Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

MOKYMAI

Gyvenimo duona

2021 06 06

Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. /Jn 6, 5-1/

Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės dieną mes švenčiame gyvenimo duoną. Valgydami gyvenimo duoną, mes priimame amžinąjį gyvenimą, kuris mus jau dabar prasideda, dabar veikia, paliečia ir keičia mus ir pasaulį. Amžinasis gyvenimas yra ne tik po mirties. Jis jau čia ir dabar teigiamai veikia visas mūsų gyvenimo sritis. Valgydami gyvenimo duoną, mes priimame jo dovanas. Mes priimame visa tai, ką jis duoda mums dabar šiame gyvenime. Mes priimame jo dovanojamą sveikatą, išgydymą, stiprybę, išmintį, ramybę, džiaugsmą, tikėjimą, viltį. Gyvenimo duona mums duoda dar daugiau gerų dalykų, kurių mums reikės ateityje. Ji duoda tai, ko niekas kitas pasaulyje negali mums suteikti.

Kiekvienas tikimės ko nors gero ateityje. Vieni norime pasveikti iš ligos. Kiti tikime, kad išsivaduosime iš skolų. Kiti svajojame sukurti gražią šeimą. Kai tikime, kad kas nors gera įvyks, mes planuojame ir rengiamės tam įvykiui. Tėvai rengiasi, kai jie laukia į pasaulį ateinančio kūdikio. Šeima rengiasi, kai tikisi persikelti iš buto į namą. Įmonė planuoja, kaip investuos uždirbtą pelną. Kai norime geresnio darbo, ieškome naujų galimybių. Kai norime sustiprinti santuoką, mes ieškome būdų jai ugdyti ir stiprinti. Mes ugdome dorybes.

Viena moteris nusprendė numesti kelis kilogramus antsvorio. Ji nusipirko labai gražią ir brangią suknelę dviem dydžiais mažesnę. Žinoma, tą dieną ji negalėjo apsirengti ja. Ją pasikabino ant sienos prie veidrodžio. Kelis kartus per dieną ji pažvelgdavo į tą suknelę, kartodama: „Vieną dieną aš apsirengsiu šia suknele. Dėkoju tau, Dieve, kad mane vedi, globoji ir laimini“. Tokia ištverminga malda ir toks tikėjimas padėjo jai sumažinti stresą, teisingai maitintis ir pakankamai sportuoti. Po kelių mėnesių tokios atkaklios maldos, planavimo, pratybų, ji apsirengė šia suknele. Jai pavyko pasiekti savo svajonę, nes ji ne tik tikėjo, bet ir konkrečiais darbais grindė savo tikėjimą. Tokia malda ir mąstysena atskleidė tą gyvenimo galią, kuri slypi kiekviename žmoguje.

Savo požiūriu ir veiksmais mes sukuriame tai, ko siekiame ir apie ką svajojame. Mes sukuriame tai, ko tikimės. Mūsų tikėjimas veikia mūsų veiksmus ir gyvenimą. Niekada neplanuokime ligos, nesėkmės, skolos arba priklausomybės. Klausykime ne tik tai, ką sako žiniasklaida, bet ir tai, ką sako vidinis gyvenimo balsas. Kai gauname neigiamą informaciją, kartokime: „Matau tai, kas vyksta šalyje ir pasaulyje. Bet tikiu, Dieve, kad mane saugai. Joks priešas negali man pakenkti, nes tu su manimi.“ Po tokios maldos žmonės pradeda elgtis teisingai. Jie nusiramina, sumažina nereikalingą skubėjimą, ramiai darbuojasi, kuria, tarnauja, džiaugiasi gyvenimu.

Vienas jaunas vyras per autoavariją patyrė abiejų kojų traumą. Abi kojos buvo sulaužytos. Po operacijos jam gydytojai sakė, kad jis negalės niekada bėgioti. Jie abejojo ar jis galės kada nors vaikščioti. Jis galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėlyje. Ką jis darė? Grįžęs iš ligoninės, jis pirmiausiai nuvyko į sporto klubą ir užsiregistravo. Žinoma, jis net kelis mėnesius negalėjo ten nueiti. Jis galėjo pasiduoti liūdnoms mintims, susitaikyti su esama padėtimi. Bet jis tikėjo ir rengėsi tai dienai, kai galės vaikščioti ir bėgioti. Jis kasdien mąstė, kad jame slypi gyvenimą kurianti galia. Jis šalino visas neigiamas mintis iš savo mąstysenos. Toks jo požiūris į situaciją neleido jam liūdėti, pykti, nusivilti, pasiduoti. Jis tikėjo, kad kasdien jo kojos stiprėja. Jo tikėjimas skatino jį kasdien judėti, sportuoti, stiprinti kojų raumenis.

