Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

MOKYMAI

Neregimieji dalykai

2024 06 09

Mes gi nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini. /2 Kor 4, 18/

Pakalbėkime šiandien apie neregimuosius dalykus. Apaštalas Paulius kviečia dažniau žvelgti į tai, kas neregima, kas amžina, kas žmogaus akimi nematoma. Daugelis žmonių yra nelaimingi ir nesėkmingi, nes jie mato tik tai, kas regima. Jie turi daug talentų ir galimybių. Tačiau jie nepasiekia savo tikslų, nes jie nemato to, kas neregima. Jie nemąsto apie gražią ateitį, kuri jiems paruošta. Jie nemąsto apie tai, kad gali sukurti gražią šeimą, šalį ir pasaulį. Jie nemąsto, kad gali gauti geresnį darbą, sustiprinti savo sveikatą.

Skaičiau apie mokslinį tyrimą, kuris buvo atliktas su ligoninės pacientais, kuriems reikėjo atlikti kelio sąnario operaciją. Jų sąnariai buvo pažeisti. Chirurgai pasakė jiems, kad jų sąnariai bus valomi. Visi jie rengėsi tokiai operacijai, kurios metu buvo daromi du labai nedideli dūriai tam, kad būtų pasiektas kelio sąnarys. Gydytojai padalino pacientus į dvi grupes. Pirmosios grupės pacientams buvo atlikta tikra pilna operacija. Antrosios grupės pacientams buvo atliktos netikros operacijos. Jiems buvo padaryti tik du nedideli dūriai, nepasiekiant sąnario. Chirurgai padarė tik dvi operacijos žymes ant jų odos, bet neatliko jokio giluminio sąnario valymo. Visi pacientai manė, kad jiems buvo atlikta tikra pilna operacija.

Po dvejų metų toks pat skaičius abiejų grupių pacientų tvirtino, kad jie jaučiasi geriau negu prieš operaciją. Be to, tai nebuvo vien tik įsitikinimas. Gydytojų atlikti tyrimai parodė, kad jų sąnarių būklė tikrai pagerėjo. Žmonės tikėjosi, kad jų keliai pasveiks, ir jų būklė pagerėjo. Jų proto vaizduotė skatino jų dvasią veikti pagal sukurtą vaizdinį.

Gal jūs šiandien matote, kad kažkas gyvenime negerai. Bet apaštalas Paulius moko mus žvelgti į tai, kas gera, amžina, dieviška. Jis kviečia mus žvelgti į nuostabią ateitį, kuri mūsų laukia. Kai mąstome apie tai, kas gera, amžina ir neregima, tuomet mes ir elgiamės pagal savo mąstyseną. Mes sukuriame daugiau to, apie ką mąstome. Mūsų teigiamos mintys daro stiprią teigiamą įtaką mūsų elgsenai. Mūsų veiksmai sukuria dar daugiau gerų dalykų. Mes kuriame laimingą gyvenimą, kai mąstome apie tai, kas neregima, amžina, neįmanoma. Mes žvelgiame į savo ateitį ne savo fizinėmis akimis, bet savo tikėjimo akimis. Mes nuolat įsivaizduojame save sveiką, savo laimingą santuoką, savo svajonių keliones, savo sėkmingą verslą. Tuomet mūsų dvasios neribota galia pradeda dar stipriau veikti. Ji paverčia mūsų vaizduotės kūrinius tikrove.

Taip nutiko ir Abraomui. Dievas jam davė pažadą, kad jis turės daug palikuonių ir taps didele tauta. Tuomet toks pažadas jam atrodė visiškai neįmanomas. Jis dar neturėjo vaikų, o jis jau buvo 80 metų amžiaus. Įdomu tai, kad Dievas davė jam ne tik pažadą, bet ir parodė jam kaip atrodys jo palikuonių tautos. Jis liepė Abraomui išeiti į lauką ir pasakė: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei tik įstengsi jas suskaityti... Tokie skaitlingi bus tavo palikuonys /Pr 15, 5/.“ Sakoma, kad tą naktį Abraomas galėjo matyti apie 6000 žvaigždžių. Tiek pat Dievo pažadų yra Šventajame Rašte. Tuo Dievas pasakė jam: „Tai, ką tu gali matyti, yra mano pažadai, kuriuos aš įvykdysiu.“ Be to, Dievas nuvedė Abraomą prie jūros ir pasakė: „Pažiūrėk, kiek ten smiltelių pakrantėje. Tiek tu turėsi giminių.“

