonės išsipildė daug daugiau negu tikėjausi. Visada tikėjau amžinojo gyvenimo duonos galia pasaulyje. Stengiausi daryti geriausiai tai, ką galėjau. Tai vedė mane pačiu geriausiu keliu ir leido man patirti įvairių gausių turtų.
Daugelis turime didelių troškimų ir svajonių. Norime patirti teigiamų pokyčių sveikatoje, šeimoje, santykiuose, profesinėje veikloje. Mes tikime, kad kažkas nuostabaus laukia mūsų ateityje. Toks tikėjimas leidžia mums stiprinti sveikatą, kurti puikius santykius, patirti dar daugiau sėkmės veikloje. Amžinojo gyvenimo duona leidžia mums priimti dar daugiau džiaugsmo, ramybės, prasmės ir kitų dovanų.
Malonė, meilė ir bendrystė
2026 05 31
Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais! /2 Kor 13, 13/
Pakalbėkime apie tris Dievo savybes - malonę, meilę ir bendrystę. Visi žmonės turi šias įgimtas savybes. Malonė, meilė ir bendrystė nuolat veikia kiekvieno gyvenime. Kiekvienas žmogus turi šias savybes savyje. Gimdamas jis atsinešė jas į pasaulį. Kai jas neigiame, slopiname arba ignoruojame, mes kuriame labai vargingą, skurdų, nesėkmingą ir nelaimingą gyvenimą. Kai jas pripažįstame, vertiname ir panaudojame, mes kuriame sveiką, turtingą, sėkmingą ir ramų gyvenimą.
Dėl vėžio ligos netekęs vienos kojos Terry Foksas 1980 metais pradėjo bėgimą per visą Kanadą. Rinkdamas aukas vėžio tyrimams jis nusprendė perbėgti visą Kanados šalį. Su dirbtine spyruokliuojančia koja, jis kasdien nubėgdavo beveik visą maratono distanciją (40 kilometrų). Tai darė kasdien beveik 150 dienų ir nubėgo beveik 6000 km. Tačiau negalėjo užbaigti savo projekto. Susirgęs plaučių vėžiu, jis buvo priverstas nutraukti bėgimą. Po kelių savaičių jis mirė.
Vilties maratono bėgimai rengiami kasmet. Terry‘io pradėtas darbas tęsiamas ir šiandien. Vėžio tyrimams jau surinkta virš 400 milijonų dolerių. Žinoma, netekęs kojos, Terry galėjo susitaikyti su savo negalia, pulti į neviltį ir nusiminimą. Tačiau jis pasirinko kovoti iki pabaigos. Jis pasirinko kovoti iki tol, kol Dievas pasakė jam, kad jau gana. Jo malonės, meilės ir bendrystės galia įkvėpė kitus tęsti jo darbą.
Malonės, meilės ir bendrystės galia kartu su mumis visuose sunkumuose, varguose, rūpesčiuose, problemose, trūkumuose. Tačiau ji nenori, kad mes pasiliktume vargingoje situacijose. Ji nori, kad kiltume iš visokio vargo ir skurdo, kad nugalėtume sunkumus, išsivaduotume iš visokių negalių ir priklausomybių. Ji nori, kad atnaujintume santykius šeimose, neštume gerumą į darbo vietas, į pasaulį.
Maždaug prieš penkiasdešimt metų Insbruke (Austrijoje) vyko žiemos paraolimpinės žaidynės. Jose dalyvavo jauna juodaodė amerikietė Bonnie St. John nuo vaikystės netekusi kojos iki kelio. Ji paskyrė labai daug laiko, jėgų ir finansų pasirengti šioms žaidynėms. Tuomet juodaodei moteriai buvo labai sunku patekti į olimpinę komandą. Pagaliau jos pasirodymo dieną ji leidosi slidėmis greičio ruožu. Ant apledėjusios dangos ji krito ant ledinio tako paviršiaus. Didelis skausmas pervėrė jos kūną. Dar didesnė tamsa buvo jos mintyse tą akimirką. Ji mąstė, kelias sekundes gulėdama: „Dabar jau viskas prarasta. Olimpinis medalis nebepasiekiamas. Tiek daug laiko, jėgų, laisvalaikio, finansų buvo paskirta šiam tikslui. Dabar jau viskas prarasta...”
