MOKYMAI
Meilės mokykla
2021 05 09
Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. /Jn 15, 12/
Pamąstykime apie gyvenimą kaip meilės mokyklą. Kai mes mylime vieni kitus, mūsų gyvenimas prisipildo dar didesniu džiaugsmu. Kai vykdome meilės įsakymą, mus pripildo Šventosios Dvasios galia. Ji palaiko mus ir stiprina mus sunkiu metu. Ji padeda mums įveikti ir nugalėti visas kliūtis. Ji pripildo mūsų kūną, mūsų dvasią, mūsų protą, mūsų santykius, darbus ir tikslus. Meilė patvirtina mūsų vertikalų ryšį su Dievu ir ji sklinda horizontaliai į visus žmones, kurie yra šalia mūsų.
Meilės įsakymas moko mus ne kovoti su kitais, siekiant savo gerovės. Ji skatina mus įtraukti visus į mūsų visų gerovės kūrimą. Ji įkvepia mus priimti tuos, kurie kitaip gyvena, kitaip tiki, kitaip meldžiasi, kitaip mąsto. Kiekvienas žmogus yra labai svarbus pasaulio bendruomenės narys. Kiekvienas esame šviesa, kurios reikia keliaujantiems šiuo sunkiu, tamsiu, varginančiu keliu.
Trylikos metų berniukas vardu Robertas gyveno su savo tėvais. Paprastai jis klausydavo savo tėvų. Tačiau kartais jam buvo labai sunku klausyti jų mokymų ir vykdyti jų prašymus. Šeima ruošėsi vienai vasaros šventei. Jie laukė svečių. Mama prašė sūnaus sutvarkyti namus ir jų aplinką. Tą dieną jis atliko visa tai, ko mama prašė. Mama labai džiaugėsi, kad visa tai padarė. Vakare namai buvo sutvarkyti ir paruošti kitos dienos šventei. Nuėjusi į savo miegamąjį ant spintelės ji rado sūnaus parašytą raštelį: „Už žolės nupjovimą 20 eurų, už kambario išplovimą 15 eurų, už šiukšlių išnešimą 10 eurų, už indų išplovimą 8 eurai, už kilimų išsiurbimą 5 eurai. Iš viso man sumokėti 58 eurus“.
Roberto mama parašė sūnui raštelį: „Devynis mėnesius prieš tavo gimimą nešiojau tave savyje nemokamai. Po to, kelis šimtus naktų atsikeldavau, maitinau tave, slaugiau tave, prausiau tave, patarnavau tau ir meldžiausi už tave nemokamai. Daugelį metų tave saugojau, vedžiojau tave, globojau ir mokiau nemokamai. Viską sudėjus, už mano visą meilę tau mokėti nereikia“.
Tai primena mums, kokią ypatingą auką Jėzus atliko dėl mūsų. Už ją mums nereikia sumokėti. Jis kviečia mus mylėti kitus žmones ir dalinti savo laiką, jėgas, talentus, turtus tiems, kuriuos sutinkame savo gyvenimo kelyje.
Mokomės mylėti kasdien. Bet labiausiai mus moko didelių pasikeitimų dienos. Tai mylimo žmogaus mirtis, suaugusių vaikų išėjimas gyventi atskirai, darbo netektis, naujas darbas, išėjimas į pensiją, jėgas sekinanti liga, persikėlimas į kitą miestą arba šalį, santuoka arba skyrybos. Tuomet mums reikia turėti tai, į galėtume atsiremti. Tuomet siekiame į ką nors įsikibti, ko nors laikytis. Mums reikia turėti tai, kas mus ramintų, guostų, stiprintų, palaikytų, paremtų. Mums reikia to, kas mums padėtų sunkiu metu ir toliau vestų mus per gyvenimą.