Po daugelio metų šiandien jis puikiai bėgioja. Šiandien jis greitesnis už mane. Jis parodė, kad mokslas ir medicina niekada nepasako paskutinio žodžio. Amžinojo gyvenimo galia daro tai, ko jokie gydytojai ir vaistai negali padaryti. Klausykime ne tik gydytojų nuomonės, bet ir gyvenimo balso, kuris nuolat kalba mums. Paklausykime, ką jis mums sako. Jis keičia mus ir duoda visa tai, ko mums reikia. Dievo Žodis ir Kristaus Kūnas mus maitina, stiprina, nuvalo ir gydo. Jis keičia pačią sudėtingiausią situaciją mūsų šeimose. Jis rodo mums išeitį iš beviltiškos situacijos. Jis duoda mums jėgų įveikti visus sunkumus.

Nežinau, kokios jūsų svajonės. Bet aš dažnai mąstau ir planuoju dar mažiausiai 30 pilnų metų kurti pamokslus, kalbėti apie gyvenimo laimės ir sėkmės principus, įkvėpti, drąsinti, ugdyti kitus. Planuoju dar 30 metų stiprinti kitų tikėjimą, toliau kurti mokymus, kurie dar labiau uždegtų pasaulį tikėjimu. Neplanuoju dešimt paskutinių metų ligotos senatvės. Planuoju puikiai atrodyti, kai būsiu 80 metų amžiaus. Planuoju toliau sakyti anekdotus ir gyventi sveiką, turtingą, linksmą ir visokių malonių kupiną gyvenimą.

Visokios nelaimės ir ligos pasitaiko net ir tikintiems žmonėms. Bet krikščionis negali planuoti skurdaus ir vargingo gyvenimo. Niekada neplanuokime pralaimėjimo. Neplanuokime invalido gyvenimo, vienišos senatvės, sunkų ligų ir skausmo. Mes nesame kaip visi, nes mes tikime gyvenimo duona ir ją priimame. Mes įsiklausome į jo balsą širdyje. Mes priimame Kristaus Kūną ir Kraują, kurį kiekvieną sekmadienį garbiname pamaldų metu. Jis pripildo mūsų visą gyvenimą savo galia.

Kiekvieną rytą kartokime: „Tėve, dėkoju, kad darbuojiesi mano gyvenime. Tikiu, kad viskas keičiasi mano gerovei.“ Jei taip gyvensime ir mąstysime, mes tikrai būsime sveiki, kūrybingi, aštraus mąstymo, stiprūs ir laimingi iki pat tos dienos, kai Viešpats mus pasišauks namo. Savo tikėjimu mes atversime savo širdis gausioms malonėms, kurios mūsų laukai ateityje.

Mūsų tapatybė

2021 05 30

Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. /Rom 8, 16/

Pakalbėkime apie mūsų tikrąją tapatybę. Mūsų požiūris į save daro labai stiprią įtaką visoms mūsų gyvenimo sritims. Mūsų tapatybė nulemia mūsų laimę, sėkmę, ramybę ir ateitį. Ji leidžia mums daryti tai, kas daugeliui atrodo neįmanoma. Kai žvelgiame į save Dievo akimis, mes atskleidžiame savo tikrąją tapatybę, kuri padeda mums įveikti visas nesėkmes ir netektis, pakelti visus įžeidimus ir kitus gyvenimo iššūkius.

2006 metais viename Amerikos mieste už greito maisto restorano sandėlio buvo rastas gulintis vyras. Jis gulėjo labai stipriai sumuštas be sąmonės. Jis neturėjo jokių dokumentų. Suradę žmonės jį atgaivino. Jis buvo nugabentas į ligoninę. Gydytojai nustatė jam amneziją. Dėl galvos sumušimų jis negalėjo prisiminti nieko iš savo praeities. Jis nežinojo kas jis yra, koks jo vardas, kur jis gyvena.

Aštuonerius metus atlikti įvairūs tyrimai. Tačiau niekam nepavyko nustatyti jo tapatybės. Kriminalinė policija ištyrė jo pirštų antspaudus, atliko jo DNR testą. Jie negalėjo paaiškinti, kas jis buvo, koks jo vardas ir pavardė. Viena televizijos laida parodė jį visos šalies gyventojams. Tačiau nei vienas žiūrovas negalėjo jo atpažinti. Privatus detektyvas atlikęs tyrimą ir negalėjo nustatyti jo tapatybės. Ligoninės slaugytoja priėmė jį į savo namus, stengdamasi padėti jam atrasti savo tapatybę. Tačiau jam nepavyko atrasti to, kas jis toks buvo.

