Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

ANEKDOTAI

Vieną sekmadienį kaip įprasta kunigas sakė pamokslą. Staiga sužaibavo ir aptemo. O kai vėl nušvito, visi pamatė, kad vietoj kunigo stovi šėtonas iš pragaro. Visi išsigando ir pabėgo iš bažnyčios. Šėtonas džiaugėsi, kad jis visus išvarė iš bažnyčios. Tačiau jis pastebėjo, kad viena moteris toliau ramiai sėdėjo pirmoje eilėje visiškai neišsigandusi. Jis paklausė: „Kodėl tu nebėgi? Ar nebijai manęs? Ji atsakė: „Nebebijau, nes jau trisdešimt metų esu ištekėjusi ir gyvenu su tavo broliu.“

-

Ėjo vienuolis per dykumą ir meldėsi. Netikėtai jam įkando labai nuodinga gyvatė. Vienuolis nuėjo sveikas toliau. O gyvatė tuoj pat numirė.
-

Du draugai kalbėjosi. Vienas klausė: „Jonai, ką tu sakytum, jei sutiktum moterį, kuri tave visada supras, visada tave mylės, visada tavimi rūpinsis, viską tau atleis? Ką tu pasakytum tokiai moteriai?“ Jonas atsakė: „Aš jai pasakyčiau ‚labas, mama‘“.

-

Kunigas eidamas per miestelio parką pastebėjo, kad keli vaikai labai garsiai ginčijosi tarpusavyje. Priėjęs paklausė vaikų, apie ką jie taip garsiai diskutuoja. Vienas iš jų paaiškino: „Mes lažinamės. Kas pasakys didžiausią melą, tam atiteks šis mažas šuniukas.“ Kunigas labai supyko, kad vaikai rengė tokias netinkamas varžybas. Jis pradėjo aiškinti jiems, kad meluoti yra labai blogai. Jis sakė: „Melas yra didelė nuodėmė. Kai aš buvau toks vaikas kaip jūs, aš niekada niekam nemeluodavau.“ Po šių kunigo žodžių vaikai susimąstė. Vienas iš jų tarė: „Kunigas laimėjo melavimo lažybas. Atiduokime jam šuniuką.“
-

Policijos mokyklos dėstytojas paklausė vieną savo studentą: „Ką darytumėte, jei kada nors tektų jums vienam areštuoti savo uošvę?“ Studentas atsakė: „Iš karto pakviesčiau pastiprinimą.“

-

Vienas mokytojas davė 5 patarimus moterims. Pirma, labai svarbu surasti vyrą, kuris jus mylėtų ir būtų jums ištikimas. Antra, labai svarbu surasti vyrą, kuris būtų linksmas ir laimingas. Trečia, labai svarbu surasti vyrą, kuris daug uždirbtų ir išlaikytų šeimą. Ketvirta, svarbu surasti vyrą, kuris rūpintųsi jūsų vaikais ir jų gerove. Penkta, labai svarbu kad visi šie vyrai vienas kito nepažintų.

-
Vieną dieną Dievas nutarė ateiti į Žemę ir įsidarbino miesto poliklinikos daktaru. Pas jį į kabinetą su neįgaliojo vežimėliu įvažiavo pirmas pacientas, kuris po insulto buvo visiškai suparalyžiuotas ir negalėjo vaikščioti. Dievas uždėjo ranką ant jo galvos ir tarė: „Stokis ir eik!“ Tas tuoj pat atsistojo ir išėjo. Koridoriuje kitas pacientas paklausė jo: „Na, kaip tas naujas daktaras?“ Tas atsakė: „Visi jie tokie patys. Nieko gero. Net kraujo spaudimo nepamatavo...“

-

Vienas turtuolis nuvyko atostogauti į Bahamų salas viena diena anksčiau ir išsiuntė savo žmonai trumpą žinutę elektroniniu paštu. Tačiau skubėjo ir suklydo rašydamas adresą. Laišką gavo kita moteris, kuri prieš savaitę palaidojo savo vyrą. Kai perskaitė tą žinutę garsiai sušuko. Visi namiškiai subėgo ir perskaitė kompiuterio ekrane: „Mieloji, aš ką tik atvykau į vietą. Čia labai karšta. Viskas parengta tavo atvykimui. Lauksiu tavęs rytoj. Iki.“
-

Vyras mirdamas paliko žmonai 40 tūkstančių eurų. Po laidotuvių žmona pasakojo savo draugei, kad ji visiškai nebeturi pinigų. Bet draugė paklausė: Kaip tu gali neturėti pinigų. Juk sakei, kad vyras paliko 40 tūkstančių.“ Ji atsakė: „Išleidau 10 tūkstančių laidotuvėms, ir 30 tūkstančių paminklo akmeniui.“ Draugė nusistebėjo: „Tiek daug kainavo paminklinis akmuo! Kokio dydžio jis buvo?“ Ji parodė savo žiedą ant rankos ir pasakė: „Tai 1,5 karato dydžio brangakmenis.“

-

Vieną dieną mirė žmogus ir nukeliavo į dangų. Prie vartų jį pasitiko šv. Petras ir tarė: „Tau reikia surinkti 100 taškų, kad pakliūtum į rojų. Tu, man sakyk visus gerus dalykus, kuriuos padarei ir aš juos įvertinsiu taškais. Kai pasieksi 100 taškų, tu iš karto pakliūsi į rojų.“ Žmogus pradėjo: „Aš buvau vedęs ir su žmona gyvenau 50 metų, jos niekada neapgaudinėdavau, net savo širdyje.“ Šv. Petras pasakė: „Puiku. Tai verta trijų taškų!“ Žmogus tęsė: „Taip pat lankiau bažnyčią kiekvieną sekmadienį ir parėmiau savo parapijos veiklą.“ Šv. Petras pasakė: „Puiku. Tai tikrai verta dviejų taškų.” Žmogus tęsė: „Taip pat dosniai aukojau labdaros valgyklai.” Šv. Petras sakė: „Puiku, dar vienas taškas.“ Jis bandė prisiminti daugiau gerų darbų, bet negalėjo. Tuomet tarė: „Jei tokie žemi mano darbų įvertinimai, aš galiu patekti į dangų tik per Dievo gailestingumą.” Šv. Petras su džiaugsmu tarė: „Už tokį atsakymą tau 100 taškų. Prašau, dabar jau užeik į rojų.“
-