Talentingas ir sėkmingas beisbolo žaidėjas buvo aukšto ūgio ir stambus žmogus, tačiau labai lankstus ir greitas. Jis labai gerai žaidė beisbolą. Jo labai gražus žaidimas žavėjo jo gerbėjus. Sporto komentatoriai jo tikslų ir net ritmingą žaidimą vadino grožio simfonija. Tačiau kaip ir visi sportininkai jis paseno. Jis vis dar žaidė labai gražiai ir profesionaliai. Bet per vienas varžybas jam labai blogai sekėsi. Jis padarė daug klaidų. Jo komanda pralaimėjo. Po varžybų jis nuleidęs galvą lėtai ėjo iš aikštės. Tie patys jo gerbėjai, kurie prieš metus jam linksmai plojo, tą dieną piktai baubė, rodydami savo nepasitenkinimą ir kritiką jam. Tą akimirką mažas berniukas peršoko aikštelės užtvarą, pribėgo prie jo, apkabino jo kojas per kelius. Jis stipriai laikė apkabinęs savo mylimą žaidėją jo nesėkmės dieną. Jis paėmė berniuką už rankos. Jie kartu ėjo per aikštę. Minia baigė baubti. Aikštėje buvo mirtina tyla. Visi gerbėjai pamatė mažo berniuko meilę dideliam vyrui. Tas vieno mažo vaiko meilės veiksmas suvaldė minios pyktį. Jis parodė, kad meilė keičia gyvenimus.
Meilė buvo pirmųjų krikščionių skiriamasis ženklas. Pagonys, stebėjo tai, kaip elgėsi ir gyveno krikščionys. Jie su nuostaba sakė: „Pažiūrėkite, kaip jie vienas kitą myli. Jie padeda našlėms, saugo našlaičius nuo tų, kurie bando jiems pakenkti. Jie dalinasi savo turtu su neturinčiaisiais. Jie laiko save broliais ir seserimis tikėjime“. Istorikai rašė, kad krikščionys augo ir triumfavo senovės pasaulyje. Pandemijos metu jie slaugė ne tik savo bendruomenės narius, bet ir tuos, kuriuos pagonys palikdavo vienus. Jie rūpinosi moterimis tuomet, kai pasaulio kultūra jas išnaudojo ir engė. Visi matė, kad jie myli visus. Tai skatino daugelį tapti krikščionimis.
Albertas Šveiceris (filosofas, gydytojas, misijonierius) sakė: „Daugelis atrado, kad pagalba kitiems yra veiksmingiausia terapija, nes padėdamas kitiems pakelti jų naštas padarai savo naštas lengvesnėmis“. Mes pageriname savo savijautą, stipriname savo sveikatą, kai mes mylime kitus, kai įsiklausome, kai drąsiname, kai stipriname ir remiame kitus. Mes priimame daugiau palaimos į savo santykius ir sėkmės į darbus tuomet, kai laiminame kitus, kai padedame jiems siekti jų tikslų, kai patarnaujame tiems, kuriems reikia pagalbos.
Meilė yra stipriausia jėga visatoje. Ji daro stiprią teigiamą įtaką mums. Ji keičia mūsų požiūrį į save, į kitus, į pasaulį. Ji padeda mums kurti laimingą, sveiką, sėkmingą, turtingą, ramų ir šventą gyvenimą, kuriam esame pašaukti.
Prašyti ir gauti
2021 05 02
Jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta./Jn 15, 7/
Pakalbėkime apie tai, kaip gauti tai, ko norime. Jėzus sako, kad gauname gyvenime viską, ko tik norime ir prašome. Kai negauname neskubėkime kaltinti Dievo, kad jis neduoda to, ko prašome. Prisiminkime, kad maldai reikia atkaklumo, ištvermės ir atvirumo. Turime dažnai įvardinti savo prašymus, atverti savo širdis, šalinti kliūtis malonei. Dievas kaip mylintis tėvas tikrai atsako į kiekvieną maldą. Jis duoda mums to, ko mes norime.
Viena mama buvo labai nusivylusi savo sūnumi. Ji liūdėjo, kad jos sūnus darė netinkamus pasirinkimus gyvenime. Jis leido laiką su blogais draugais. Ji meldėsi už jį, prašė, kad bent kartais nueitų į bažnyčią. Ji prašė, kad jis paliktų netinkamus žmones. Tačiau jos pastangos nedavė nieko gero. Kuo daugiau ji meldės, tuo prastesnė buvo situacija. Po kelių metų jis pakliuvo į kalėjimą. Motina mąstė, kad sūnus jau niekada nebesukurs gražaus gyvenimo. Atrodė, kad jis niekada negyvens to gyvenimo, kuriam jis buvo pašauktas ir sukurtas. Tačiau ši motina nenuleido rankų. Ji nuolat kartojo Šventojo Rašto žodžius: „Aš pati ir visi mano namai tarnaus Viešpačiui /Joz 24, 15/. Teisiojo gyvenimą laimina Dievas /Pat 3, 33/“.