Įsivaizduokite, kad jūs esate jo vietoje. Jūs vieną rytą atsikėlę jūs suvokiate, kad nebeturite savo tapatybės. Jūs neturite jokios praeities, jokio darbo, jokių ateities planų, jokių draugų. Jūsų visa tapatybė ištrinta. Jūs nežinote, kas jūs esate, koks jūsų vardas, kur jūs gyvenate ir dirbate, koks jūsų išsilavinimas, kokie jūsų talentai, koks jūsų tikėjimas, kas jūsų tėvai ar kiti šeimos nariai. Tai tikrai būtų baisi patirtis.

Piktoji dvasia kasdien stengiasi tai padaryti. Ji bando paslėpti nuo jūsų tikrąją jūsų tapatybę. Ji negali nieko sukurti. Ji gali tik griauti, gadinti, ardyti, slopinti, slėpti, iškreipti, supriešinti, išskirti. Ji niekada nieko nesukūrė. Ji siekia naikinti tai, kas gera, gražu ir teisinga. Ji kasdien daro visa tai, kad jūs nekurtumėte sveiko, ramaus, turtingo, darnaus, laimingo ir sėkmingo gyvenimo. Ji siekia sunaikinti tai, ką Dievas sukūrė. Žinoma, ji negali visko sunaikinti, nes Dievas yra stipresnis už ją. Jis nuolat kuria. Jis sukuria daug daugiau negu piktoji dvasia gali sunaikinti. Todėl pasaulyje yra daug daugiau gerų dalykų negu blogų.

Tačiau ji nuolat siekia naikinti jo kūrinius. Labiausiai ji puola jo nuostabiausius, brangiausius ir vertingiausius kūrinius - Dievo vaikus. Ji siekia paslėpti tai, kas mes esame, kokia mūsų tapatybė, kas mus sukūrė. Ji panaudoja tai, ką mūsų tėvai, mūsų šeimos nariai, mūsų mokytojai, mūsų draugai, mūsų vadovai, mūsų bendradarbiai pasakė apie mus. Panaudodama kitų nuomonę apie mus ji trukdo mums būti tuo, kuo galime būti, ką mes galime sukurti, ką mes galime duoti pasauliui.

Ji panaudoja visa tai tam, kad mes būtume kaip visi. Ji siekia, kad mes neatrastume savo unikalių talentų ir gebėjimų ir jų nepanaudotume. Ji siekia, kad mes nesiektume atrasti savo tikrojo pašaukimo. Ji nori, kad mes neatliktume tų gerų darbų, kurie mums skirti. Ji nori, kad mes netobulėtume savo veikloje, savo santykiuose, savo tikėjime. Ji siekia, kad mes neturėtume naujų idėjų, didelių planų, įkvepiančių tikslų, prasmingų projektų. Ji nori, kad mes neatskleistume savo viso potencialo. Ji siekia, kad mes nekurtume gerovės sau ir kitiems.

Kiti žmonės ir žiniasklaida dažnai mus moko: „Tu turi būti toks, kaip kiti. Tu turi atrodyti taip, kaip kiti. Tu turi užsiimti ta veikla, kuria užsiima kiti. Tu turi pirkti tai, ką perka kiti. Tu turi mąstyti, kalbėti, veikti taip, kaip visi kiti.“ Piktoji dvasia panaudoja tokią nuomonę ir gesina tą užsidegimą, kurį Dievas mums dovanojo. Ji siekia sunaikinti tą įkvėpimą, ką nors didingo sukurti, pakeisti, pagerinti.

Kai mes norime sužinoti tai, kaip mes atrodome, mes pažvelgiame į veidrodį. Jo atspindys parodo mūsų atvaizdą. Mes galime pamatyti save veidrodžio atspindyje. Kiekvieną rytą mes galime pamatyti save veidrodyje. Žinoma, mes galime paklausti kitų žmonių, kaip mes atrodome. Tačiau kiekvienas jų aprašymas bus labai skirtingas. Jie įvardins tik kai kurias mūsų išvaizdos detales. Kiekvienas iš jų įvardins skirtingas mūsų savybes. Veidrodis parodo mūsų pilną atvaizdą. Jis parodo tai, kas mes esame išorėje.