Ligonis atsibudo po operacijos, pramerkė akis, pamatė vyrą baltais drabužiais ir paklausė: „Gydytojau, ar pavyko operacija?“ Vyras baltais drabužiais atsakė: „Man atrodo, kad operacija nepavyko. Aš ne gydytojas. Aš esu šventasis Petras.“
-

Kanoje vyko vestuvės, kuriose dalyvavo Jėzus ir jo mokiniai. Ten jis pavertė labai daug vandens vynu, kuris buvo labai geras ir skanus. Visi jo labai daug išgėrė. Ryte Jėzus žadina savo mokinius. Mokinys Petras sako: „Jėzau, mums labai sunku, skauda galvą.“ Jėzus sako: „Atnešiu jums vandens atsigerti“. Petras sako: „Jėzau, nereikia, nebeliesk daugiau to vandens“.

-

Dievas Tėvas nusprendė ateiti į žemę pažiūrėti kaip gyvena žmonės. Angelas jį atvedė į ūkininko lauką. Karštą vasaros dieną ten labai sunkiai dirbo žmonės. Jie buvo pavargę suprakaitavę, apdulkėję. Dievas klausė angelą: „Kodėl šie žmonės taip sunkiai dirba?“ Angelas atsakė: „Dieve, tu gi sakei, kad savo prakaitu duoną uždirbsi“. Dievas tarė: „Aš tik pajuokavau“. Jie nuėjo toliau ir priėjo didelio miesto centrą. Ten vaikščiojo kunigai, gražiai apsirengę, nepavargę ir nesuprakaitavę. Dievas vėl klausė angelą: „O kodėl šitie neužsidirba savo duonos prakaitu?“ Angelas atsakė: „Tai yra tie, kurie suprato, kad tu, Dieve, pajuokavai“.


Du bendradarbiai kalbėjosi. Vienas pasakojo tai, ką jis girdėjo apie trečią bendradarbį. Po to kitas paprašė jį: „Papasakok man dar daugiau apie jį.“ Pirmasis atsakė: „Negaliu daugiau nieko apie jį pasakyti. Aš jau tau ir taip pasakiau daug daugiau negu žinau.“

-

Biblijos profesorius vaikščiojo po parką ir išgirdo, kad jaunimo muzikos grupė garsiai šlovino Dievą giesmėmis. Priėjęs paklausė jų: „Už ką Dievą šlovinat?“ Tie atsakė: „Mes šlovinam Dievą už didelį stebuklą, kai visą žydų tautą sausomis kojomis pervedė per Raudonąją Jūrą.“ Biblijos žinovas nusijuokė: „Tai ne stebuklas. Jūra tais metais buvo nusekusi.“ Šlovintojai nusiminė ir nutilo. Profesorius patenkintas išėjo toliau pasivaikščioti. Po valandos jis vėl užgirdo šlovintojų giesmes. Jis vėl paklausė jų: „O dabar dėl ko taip šlovinate Dievą?“ Tie džiugiai atsiliepė: „Už dar didesnį stebuklą. Už tai, kad jis toje išdžiūvusioje jūroje visą egiptiečių kariuomenę nuskandino.“
-

Viename erdvėlaivyje sugedo visi prietaisai. Astronautai susisiekė su žeme ir paklausė, ką daryti. Žemė atsakė: „Patikrinkite atsarginį valdymo pultą. Ar veikia?“ Astronautas atsakė: „Ne. Neveikia.“ „Tada paspauskite avarinį mygtuką. Ar veikia?“ Jis atsakė: „Ne.“ Žemė patarė: „Tuomet dabar kartokite paskui mane: „Tėve mūsų, kuris esi danguje,...“
-

Vienas teologas aiškino: „Vegetarinė mityba yra blogis. Visi žinome, kuo baigėsi Adomo ir Ievos pietūs rojuje. Tikriausiai viskas būtų buvę geriau, jei Ieva būtų patiekusį Adomui pietums ne obuolį, o kepto žalčio mėsos.“
-

Numirė vyras, kuris gyvendamas žemėje buvo labai sunkaus charakterio. Visiems buvo labai sunku su juo gyventi šeimoje. Per laidotuves klebonas sakė pamokslą: „Jis buvo geras vyras, doras krikščionis ir pavyzdingas tėvas.“ Našlė pasisuko į sūnų ir tyliai paklausė: „Nesuprantu. Gal kunigas kažką supainiojo. Ar mes tikrai tavo tėvą laidojame?“
-

Sekmadienio ryte vairuotojas įvažiavo į didelę bažnyčios automobilių stovėjimo aikštelę. Joje buvo labai daug automobilių. Jis pervažiavo visą aikštelę, bet nerado nei vienos laisvos vietos. Jis pradėjo mintyse melstis: „Dieve, padėk man surasti laisvą vietą automobiliui.“ Po kelių sekundžių pastebėjo, kad vienas automobilis išvažiavo ir paliko laisvą vietą. Jis tarė: „Dieve, nebeieškok man laisvos vietos. Aš ją jau pats suradau.“