Vieną sekmadienį jos sūnus kalėjime žiūrėjo televizorių. Kitas kalinys atėjo ir norėjo perjungti programą. Jie susipešė. Kol jie mušėsi dėl televizijos valdymo pultelio, trečias kalinys, aukštaūgis ir stiprus žmogus, įėjo ir pasakė: „Aš nuspręsiu, ką žiūrėti“. Jis pradėjo naršyti po programas. Sustojo ties sekmadienio pamaldų pamokslo vieta. Kai motinos sūnus norėjo išeiti, jis sugriebė jį, pasodino ir pasakė: „Tu žiūrėsi šią programą su manimi“. Jis žiūrėjo tą programą, mąstė apie savo gyvenimą ir pradėjo verkti. Tą dieną jis atsivertė. Jie meldėsi kartu. Praėjo keli metai. Jis išėjo iš kalėjimo. Jis šiandien sėdi bažnyčioje kiekvieną sekmadienį kartu su savo motina ir savo šeima. Prieš dešimt metų niekas negalėjo pagalvoti, kad taip nutiks. Niekas negalėjo pagalvoti, kad jis vieną dieną žiūrės televizijos pamaldas, kad vienas televizijos pamokslas pakeis visą jo gyvenimą.
Kai kurie mūsų gyvenimo siekiai atrodo neįmanomi šiandien. Tikėkime, kad Dievas ir šiandien turi mums daug neįmanomų dalykų parengęs. Tikėkime, kad jis mus nori pakylėti prie savęs. Jis nori, kad būtume tuo, kokiais esame sukurti. Kai tikime ir pasiliekame jam ištikimi, išlaisviname neįtikėtiną jėgą. Jei mes drįstame tikėti taip, kaip ši motina, mes sakome: „Tėve, dėkojame tau už tavo neaprėpiamą, neišmatuojamą ir neribotą galią ir didybę. Tikiu, kad tu darbuojiesi mano gyvenime“.
Prieš keletą metų viena jauna pora norėjo susilaukti vaiko. Jie šešerius metus laukė. Jie perėjo daug gydymo procedūrų. Tačiau nei vienas gydytojas negalėjo jiems padėti. Jie galėjo kartoti: „Dievas mūsų nelaimina. Jo malonės ne mums skirtos. Padarėme daug klaidų, daug neteisingų pasirinkimų“. Tačiau jie kasdien meldėsi: „Viešpatie, mūsų viltis ir svajonės tavo rankose. Pasitikime tavimi. Tu viską nuostabiai tvarkai“. Tokia malda stiprino jų tikėjimą ir atvėrė jų širdis Dievo pažadams. Jie tikėjo jo neribota meilės galia jiems. Jie ruošė dirvą, į kurią krito ir kurioje augo Dievo gerumo sėkla. Septintaisiais metais įvyko stebuklas. Vaikų globos namų vadybininkas paskambino ir paklausė: „Ar jūs norėtumėte įsivaikinti berniuką, kuris turi gimti birželio mėnesį?“ Jie priėmė šį pasiūlymą. Šiandien ta jauna šeima augina nuostabų vaiką ir džiaugiasi šia Dievo dovana jiems.
Kiti nepastebėtų geros Dievo rankos šiame įvykyje. Tačiau šį šeima dėkoja Dievui už šią dovaną. Ir mes kartais vargstame daug metų ir nematome pagerėjimo tam tikroje situacijoje. Nematome, kaip galėtų pasikeisti situaciją. Nematome išeities. Tačiau Visatos kūrėjas ir toliau darbuojasi. Jis gali viską pakeisti neįtikėtinu būdu.
Daugelis iš mūsų, nematydami aiškaus problemų sprendimo, prarandame tikėjimą tuo, kad Dievas veikia antgamtiniu būdu ir gali pakeisti tai, kas atrodo mums visiškai neįmanoma. Gal turite svajonę parašyti knygą. Gal nuolat mąstote apie savo verslą. Gal svajojate surasti tinkamą sutuoktinį ir sukurti puikią šeimą. Gal norite išsivaduoti iš kokios nors priklausomybės. Gal norite atsikratyti savo viršsvorio. Bet jau tiek daug kartų nesėkmingai bandėte pasiekti savo svajonę ir dabar nebeturite jokio entuziazmo toliau kovoti. Gal jaučiatės kaip nusivylę ir bejėgiai pralaimėtojai. Tačiau nepamirškite, kad kiekvienas iš jūsų yra vertingiausias ir mylimiausias Dievo kūrinys. Esate jo rankoje. Esate brangiausia jo nuosavybė. Jis trokšta dalintis savo turtais su jumis. Jis nori parodyti savo gerumą ir dosnumą. Turite toliau drąsiai maldoje prašyti ypatingų malonių.