Kai Dievas žvelgia į mus jis mato savo atvaizdą mūsų širdyje. Mes esame jo veidrodžiai, kurie parodo, koks jis yra, kaip jis atrodo. Mes esame sukurti pagal jo atvaizdą. Kiekviename iš mūsų jis mato save. Mūsų dvasinis atvaizdas yra daug didingesnis negu mūsų išorinė išvaizda. Mūsų dvasinė tapatybė daro labai stiprią įtaką mūsų savijautai, stiprybei, santykiams, sveikatai.

Tie kurie žino, kad jie Dievo vaikai, yra stiprūs ir drąsūs. Jis siekia didelių tikslų. Jie tiki, kad jie gali tai, kas daugeliui atrodo neįmanoma. Sudėtingose situacijose jie ramiai darbuojasi, nes žino, kad jie nėra vieni. Jie žino, kad Dievas visada su jais. Jis visada duoda jiems tai, ko jiems reikia įveikti visus sunkumus ir kliūtis. Jie nuolankūs ir tvirti kiekviename žingsnyje. Jie tarnauja kitiems. Jie žino, kad pirmieji bus paskutiniai, o paskutiniais bus pirmi. Jie lengvai pakelia įžeidimus, jie nepasiduoda liūdesiui ir nusivylimui, nes jei žino, kas jie yra. Jie pasiekia daug tikslų ir kuria tą gyvenimą, kuriam jie sukurti.

Dvasios galia visiems

2021 05 23

Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. /Kor 12, 7/

Pakalbėkime šiandien apie Dvasios galią, kurią gauna kiekvienas žmogus. Daugelis mąsto, kad jų gyvenimo gerovę nulemia šalies ekonominė situacija, vadovo nuomonė, kitų žmonių darbai arba kitos išorinės aplinkybės. Jie nuolat ieško pasiteisinimų arba kaltinimų dėl to, kad kažkas sutrukdė jiems pasiekti užsibrėžtų tikslų. Jie nuolat ieško to, kas kaltas, kad jiems nepasisekė. Jie kaltina kitus, kad jie nepadarė jų laimingais.

Laimingi ir sėkmingi būna tie, kurie suvokia, kad juose slypi Dvasios apraiška, kuri nuolat veikia. Ji padeda jiems kiekvieną sunkią situaciją priimti kaip galimybę augti, tobulėti, mokytis ir sustiprėti. Jie darbuojasi ir pasinaudoja savo Dvasios galia, kuri padeda jiems kurti ir patirti daugiau sėkmės. Ji yra paprastas ir lengvas kelias kurti gerovę su ir kitiems. Ji ugdo išmintį, atkaklumą, ištvermę, kantrybę ir kitas charakterio savybes.

Daugelis patyrę nesėkmes klausia: „Kas dėl to kaltas? Kas turi būti nubaustas? Kada kas nors visa tai sutvarkys?“ Toks žmogus mąsto, kad jis nieko negali sukurti, pasiekti, pakeisti. Jis atiduoda visą atsakomybę kitiems ir pasirenka aukos vaidmenį.

Žmogus, kuris suvokia, kad turi jam dovanotą Dvasios apraišką, klausia: „Ką galiu pakeisti? Kaip aš galiu greičiau ir lengviau padaryti tai? Ką dar galiu padaryti geriau? Ką galiu šiandien sukurti, pasiekti, atlikti?“ Sėkmingi tėvai dažnai užduoda šiuos klausimus savo vaikams, mokytojai – savo mokiniams, vadovai – savo darbuotojams. Šie klausimai skatina nesiteisinti, nekaltinti kitų, bet moko kitus ieškoti išeities, galimybių, sprendimų.

Laimingi žmonės daro tai, ką mėgsta ir neprisiriša prie savo darbo ir pasiekimų. Laimingas yra tik laisvas žmogus, kuris nebijo prarasti savo verslo, veiklos, darbo, turtų. Jis supranta, kad brangiausia yra ne pinigai, bet laikas, kurį jis gali skirti mėgstamai veiklai. Jis gėrisi kiekviena diena, kiekvienu darbu, kiekvienu žmogumi. Daugiau džiaugsmo jiems teikia ne pasiekti tikslai, bet jų siekimo procesas. Garsus krepšininkas Michael Jordan buvo paklaustas, ką jam reiškia pergalė. Jis atsakė: „Man tai galimybė žaisti kitose rungtynėse“.