Tačiau atsikračiusi tokių minčių, sukaupusi visas jėgas ji atsikėlė ir užbaigė distanciją iki galo. Po to laukė varžybų pabaigos. Kitos slidininkės taip pat krito, kėlėsi ir baigę slidinėjimo rungtį. Dideliam nustebimui ši amerikietė laimėjo sidabro medalį, nes sugebėjo atsikelti greičiau už kitas. Ji sakė: „Visi suklumpa siekdami savo tikslo. Laimi tie, kurie sugeba atsikelti greičiausiai.“
Daugeliui dabar sunku ir finansiškai, kiti vargsta skolose, kiti netekę darbo nerimauja dėl ateities, kiti kovoja su ligomis, priklausomybėmis. Kiti neturi dvasinės ramybės. Juos vargina baimės, nerimas, depresija, skyrybos, išdavystė ir vienatvė. Tačiau Geroji Naujiena kviečia mus nesustoti, nesusitaikyti su vidutiniškumu. Ji skatina mus keltis ir kovoti. Kai tik susiduriame su kliūtimi, ji padeda mums ieškoti geriausio sprendimo. Išeitis randame tik tada, kai pasirenkame keltis, darbuotis, kurti, kovoti, nugalėti.
Admirolas Robertas Peary septynis kartus bandė pasiekti Šiaurės ašigalį. Jam pavyko tik aštuntuoju bandymu. Dvidešimt pirmųjų bandymų paleisti į kosmosą raketas buvo nesėkmingi. Ir po 21-ojo sėkmingo bandymo keli kiti vėl buvo nesėkmingi. Henrio Fordo penkios pirmos įmonės bankrutavo. Šeštoji ir šiandien gamina automobilius, kurių nemažai yra ir Lietuvoje.
Daugelis paskui save velka neigiamą praeities patirtį kaip inkarą, kuris juos stabdo ir tempia žemyn. Jie neša savo praeities nuoskaudas, pyktį, baimes, nesėkmes, netektis. Visa tai neleidžia jiems džiaugtis jiems dovanojama ateitimi. Jie pasirenka neatleisti tiems, kurie juos įskaudino ir įžeidė. Jie leidžia, kad blogi prisiminimai, patirtys ir mintys atimtų jų džiaugsmą ir ramybę.
Mes turime bažnyčios bendruomenę, kuri svetinga, draugiška, geranoriška, kovojanti, kupina džiaugsmo, vilties ir tikėjimo. Čia daug malonės, meilės ir bendrystės galios. Visada gera ateiti į šią bažnyčią, nes čia randu svetingumu ir entuziazmu spinduliuojančius žmones. Gera čia ateiti, nes čia susirenka nuostabiausi, gražiausi, laimingiausi šio krašto žmonės.
Kai džiaugiamės ir gėrimės šia diena, mes esame stiprūs. Kai daugelis dalykų nevyksta pagal planą, mes pasirenkame malonę, meilę ir bendrystę. Jų galia yra stipresnė už bet kokią kitą galią visatose. Kiekvieną rytą tikime, kad tai bus pati geriausia dieną iš visų praėjusiųjų. Toks pasirinkimas kelia mus dvasioje, šeimoje, darbe, finansuose, sveikatoje, santykiuose. Kai gėrimės kiekviena duota diena, mes nešame gausių vaisių net ir sunkmečio, trūkumų ir nesėkmių metu. Tuomet mes kuriame patį geriausią gyvenimą.
Ramybė pasauliui
2026 05 24
O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“./Jn 20, 21/
Pakalbėkime šiandien apie ramybę, kurią gauname. Mes galime būti labai mylintys ir pasiaukojantys šeimos žmonės. Mes galime būti stipraus tikėjimo krikščionys. Mes galime ištikimai laikytis visų Dievo įsakymų ir Jėzaus mokymo principų. Mes galime dešimtis metų ištikimai tarnauti vargstantiems, dosniai ir ženkliai remti stokojančius. Tačiau visa tai negali apsaugoti mūsų nuo didelių įžeidimų ir nelaimių. Niekas negali išvengti netekčių, nesėkmių ar kitų gyvenimo smūgių. Net ir labai šventas žmogus gali patirti daug visokių ligų ir vargų. Jėzus sako: „Dievas juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų /Mt 5, 45/.“
Vienas jaunas šeimos tėvas po darbo grįžo namo. Vairuodamas automobilį, jis mąstė apie ramų vakarą su šeima namuose. Jis manė, kad tai bus įprastas vakaras jo gyvenime. Tačiau įėjęs į virtuvę, jis rado žmonos raštelį ant virtuvinio stalo: „Išėjau, nes myliu kitą vyrą.“ Tai buvo įvykis, kurio jis nesitikėjo, kuriam jis niekada nesiruošė.
24-erių metų studentas gyveno tėvų padovanotame name ir stengėsi laikytis visų valstybės įstatymų bei Dievo įsakymų. Tačiau vieną popietę į jo buto duris kažkas pasibeldė. Jis labai nustebo, kai atidaręs savo duris jis išvydo policininką, kuris jam įteikė kvietimą į teismą, sakydamas: „Kažkas jūsų labai nemėgsta. Šis vyras padavė jus į teismą dėl jums priklausančio žemės sklypo.“ Studentas labai išsigando, nes niekada nesitikėjo, kad gali patekti į teismą ir būti nubaustas.