Šventasis Raštas sako: „Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, visus žemės pakraščius tavo nuosavybe /Ps 2,8/“. Jėzus sako: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma /Mt 7, 7-8/“. Net ir jeigu reikėtų prašyti 20 ar 30 metų turime nuolat prašyti. Turime prašyti ir tikėti, kad Dievas pamažu viską tvarko.
Dievas daro stebuklus, kai mylime visus ir meldžiamės su dideliais prašymais. Motinos meilė ir drąsi malda viską pakeitė sūnaus gyvenime. Tėvų ištvermingas tikėjimas Dievo gerumu dovanojo jiems sūnų. Dievas nori praplėsti mūsų turtų, veiklos ir mąstysenos ribas. Kasdien turime prašyti daugiau nuostabių dalykų. Turime prašyti svajonių išsipildymo. Turime prašyti daugiau dovanų tam, kad galėtume laiminti kitus. Tai nėra savanaudiška. Turime siekti daugiau tam, kad galėtume labiau dalintis su kitais. Jei mylime kitus ir prašome didelių dalykų, parodome savo tikėjimo stiprumą ir dar labiau atsiveriame jo veikimui. Jis veda mus į visų savo svajonių išsipildymą.
Ištvermingas tarnavimas
2021 04 25
Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. /Jn 10, 11b/
Pamąstykime ir pakalbėkime šiandien apie ištvermingą tarnavimą. Kartais daugelį metų sunkiai darbuojatės, bet nematote geresnių savo darbo rezultatų. Jau seniai svajojate sukurti šeimą, bet nesiseka sutikti mylimo žmogaus. Galbūt planuojate pastatyti namą savo šeimai, bet jau daugelį metų vargstate mažame bute. Jūs ištvermingai tarnaujate kitiems, kai ne viskas vyksta taip, kaip norite. Jūs stengiatės viską padaryti geriausiai, bet nematote jokio pagerėjimo savo gyvenime. Jūs negailite savo jėgų, laiko, turtų. Jūs dalinate meilę ir gerumą tuomet, kai einate per gyvenimo sunkumus.
Tikriausiai girdėjote arba skaitėte apie augalą vadinamą kinišku bambuku. Jo sėkla net ketverius metus auga po žeme, bet neišleidžia jokių daigų žemės paviršiuje. Per tuos metus jam reikia geros dirvos, pakankamai drėgmės, tinkamos šviesos. Jis ilgai neišdygsta ir nepasirodo žemės paviršiuje. Atrodo, kad jis neauga. Bet po žeme jis auga ir sukuria labai dideles šaknis. Penktaisiais metais iš tų stiprių šaknų pradeda augti labai didelis augalas. Jis labai greitai stiebiasi aukštyn net keletą metrų. Ketverius metus augalas po žeme ruošiasi augimui. Jei nebūtų požeminio augimo, nebūtų ir augimo ir virš žemės paviršiaus.
Mes irgi turime daugelį metų ugdyti savo charakterį, savo atsparumą ir tikėjimą sunkumuose. Turime skirti laiko mokytis iš geriausiųjų. Turime ilgai ir ištvermingai augti tam, kad patirtume teigiamų pokyčių ir gerų dalykų, kurie mums paruošti.
Gyvenimas nėra vien tik derliaus nuėmimo metas. Mes turime pereiti per sėjos, laistymo, ravėjimo, priežiūros, augimo laikotarpius. Gal ir nematome, kaip kasdien auga verslas, stiprėja santykiai, gerėja sveikata, didėja mūsų patirtis, įgūdžiai, kompetencija, užduotys, rezultatai. Apaštalas Paulius sako: „Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių! „Gal 6, 9/“.
Kai kuriems iš mūsų šis derliaus laikas yra čia pat. Buvome ištikimi Dievui, laikėmės jo įsakymų, dalinome gerumą kitiems. Toliau atkakliai darbuokimės, net jei nematome gerų pokyčių savo šeimoje, darbe ar sveikatoje. Darykime viską kuo geriausiai kiekviename žingsnyje. Išlaikykime ištvermę sunkumuose.