Kodėl Dievas davė Abraomui tiek vaizdinių? Jis žinojo, kad Abraomas susidurs su abejonėmis, sunkumais ir kliūtimis. Patyręs nesėkmes ir nusivylimą, Abraomas išeidavo naktį į lauką, pakeldavo akis į dangų. Jis matė žvaigždes. Tas vaizdinys stiprino jo tikėjimą. Jis tikėjo, kad Dievo pažadas taps tikrove. Kai jį aplankydavo neigiamos mintys, jis ėjo prie jūros ir žvelgė į pakrantės smėlį. Kažkas vyko jo viduje. Tas vaizdas stiprino jį.

Gal jūs šiandien jaučiatės panašiai taip kaip Abraomas. Gal jūsų gydytojas kartoja tą pačią blogą diagnozę. Jūsų finansinė situacija negerėja. Jūs nerandate reikiamų žmonių. Jūs norite sustoti ir pasiduoti. Bet jūs pasirenkate nesustoti ir nepasiduoti. Jūs šiandien pasirenkate svajoti apie tai, kas neregima. Jūs mąstote apie tą ateitį, kurios norite. Jūs įsivaizduojate, kad jau turite tai, apie ką svajojate. Jūs mąstote apie stiprią sveikatą, apie išgydymą. Jūs mąstote, kad jūsų šeima laiminga. Jūs įsivaizduojate save sėkmingoje veikloje. Įsivaizduojate, kad turite namą be jokių skolų. Kai mąstote apie tai, kas neregima, jūs leidžiate Dievo Dvasiai veikti visose jūsų gyvenimo srityse.

Prieš keletą metų televizija rodė pokalbį su vienu dainininku. Jis buvo paklaustas, kodėl jo dainos pilnos neapykantos, prievartos, pykčio. Žurnalistas klausė, kodėl jis visada dainuoja apie žudynes, smurtą, šaudymą. Jis atsakė: „Aš noriu parodyti tikrovę. Aš noriu parodyti tikrą gyvenimą. Toks yra gyvenimas. Tokia tikrovė, kurioje gyvename.“ 

Jo požiūris į pasaulį buvo labai siauras. Tai labai maža pasaulio dalis, kurią jis apdainuodavo savo kūriniuose. Tikrasis pasaulis ir gyvenimas yra daug daugiau, negu jo labai ribotas požiūris į jį. Jis gyveno labai vargingame rajone, kuriame kasdien įvykdavo daug blogų dalykų. Jo vizija buvo labai ribota. Pavažiavus kelis kilometrus nuo jo namų buvo visiškai kitokia aplinka. Ten žmonės kūrė laimingas šeimas, lankė mokyklas ir universitetus, darbavosi didelėse įmonėse ir įstaigose. Ten buvo daug meilės, ramybės, laimės, sėkmės ir daug kitų teigiamų dalykų. Ten žmonės siekė savo svajonių ir gyveno pagal savo pašaukimą.

Šiandien Dievo Žodis moko mus mąstyti apie tai, kas neregima ir amžina. Kai mąstome apie tai, kas neregima ir amžina, mes mąstome apie savo stiprią sveikatą, išsilaisvinimą iš priklausomybių, mėgstamą darbą, laimingą šeimą. Mes įsivaizduojame save laimingą, sveiką, stiprų, ramų, sėkmingą. Mes nuolat mąstome apie tai, ko norime, ko siekiame, ko trokštame.

Toks mūsų mąstymas skatina mus daryti tai, kas veda mus į ta kryptimi. Mūsų mintys veda mus ten, kur sutiksime reikiamus žmones ir atrasime naujas galimybes. Tuomet mes elgiamės taip, kad mūsų vaizduotės kūrinys taptų tikrove. Mūsų mąstysena dėlioja mūsų žingsnius ir mes kuriame tai, kas mums dabar atrodo neįmanoma. Ji veda mus į laimingą ateitį, kurios dabar dar negalite matyti.

