ANEKDOTAI
Maža mergaitė klausė mamos: „Mama, iš kur atsirado visi žmonės?“ Mama atsakė: „Dievas sukūrė visus žmones.“ Mergaitė vėl klausė: „O man tėvelis sakė, kad žmonės išsivystė iš beždžionės. Kaip suprasti tai?“ Mama atsakė: „Labai paprastai. Matai, mano giminę sukūrė Dievas. O tėvelio giminė išsivystė iš beždžionės.“
-
Moteris keliavo lėktuvu ir skaitė Bibliją. Šalia sėdintis vyras paklausė: „Ar jūs tikrai tikite tuo, kas ten parašyta?“ Ji atsakė: „Taip tikiu. Juk tai Šventasis Raštas.“ Jis toliau klausė: „Kaip jūs galite tikėti pasakojimu apie pranašą Joną? Kaip jis galėjo išbūti tiek daug dienų žuvies pilve?“ Ji atsakė: „Aš nežinau. Bet kai nueisiu į dangų paklausiu jo?“ Tada vyras paklausė: „O jeigu jo nebus danguje, kaip jūs tada jo paklausite?“ Ji atsakė: „Tada jūs pats galėsite jo paklausti.“
-
Vyras mirdamas paliko žmonai 30 tūkstančių eurų. Po laidotuvių žmona pasakojo savo draugei, kad ji visiškai nebeturi pinigų. Bet draugė paklausė: Kaip tu gali neturėti pinigų? Juk sakei, kad vyras paliko 30 tūkstančių.“ Ji atsakė: „Išleidau 5 tūkstančius laidotuvėms ir 25 tūkstančius paminklo akmeniui.“ Draugė nusistebėjo: „Tiek daug kainavo paminklinis akmuo! Kokio dydžio jis buvo?“ Ji parodė savo žiedą ant rankos ir pasakė: „Tai 1,5 karato dydžio brangakmenis.“
-
Klebonas rengėsi daryti obuolių vyną. Bet pamatė, kad kiekvieną dieną miestelio vaikai raškydavo obuolius jo sode. Jis parašė ant tvoros: „Dievas viską mato.“ Kitą dieną jis pastebėjo, kad žemiau buvo parašyta: „Bet niekada niekam nepraneša.“
-
Tėvelis su mažu sūnumi per Mišias sėdėjo antrame suole. Jo trejų metų amžiaus sūnus buvo labai judrus. Jis niekaip negalėjo suvaldyti bėgiojančio ir triukšmaujančio sūnaus. Jis pagriebė jį ir nešė jį ant rankų per pagrindinį praėjimą link durų. Vaikas pradėjo rėkti: „Melskitės už mane.“
-
Pranešimas parapijos skelbimų lentoje: „Šių metų spalio 24 d. susituokė Romas ir Aušra. Taip gražiai baigėsi jų draugystė, kuri prasidėjo jų mokyklos suole.“
-
Vieną dieną Dievas nutarė ateiti į Žemę ir įsidarbinti miesto poliklinikos daktaru. Pas jį į kabinetą su neįgaliojo vežimėliu įvažiavo pirmas pacientas, kuris po insulto buvo visiškai suparalyžiuotas ir negalėjo vaikščioti. Dievas uždėjo ranką ant jo galvos ir tarė: „Stokis ir eik!“ Tas tuoj pat atsistojo ir išėjo. Koridoriuje kitas pacientas paklausė jo: „Na, kaip tas naujas daktaras?“ Tas atsakė: „Visi jie tokie patys. Nieko gero. Net kraujo spaudimo nepamatavo...“
-
Mokinys paklausė mokytoją: „Mokytojau, kas bus po mirties?“ Mokytojas atsakė: „Nežinau.“ Mokinys vėl klausė: „Bet tu mokytojas. Tu turi viską žinoti.“ Mokytojas paaiškino: „Taip, aš esu mokytojas. Bet aš nesu miręs mokytojas.“
-
Vienas krepšininkas patyrė galvos traumą, neteko sąmonės, pateko į ligoninę ir išgyveno klinikinę mirtį. Po trijų dienų atsigavo. Jį aplankęs jo komandos draugas paklausė: „Tu buvai miręs. Ar matei Dangų?“ Jis atsakė: „Taip, buvau ten.“ Draugas vėl klausė: „Ką ten gero matei?“ Jis atsakė: „Turiu tau dvi naujienas. Turiu vieną gerą, kitą blogą. Gera yra ta, kad danguje tikrai yra žaidžiamas krepšinis. Bloga yra tai, kad jau šį trečiadienį tau ten suplanuotos varžybos.“
-
Vieno vienuolyno broliai pietaudavo tylėdami. Pietų metu galėdavo kalbėti tik tuomet, kai jie pastebėdavo, kad ko nors trūkdavo ant stalo. Jie negalėdavo nieko prašyti sau patiems. Tačiau jie galėdavo paprašyti ko nors šalia sėdinčiam broliui. Vienas vienuolis valgė sriubą ir pastebėjo, kad jo lėkštėje įkritusi negyva pelė. Jis pakėlė ranką ir stalo patarnautojui tarė: „Mano kaimynui trūksta pelės sriuboje.“
-
Vienos maldos grupės nariai meldėsi vieni už kitus. Vienas iš jų maldoje sakė: „Mano draugas tiki evoliucijos teorija. Viešpatie, išvaduok jį iš tų beždžioniškų minčių.“
-
Vienas vyras Naujųjų metų pradžioje kalbėjo su savo draugais ir pasakė: „Praėjusiais metais perskaičiau labai daug knygų apie tai, kokią didelę žalą žmogui daro cukrus ir greitas maistas. Padariau pasiryžimą šiems metams.“ Visi draugai klausė jo: „Tai kokį pasiryžimą padarei šiems metams?“ Jis atsakė: „Nusprendžiau šiais metais daugiau nebeskaityti tokių knygų“.