Dažnai žmonės pasirenka nemėgstamą bet gerai apmokamą darbą. Tuomet jie labai sunkiai dirba, kenčia ir vargsta. Jie mano, kad didelis atlyginimas ir turtas suteiks jiems daugiau laimės. Prisiminkite, kad nedidelis turtas suteikia daugiau laisvės, o didelis turtas atima ją. Kaip mažos vaistų dozės gydo, o didelės žudo, taip ir mažas turtas stiprina, o didelis vargina. Daugelis milijonierių tvirtina, kad vienas iš didžiausių jų rūpesčių yra jų ir jų šeimos saugumas.

Vienas amerikietis gydytojas labai norėjo, kad jo dukra taip pat būtų sėkminga ir laiminga gydytoja. Jis paėmė pusės milijono paskolą ir užmokėjo už jos studijas. Kitą pusę milijono jis paėmė tam, kad įrengtų dukrai gydytojo privačią kliniką. Baigusi studijas ji atliko praktiką pas vieną garsų neurochirurgą. Sugrįžusi ji pasakė tėvui, kad nebenori būti gydytoja. Tėvelis paklausė, kodėl ji taip nusprendė. Ji atsakė: „Aš pasibaisėjau tuo, kaip tas gydytojas gyvena. Jis turi didelį, gražų ir labai brangų vasarnamį ant vandenyno kranto. Tačiau jis gali ten nuvykti tik kartą per metus“.

Kiekvienas žmogus ieško prasmės kiekviename gyvenimo įvykyje ir situacijoje. Jis ieško prasmės kiekvienoje sėkmėje ir nesėkmėje. Visi ieško prasmės ir pilnatvės. Jie siekia suprasti savo pašaukimą. Jie nori suvokti, ką jie turi gyvenime nuveikti, pasiekti, sukurti. Kiekviename slypi dideli ir prasmingi troškimai. Visi yra laisvi pasirinkti savo gyvenimo kelią. Nuo jų pasirinkimo priklauso tai, kokį gyvenimą jie sukurs.

Dažnai mąstau, kaip panaudoti savo rašymo gebėjimus taip, kad jie būtų žmonėms naudingi. Noriu padėti žmonėms suprasti, kas jie yra, kokie jų tikrieji tikslai, ką jie gali sukurti, kokia jų kelionė, kokios joje kliūtys, kaip jas įveikti. Mokau juos apmąstyti tai, kas vyksta jų gyvenime, suprasti ir įvertinti tuos įvykius, keistis ir keisti pasaulį.

Pastebėjau, kad mano mokymai gali padėti žmogui pažinti save, pažvelgti į save iš šalies. Toks žvilgsnis gali būti labai galinga ir veiksminga priemonė. Šis paprastas, lengvas ir praktiškas įrankis leidžia jiems atsitraukti nuo kasdieninės rutinos ir suteikia jiems aiškumo.

Žvilgsnis į save iš šalies padeda žmogui suprasti gyvenimo kelionę, pastebėti jo paslaptingumą, grožį ir šventumą. Jis padeda jam pastebėti savo prigimtį, atrasti savo energijos šaltinį, atskleisti savo drąsą ir leistis į įdomią kelionę.

Gyvename tam, kad atrastume savo pašaukimą ir atliktume savo užduotį gyvenime. Siekdamas to žmogus keičiasi, auga, sustiprėja. Toks pasikeitęs žmogus keičia kitus, įkvėpdamas juos, drąsindamas juos keistis ir keisti pasaulį, šalį, miestą, bendruomenę, šeimą. Kai jie išdrįsta eiti savo keliu, tuomet viskas jų aplinkoje irgi pradeda keistis.

Jie jaučia įkvėpimą padėti stokojantiems žmonėms, patarnauti vargstantiems, parašyti naują knygą, kurti šeimą arba stiprinti jos santykius. Vieni šį kvietimą išgirsta anksčiau, kiti vėliau. Vieni atsako į jį anksčiau, kiti tik senatvėje suvokia, kad į tą kvietimą neatsakė.

Tikrąjį kelią pasirinkęs žmogus paprastai sunkiai dirba, bet niekada neperdega, nepervargsta, neišsenka. Jo sunkus darbas jam teikia malonumą. Jis nuolat užsidegęs, motyvuotas ir laimingas, nes jis daro tai, ką mėgsta, išnaudoja savo talentus ir sugebėjimus. Entuziazmas papildo jo jėgas. Jis nuolat jaučia gyvenimo pilnatvę. Jis ramus, sėkmingas, sveikas ir turtingas. Jis gėrisi kiekviena gyvenimo akimirka, jis džiaugiasi ir užkrečia kitus savo ramybe, gerumu ir džiaugsmu.

Kun. Rytis Gurkšnys