Amžinasis paveldas

2024 06 02

Jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai, kuria jis atpirko pirmojoje Sandoroje padarytus nusikaltimus, pašauktieji gautų žadėtą amžinąjį paveldą. /Žyd 9, 15/

Kristaus Kūno ir Kraujo šventės dieną pakalbėkime apie mums pažadėtą amžinąjį paveldą. Amžinasis paveldas yra ne tik ateityje, į kurią keliaujame, bet ir dabartyje, kurioje gyvename. Jei paveldas būtų tik ateityje, jis nebūtų amžinasis. Šiandien priimdami amžinąjį paveldą, mes jau dabar priimame jo galią, jo gerumą, jo ramybę. Priimame amžinąjį paveldą, kuris mus jau dabar paliečia, keičia, stiprina, moko, gydo, ramina, džiugina. Toks požiūris padeda mums priimti dar daugiau ir dar didesnės Dievo palaimos savo santykiuose, sveikatoje, veikloje.

Kiekvienas tikimės ko nors gero gyvenime. Vieni norime pasveikti iš ligos. Kiti tikime, kad išsivaduosime iš skolų. Kiti svajojame sukurti gražią šeimą. Kai tikime, kad kas nors gera įvyks gyvenime, mes planuojame ir rengiamės tam įvykiui. Tėvai rengiasi, kai jie laukia į pasaulį ateinančio kūdikio. Šeima rengiasi, kai tikisi persikelti iš buto į namą. Įmonė planuoja, kaip investuos uždirbtą pelną. Visi šie troškimai gali labai greitai pavirsti tikrove, nes mums pažadėtas amžinasis paveldas jau čia ir dabar veikia visuose mūsų tiksluose, planuose, veiksmuose, žodžiuose ir mintyse. Amžinasis paveldas veikia mūsų gyvenime, kai mes laikomės teisingo požiūrio. Kai sergame, mes tikime, kad galime greitai pasveikti, nes Dievui viskas įmanoma. Kai norime geresnio darbo, mes kasdien ieškome naujų galimybių. Kai santuoka griūva, mes nuolat ieškome būdų jai ugdyti ir stiprinti.

Kartais tikimės kokio nors dalyko, bet savo veiksmais einame priešinga linkme. Jei norime turėti tobulą kūno svorį, negalime sėdėti valandas prie televizoriaus, valgyti šlamštą ir laukti svajonės išsipildymo. Viena moteris nusprendė numesti kelis kilogramus viršsvorio. Ji nusipirko labai gražią ir brangią suknelę dviem dydžiais mažesnę. Žinoma, tą dieną ji jos negalėjo apsirengti. Ją pasikabino ant sienos prie veidrodžio. Kelis kartus per dieną ji pažvelgdavo į tą suknelę, kartodama: „Vieną dieną aš apsirengsiu šia suknele. Dėkoju tau, Dieve, kad mane vedi, globoji ir laimini.“ Po kelių mėnesių tokios atkaklios maldos, planavimo, pratybų, ji apsirengė šia suknele. Jai pavyko pasiekti savo svajonę, nes ji ne tik tikėjo bet ir konkrečiais darbais grindė savo tikėjimą.

Rudenį daugelis tikisi ir planuoja užsikrėsti gripu. Jie paklauso, ką praneša televizija. Net nesusimąstę apie kitus galimus variantus, jie sako: „Tikrai susirgsiu. Reikia klausyti ekspertų. Turiu kuo greičiau pasirengti ligai. Turiu visus savo darbus susitvarkyti taip, kad galėčiau ramiai sirgti bent porą savaičių.“ Tuomet jie laukia, kad juos palies virusas. Jie nerimauja, bijo, mąsto, kad ir juos tikrai ištiks ta pati liga kaip ir daugelį žmonių. Jie iš anksto perka ir kaupia įvairius vaistus. Savo nusiteikimu ir veiksmais jie rengiasi ligai. Po kelių mėnesių jie gauna tai, ko tikisi. Jų tikėjimas suveikia tik ne teisinga kryptimi.