-
Tėvas iš Utenos skambino sūnui į Kauną vieną penktadienio rytą: „Pavargau nuo tavo mamos per 40 metų. Daugiau nebegaliu. Pirmadienį nešu pareiškimą skyryboms. Pranešk savo sesei, kuri gyvena Klaipėdoje.“ Po kelių minučių dukra skambino iš Klaipėdos: „Tėte, nieko nedaryk. Neskubėk nešti to pareiškimo. Jau šiandien lekiu pas jus savaitgaliui. Pakeliui paimsiu ir brolį iš Kauno. Laukite mūsų. Ramiai aptarsime viską visi kartu.“ Tėvas padėjo telefono ragelį ir tarė žmonai: „Šį kartą pavyko. Po dešimties metų vaikai vėl atvažiuos pas mus per Velykas. O ką sakysime prieš Kalėdas?“
-
Vienas parapijietis atėjo pas kunigą ir klausė: „Buvau pas būrėją. Ji man sakė, kad turiu vykti į misiją tarnauti Afrikoje. Ar turiu klausyti būrėjos patarimo? Ar turiu vykti ten?“ Kunigas truputį pamąstė ir atsakė: „Žinoma, galite vykti į Afriką tarnauti žmonėms. Jei klausote jos patarimų, būtinai pasiimkite ir ją kartu su savimi tam, kad ji jums ten pasakytų, kada turite grįžti atgal į Lietuvą namo.“
-
Viename kaime vyko vestuvės, kuriose dalyvavo Jėzus ir jo mokiniai. Ten jis pavertė labai daug vandens vynu, kuris buvo labai geras ir skanus. Visi jo labai daug išgėrė. Ryte Jėzus žadino savo mokinius. Jie nenorėjo keltis. Mokinys Petras sakė: „Jėzau, mums labai sunku, skauda galvą.“ Jėzus pasiūlė: „Atnešiu jums vandens atsigerti“. Petras tarė: „Jėzau, nereikia vandens, nebeliesk daugiau to vandens“.
-
Vyras plaukiojo valtimi dideliame ežere. Iš jo iškilo apie 30 metrų aukščio ežero dugno pabaisa. Ji išsižiojo ir rengėsi griebti jį. Jis puolė ant kelių melstis: „Dieve, padėk. Gelbėk mane.“ Staiga pasigirdo Dievo balsas: „Kaip tu gali į mane kreiptis? Juk tu visą gyvenimą netikėjai, kad aš esu.“ Vyras atsakė: „Taip. Bet aš visą gyvenimą taip pat netikėjau, kad tokių pabaisų būna.“
-
Trys vienuoliai sunkiai sirgo, vieną dieną numirė ir pateko į dangų. Jėzus klausia: „Jei dabar jus leisčiau grįžti į žemę dar keletą metų pagyventi, ką pirmiausiai padarytumėte grįžę?“ Domininkonas: „Pasakyčiau pamokslą ir pasakyčiau, kad nebedarytų žmonės jokių nuodėmių.“ Pranciškonas: „Pasakyčiau žmonėms, kad dar labiau dalytųsi savo turtu su stokojančiaisiais.“ Jėzuitas: „Sugrįžęs, pirmiausiai pakeisčiau savo gydytoją.“
-
Ligonis atsibudo po operacijos, pramerkė akis, pamatė vyrą baltais drabužiais ir paklausė: „Gydytojau, ar pavyko operacija?“ Vyras atsiliepė: „Man atrodo, kad nepavyko. Aš ne gydytojas. Aš esu šventasis Petras.“
-
Jaunas kunigas sakė sekmadienio pamokslą. Jis pradėjo taip: „Kai šiandien ėjau į bažnyčią, Dievas žinojo ir aš žinojau, ką jums turiu pasakyti. O dabar tai žino tik Dievas.“
-
Viena moteris sunkiai susirgo. Prieš operaciją ji paklausė: „Dieve, ar tai jau pabaiga?“ Dievas atsakė: „Ne. Tu dar gyvensi 40 metų.“ Ji apsidžiaugė. Po operacijos pasiliko ligonėje, pasidarė kelias veido plastines operacijas, pašalino visas raukšles. Numetė daug svorio, lankė grožio terapijos procedūras. Po poros savaičių ji atrodė 20 metų pajaunėjusi. Daugelis iš jos artimųjų ją sutikę tik po kelių sekundžių ją atpažindavo. Po trijų mėnesių ji pateko į avariją ir žuvo. Danguje ji klausė: „Dieve, bet tu žadėjai man 40 metų?“ Dievas atsakė: „Atsiprašau, bet aš tavęs jau nebeatpažinau po tų trijų mėnesių.“
-
Jaunas kunigas buvo paskirtas kalėjimo kapelionu ir pirmą kartą kreipėsi į ten susirinkusius Mišių dalyvius: „Mielieji, labai džiaugiuosi, kad Viešpats jus visus čia surinko iš visų šalies vietų.“