Dažniausiai gyvenime viskas vyksta taip, kaip norime ir planuojame. Mes ir mūsų šeimos nariai sveiki. Dirbame mėgstamą darbą ir uždirbame gerą atlyginimą. Kuriame darnius šeimos santykius. Tačiau vieną dieną kažkas nutinka. Mes sužinome, kad mūsų šeimos narys serga sunkia vėžio liga. Mes netenkame mylimo žmogaus. Kas nors mus neteisingai apkaltina, apkalba. Tuomet mąstome, kad šeimos narys nepasveiks, kad nepagerės mūsų santykiai, kad nepasikeis sudėtinga situacija, neišspręsime sudėtingos problemos, niekada nebūsime laimingi.
Prieš daugelį metų vienas vaikas skrido su savo tėveliu į Indiją. Kelionė truko apie 13 valandų. Beveik visas skrydis buvo ramus. Tačiau kelionės pabaigoje jie pateko į labai stiprias oro sroves. Tokių sūkurių jie niekada nebuvo patyrę ankstesnių skrydžių metu. Tai buvo pats siaubingiausias skrydis jų gyvenime. Lėktuvas labai stipriai trankėsi į įvairias puses. Apie 10 minučių jis kratė visus keleivius aukštyn, žemyn ir į šonus. Dauguma keleivių dūsavo ir dejavo. Maži vaikai verkė. Visiems atrodė, kad lėktuvas sulūš ir subyrės į gabalus. Tėvelis buvo labai stipraus tikėjimo žmogus. Bet ir jis pradėjo abejoti, ar pavyks jiems išgyventi šią audrą. Jis mąstė apie savo silpnumą šios galingos audros viduryje. Tačiau po dešimties minučių viskas nurimo. Jie ištrūko iš oro sūkurių zonos. Tolimesnis skrydis buvo labai ramus ir patogus taip, kaip prieš audrą. Jie saugiai nusileido mieste, į kurį jie skrido.
Visi patiriame didelių sunkumų, nesėkmių ir netekčių. Mus gąsdina dideli iššūkiai, neramina problemos. Visa tai atima mūsų ramybę ir džiaugsmą. Prisiminkime, kad sunkumai mus moko ir ugdo. Jie stiprina mus ir ruošia mus naujoms pergalėms, laimėjimams ir pasiekimams.
Jėzus šiandien primena mums, kad jis jau dovanojo mums ramybę. Mums duota ramybė, kurios negali duoti pasaulis. Ta ramybė padeda mums toliau ramiai ir ištvermingai darbuotis. Ji padeda mums tikėti, kad mūsų lauki nauji teigiami pokyčiai. Ji stiprina mūsų tikėjimą, kad tinkamu metu mes gausime naują darbą, didesnį atlyginimą, geresnių draugų, stipresnę sveikatą, darnesnius santykius, negu turėjome prieš visas nesėkmes ir netektis. Mūsų laukia daug daugiau nuostabių dalykų negu galime įsivaizduoti.
Kai susiduriame su sunkumais dažnai pradedame kaltinti save. Tuomet mąstome, ką padarėme arba darome neteisingai. Tačiau dažniausiai sunkumus patiriame todėl, kad darome kažką teisingai. Susiduriame su sunkumais tuomet, kai ką nors keičiame, tobuliname, kuriame, darome teigiamą įtaką kitiems. Kai atliekame gerus darbus, mes tampate grėsme mūsų sielos priešui. Jam nepatinka, kai mes siekiame kurti gerus dalykus. Jis kovoja prieš mus, nes jis žino, kokie nuostabūs dalykai mums parengti. Jis daro visa tai, ką gali, kad mes sustotume, pasiduotume, nusiviltume ir nebesiektume didelių ir prasmingų tikslų.
Galbūt labai daug neigiamų dalykų pastebime savo gyvenime. Blogi dalykai nutinka geriems žmonėms. Tačiau tie sunkumai negali įveikti mūsų. Kiekviena kliūtis negali pakenkti mums. Kiekvienas iššūkis tarnauja mums. Jie skirti mūsų ugdymui, mokymui, stiprinimui. Visa tai tarnauja mūsų gerovei.
Jėzaus atnešta ir dovanota ramybė mums skatina mus nesustoti, pasiduoti, nesinervinti ir nepykti. Piktoji dvasia siekia atimti ją. Mums dovanota ramybės galia yra daug stipresnė už jį. Joks priešas negali būti sėkmingas. Mes įveiksime visas kliūtis ir kursime patį geriausią gyvenimą, kuris mums dovanotas.
Kun. Rytis Gurkšnys