Nesakau, kad nereikia turėti vaistų namuose. Sakau, kad nereikia planuoti ligos. Reikia klausyti ne tik tai, ką sako žiniasklaida, bet ir tai, ką Dievas sako. Reikia kartoti: „Matau, kad gripas siaučia. Tikiu, Dieve, kad mane saugai. Joks priešas negali man pakenkti, nes tu su manimi.“ Po tokios maldos žmonės nuolat sportuoja, valgo vaisių ir daržovių, sumažina stresą kasdienybėje, pasiskiepija nuo gripo, šiltai apsirengia. Tokie žmonės tiki sveikata ir planuoja ne ligą bet sveikatą.

Vienas jaunas vyras per autoavariją patyrė abiejų kojų traumą. Abi kojos buvo sulaužytos. Po operacijos jam gydytojai sakė, kad jis negalės niekada bėgioti. Jie abejojo ar jis galės kada nors vaikščioti. Ką jis darė? Grįžęs iš ligoninės, jis pirmiausiai nuvyko į sporto klubą ir užsiregistravo. Žinoma, jis net kelis mėnesius negalėjo ten nueiti. Jis galėjo pasiduoti liūdnoms mintims, susitaikyti su esama padėtimi. Bet jis tikėjo ir rengėsi tai dienai, kai galės vaikščioti. Po daugelio metų jis puikiai bėgioja. Šiandien jis greitesnis už mane. Reikia klausyti gydytojų. Bet medicina niekada nepasako paskutinio žodžio. Klausykime, ne tik tai, ką sako medicina. Paklausykime, ką Dievas mums kalba.

Nežinau, kokios jūsų svajonės. Bet aš dažnai planuoju dar mažiausiai 30 pilnų metų kurti pozityvius mokymus, įkvepiančiai pamokslauti, vadovauti Dievo ieškančių energingų žmonių bendruomenei, juos padrąsinti ir mokyti rengtis Dievo stebuklams. Neplanuoju dešimt paskutinių metų ligotos tarnystės. Planuoju puikiai atrodyti, kai būsiu 80 metų amžiaus. Planuoju toliau sakyti anekdotus ir gyventi sveiką, sėkmingą, turtingą, ilgą, linksmą ir visokių nuotykių kupiną gyvenimą.

Apaštalas Paulius sako, kad per Kristaus mirtį jau gavome amžinąjį paveldą. Jis nugalėjo mirtį. Jis nugalėtojas kviečia mus neplanuoti pralaimėjimo. Jo dovanotas amžinasis paveldas neleidžia mums planuoti likusio gyvenimo invalido vežimėlyje. Jis nedovanoja mums sunkios ir vargingos gyvenimo pabaigos. Žinoma, kad visokios nelaimės ir ligos pasitaiko net ir tikintiems žmonėms. Bet krikščionis negali planuoti skurdaus ir vargingo gyvenimo. Mes nesame kaip visi, nes mes šiandien priimdami Kristų priimame ir jo amžinąjį paveldą, kuriuo galime naudotis kiekvieną dieną, kiekviename darbe, kiekvieną akimirką. Mes nuolat ieškome Dievo valios, mes stengiamės vykdyti ją, mes šloviname jį ir dėkojame jam. Mes priimame Kristaus Kūną ir Kraują kiekvieną sekmadienį. Jis pripildo mūsų visą gyvenimą savo galia. Priimdami amžinąjį paveldą, mes galime tikėtis ilgo, sėkmingo, turtingo, sveiko ir laimingo gyvenimo.

Amžinojo paveldo galia kasdien veikia mūsų gyvenime. Ji paima visa tai, kas bloga ir keičia mūsų gerovei. Ji įkvepia mus nuolat tobulėti, kovoti, augti. Ji padeda mums klausyti Dievo balso, jį suprasti ir pagal jį gyventi. Ji nuolat dovanoja mums naujus didelius ir prasmingus tikslus. Dažnai tai būna toks didelis tikslas, kurio per savo gyvenimą patys negalėtume pasiekti tam, kad kiti tai tęstų ir naudotųsi mūsų darbo vaisiais. Amžinojo paveldo galia skatina mus tikėti, kad būsime sveiki, kūrybingi, aštraus mąstymo, stiprūs ir laimingi iki pat tos dienos, kai Viešpats mus pasišauks namo. Mūsų tikėjimas padeda mums priimti amžinąjį paveldą ir kurti patį geriausią gyvenimą, kuriam esame pašaukti.