Gal jau daugelį metų sąžiningai gyvenate ir pasiaukojančiai darbuojatės, bet verslas neauga, santuoka nestiprėja, sveikata negerėja. Gal nematote pokyčių išorėje, bet viduje jūs stiprėjate, augate, tobulėjate. Kasdien ryte nusikratykite baimes, liūdesį, nusivylimą, kaltinimus. Tikėkite, kad jūsų šaknys tikrai auga. Labai greitai pamatysite netikėtą šuolį. Kai būsite pasiruošę, jūs gausite arba sukursite tai, ko siekiate ir trokštate.
Pastebėjau tokį dėsnį gyvenime. Kuo ilgiau trunka pasiruošimo laikas, tuo didesnius laimėjimus mes patiriame. Kuo sunkesni išbandymai, tuo nuostabesnė ateitis mūsų laukia. Gyvenkime teisingai, darbuokimės nuoširdžiai, tarnaukime kitiems ištvermingai. Tikėkime, kad jau dabar kuriamas pamatas ateities laimėjimams ir pasiekimams. Nepraraskime drąsos. Nuėjome per toli, kad dabar sustotume.
Senojo Testamento Dovydas praleido daugelį metų ganydamas savo tėvo avis. Jo broliai turėjo įdomesnių darbų, prasmingesnės veiklos. Jis gavo tą darbą, kurio niekas kitas nenorėjo dirbti. Jo širdyje jau degė didelės svajonės. Pranašas Samuelis jį jau buvo išrinkęs ir patepęs karaliumi. Jis žinojo, kad jo laukia dideli darbai ir laimėjimai. Jis galėjo sakyti: „Neganysiu daugiau avių. Nebešvaistysiu daugiau savo laiko. Aš turiu ruoštis karaliaus sostui.“ Bet Dovydas žinojo, kad šie maži darbai rengia jį didesniems. Jis ir toliau ištikimai ir ištvermingai tarnavo ten, kur jis buvo siunčiamas. Dykumoje, jis buvo rengiamas kovai su Galijotu. Jis buvo ugdomas pergalei, kovoje su priešu. Po šios kovos jis per vieną naktį tapo žinomu didvyriu. Tačiau tam jis ilgai rengėsi dykumoje, vienatvėje, kasdien ištikimai saugant tėvo avis.
Gal dabar esate dykumoje, susiduriate su sunkumais. Gal dirbate darbus, kuriuose neišnaudojate savo potencialo. Galite būti pikti, nuliūdę, nusivylę. Galite tinginiauti ir atlikti darbus paviršutiniškai. Prisiminkite, kad tai jūsų ugdymo, stiprėjimo ir pasiruošimo metas. Jei būsite apsileidę šiuo metu, jūs nepatirsite didelių laimėjimų ir sėkmės ateityje. Darbuokitės toliau sąžiningai, nuoširdžiai ir pasiaukojančiai mažuose dalykuose. Tikrai labai greitai patirsite paaukštinimą ir naujas bei įdomias užduotis ir pareigas.
Kai kuriems atrodo, kad jau pasiekėte savo aukščiausią gyvenimo tašką. Jums atrodo, kad jūsų geriausios dienos praeityje. Jūs esate laimingi, dirbate svajonių darbą, jūsų šeimos santykiai puikūs, jūsų sveikata stipri. Prisiminkite, kad jūs dar turite daug neatskleisto potencialo, nepanaudotų talentų. Kol gyvenate žemėje, jūs visada turite tai, ką dar galite duoti kitiems. Jūs galite kurti, tarnauti, dalinti gerumą, laiminti kitus savo mintimis, žodžiais ir darbais. Jei dar gyvenate čia, jūs turite toliau vykdyti jums skirtą užduotį pasaulyje.
Jūs ištvermingai tarnaujate kiekviename žingsnyje. Jūsų šaknys jau stipriai išvystytos. Jokia kliūtis, joks sunkumas, jokie žmonės negali jūsų sustabdyti. Sielos priešas negali jums sutrukdyti. Jūs turite neribotą meilės galią, kuri yra stipriausia jėga visatoje. Tikėkite, kad labai greitai patirsite dar daugiau gerų dalykų netikėtais keliais. Jums atsivers naujos durys, pastebėsite naujas galimybes, pasieksite naujų pergalių, sutiksite reikiamus žmones. Jūs labai greitai pamatysite tai, ko dabar trokšta jūsų širdis. Jūs kursite laimingą, sėkmingą, turtingą, sveiką, ramų ir šventą gyvenimą, kuriam esate pašaukti.
Kun. Rytis Gurkšnys