Dievo vaikų dvasia

2024 05 26

Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. /Rom 8, 17/

Pakalbėkime šiandien apie Dievo vaikų dvasią, kurią mes turime. Žmogus ateina į pasaulį ir atsineša daug džiaugsmo, užsidegimo, talentų ir kitų dovanų. Taip pat jis atsineša didelį troškimą atskleisti tai, kas slypi jame. Tačiau vėliau jis susiduria su kliūtimis, kitų pasipriešinimu, atstūmimu, ir įvairiais trukdymais. Jis siekia įveikti tai. Jis nori būti kitų pastebėtas, priimtas, įvertintas, pripažintas, gerbiamas arba mylimas. Jis pradeda slėpti savo tikruosius talentus, troškimus ir svajones. Jis gesina savo vidinį užsidegimą atskleisti save ir išnaudoti tai, ką turi geriausia savyje.

Pamažu toks žmogus pradeda mąstyti, elgtis, kalbėti taip, kaip mąsto, elgiasi ir kalba jo aplinkoje gyvenantys žmonės. Jis prisitaiko prie tos aplinkos. Jis atsisako savo tikrojo kelio, tikslų ir troškimų. Jis atsisako to, kas jam svarbu, prasminga, vertinga, malonu. Jis bijo būti savimi, išreikšti save, siekti to, kas jį uždega bei įkvepia. Jis keičiasi ir tampa toks kaip kiti jį supantys žmonės. Jis nelaimingas, nes jaučia nuolatinę varginančią įtampą tarp to, kas jis yra ir to, kuo jis nori būti.

Laimingas tas, kuris lieka ištikimas savo tikrajam keliui. Jis siekia savo tų tikslų, kurie jį įkvepia ir palaiko. Jis susikoncentruoja į savo stiprybes ir talentus bei galimybes. Jis tiki, kad turi visa tai, ko jam reikia. Jis kasdien ramiai darbuojasi, rizikuoja, eksperimentuoja. Kiekvieną nesėkmę, netektį arba kliūtį jis priima kaip galimybę mokytis ir sustiprėti.

Kai suvokiame, kas mes esame, tuomet mes atrandame mūsų gyvenimo prasmę. Visi gimstame su tam tikromis savybėmis, talentais ir troškimais. Kiekviename iš mūsų slypi Kūrėjo dovanotas potencialas. Tačiau pasaulis dažnai trukdo atrasti, atskleisti tai ir būti savimi. Be to, mes patys nesistengiame atrasti to, kas slypi mumyse. Mes skubame atlikti kuo daugiau darbų per vieną dieną. Mes esame užsiėmę, turime daug įsipareigojimų. Mes užpildome visą dienos laiką kokia nors veikla. Mes neskiriame laiko tylai, apmąstymui, meditacijai. Mes pamirštame, kad esame ypatingi, nepakartojami, unikalūs.

Jūs galite sukurti nuostabių dalykų ir pasiekti tai, kas daugeliui atrodo neįmanoma. Didelė drąsa leidžia patirti didelių laimėjimų. Kartais jaučiate didelį išorinį priešiškumą, nepalankumą, kuris trukdo jums eiti pirmyn. Tas pasipriešinimas ir eilė kliūčių bei nesėkmių yra ženklas, kad kažkas nuostabaus jūsų laukia ateityje. Pasaulis dažnai siekia, kad būtume tokie, kaip visi. Jis siekia, kad mąstytume, kalbėtume ir gyventume taip, kaip kiti. Pasaulio neigiamos mintys ir ribojantys įsitikinimai tempia mus žemyn ir siekia sustabdyti mus. Tačiau jis negali sunaikinti mūsų tapatybės. Jis negali sustabdyti mūsų, nes mums dovanota galia daro tai, kas pasauliui atrodo neįmanoma.

Kai esate ir išliekate savimi, jūs mažiau mąstote apie tai, kas bloga įvyko jūsų praeityje. Jūs nusikratote bet kokių neigiamų prisiminimų, paliekate bet kokias nuoskaudas, patirtus įžeidimus, pavydą, neteisingumą praeityje. Jūs dažniau mąstote apie savo stiprybes, pagrindinius tikslus ir visa tai, kas teikia jums džiaugsmą, ramybę, stiprybę, įkvėpimą eiti pirmyn. Jūs prisimenate vis daugiau teigiamų patirčių, įvykių, žmonių. Jūs mąstote apie tai, kas gera, gražu ir malonu.
Jūs atleidžiate tiems, kurie jus įžeidė, įskaudino, pažemino, atstūmė. Atleidžiate sau už padarytas klaidas, neteisingus pasirinkimus ir netinkamus sprendimus. Jūs priimate visas problemas kaip galimybę mokytis, augti, sustiprėti. Siekiate kiekvienoje sudėtingoje situacijoje įžvelgti teigiamą jos pusę. Jūs žinote, kad kiekviena nesėkmė yra dar vienas žingsnelis į sėkmę. Kiekviena nesėkmė skirta tam, kad trumpam sustotumėte ir apmąstytumėte tai, kas įvyko, ką keisti, ką tęsti, ką daryti. Jūs kuriate savo ateitį pirmiausiai savo mintyse. Jūsų dominuojančios mintys kuria jūsų tikrovę.

Gyvendami, kaip Dievo vaikai, jūs pasitraukiate nuo tų, kurie atima jūsų drąsą, slopina jūsų užsidegimą, daro jums spaudimą, jus menkina, tempia jus žemyn. Kasdien jūs skiriate laiko atsipalaiduoti, nurimti, įsiklausyti į savo vidinį balsą, užsiimti tuo, kas jums patinka. Daugiau laiko skiriate savo mėgstamai veiklai, kuri teikia jums džiaugsmą, malonumą, prasmę. Rūpinatės savo kūno sveikata. Daugiau bendraujate su tais, su kuriais gyvenate, darbuojatės, mokotės, meldžiatės. Jūs labiau bendradarbiaujate ir prašote kitų pagalbos. Jūs drąsinate kitus, šviečiate optimizmu, gerumu ir pozityvumu aplinkiniams.

Dievo vaikai nelygina savęs su kitais. Jie žino, kad jie ypatingi. Dievo vaikai lygina save tik su savimi. Jie nesiekia būti geresni už kitus. Jie siekia būti geresni šiandien negu buvo vakar. Jie daugiau bendrauja su pozityviais žmonėmis. Kasdien daro tai, kas padeda jiems siekti jų tikslų. Jie veikia ryžtingai ir kryptingai. Nesusikoncentruoja į nesėkmes. Švenčia savo pergales. Jie ieško išminties, gilindamiesi į gyvenimo paslaptis. Jie žino, kad jie nepakartojami kūriniai ir galingi kūrėjai, apdovanoti gausiais talentais, sugebėjimais ir turtais. Jie turi unikalų vaidmenį ir užduotį pasaulyje.

Esame sukurti džiaugsmui, darnai, visaverčiam, įvairių turtų kupinam gyvenimui. Visi galime atrasti savo tikrąją prigimtį. Galime atrasti tai, kas esame, kas mus sukūrė ir kam esame sukurti. Kai suvokiame, kas esame, tuomet dar daugiau teigiamų pokyčių vyksta lengvai ir greitai. Be didelių pastangų ir sveikatą alinančio darbo pasiekiame dar daugiau savo tikslų. Viskas vyks sklandžiai ir darniai. Toks požiūris į save ir pasaulį padeda mums dar labiau atskleisti savo prigimties turtus. Mes kuriame savo laimingą ir sėkmingą gyvenimą. Tai leidžia mums dar labiau laiminti kitus savo darbais, ramybe, džiaugsmu, išmintimi ir kitais turtais.

Kun. Rytis Gurkšnys