-
Nedidelis lėktuvas sugedo ir krito žemyn. Jame keturi žmonės ir tik trys parašiutai. Vienas sako: „Aš esu žinomas chirurgas. Galėčiau daug žmonių išgelbėti. Todėl imu parašiutą ir šoku.“ Tuojau kitas sako: „Esu raketų inžinierius, pats protingiausias specialistas pasaulyje. Žmonėms manęs labai reikia. Imu parašiutą ir šoku.“ Kai tie du iššoko, senas kunigas sako: „Aš jau senas. Tau, berniuk, visas gyvenimas dar ateityje. Imk paskutinį parašiutą, gyvenk ir tarnauk žmonėms.“ Berniukas atsako: „Bet mes dar turime du parašiutus. Protingiausias žmogus pasaulyje paėmė mano kuprinę ir su ja iššoko...“
-
Moteris, kuriai buvo virš 80 metų, išėjusi iš prekybos centro, priėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad jo durelės buvo užsirakinę, o rakteliai buvo jo viduje. Ji pradėjo melstis: „Dieve, padėk man atrakinti automobilį“. Po kelių sekundžių šalia jos sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo labai pikto veido vyras. Jis per kelias sekundes atrakino jos automobilį. Ji apkabino jį ir sakė: „Dieve, dėkoju, kad man siuntei šį labai gerą žmogų“. Vyras atsakė: „Aš šiandien išėjau iš kalėjimo už automobilių vagystes“. Ji dar kartą jį apkabino: „Dieve, ačiū, kad man siuntei ne bet ką, bet profesionalą“.
-
Sekmadienio ryte vairuotojas įvažiavo į didelę bažnyčios automobilių stovėjimo aikštelę. Joje buvo labai daug automobilių. Jis pervažiavo visą aikštelę, bet nerado nei vienos laisvos vietos. Jis pradėjo mintyse melstis: „Dieve, padėk man surasti laisvą vietą automobiliui.“ Po kelių sekundžių pastebėjo, kad vienas automobilis išvažiavo ir paliko laisvą vietą. Jis tarė: „Dieve, nebeieškok man laisvos vietos. Aš ją jau pats suradau.“
-
Viena vyresnio amžiaus moteris atėjo į didelę bažnyčią. Prie durų naujas bažnyčios patarnautojas pasitiko ir paklausė, kur ji norėtų atsisėsti. Ji pasakė, kad ji norėtų atsisėsti pirmoje eilėje. Patarnautojas pasakė: „Ponia, nepatarčiau jums sėstis į pirmą eilę, nes mūsų kunigas labai nuobodžiai kalba.“ Moteris: „Žinote, kas aš esu?“ Patarnautojas: „Ne.“ Ji pasakė: „Aš esu to kunigo mama.“ Patarnautojas nuleido galvą, pamąstė ir paklausė: „O ar jūs žinote, kas aš esu?“ Ji atsakė: „Ne.“ Patarnautojas atsiduso su palengvėjimu: „Ačiū Dievui, kad nežinote.“
-
Danguje apaštalas Paulius pasakė: „Vyrai, kurie buvote šeimos galva, sustokite mano dešinėje. O tie, kurie leidote žmonai būti šeimos galva, sutokite kairėje.“ Po kelių valandų kairėje eilėje stovėjo keli milijardai vyrų. Dešinėje tik vienas vyras. Petras paklausė tą vieną vyrą: „O dabar prašau pasakyk visiems vyrams, kaip tau pavyko išsilaikyti šeimos galva per visą gyvenimą.“ Vyras: „Nežinau, nes žmona man liepė čia atsistoti.“
-
Kartą jauna dukra atvedė savo sužadėtinį pas savo tėvus susipažinimui.
Tėvas norėjo pasikalbėti su juo asmeniškai, nusivedė jį į kitą kambarį ir paklausė jo: „Ar turi pinigų šeimai išlaikyti?“
Jis atsakė: „Neturiu, bet Dievas pasirūpins tuo.“
Tėvas vėl paklausė jo: „Ar turi darbą, kad uždirbtum šeimai?“
Sužadėtinis atsakė: „Neturiu, bet Dievas suteiks mums ko reikia.“
Tėvas: „Ar tu turi namą arba butą, kuriame gyvens tavo žmona ir vaikai?“
Jis vėl atsakė: „Neturiu, bet Dievas suteiks mums viską.“
Kai dukra su sužadėtiniu vakare išvyko, žmona paklausė vyrą: „Kai tau mūsų naujasis žentas? Jis atsakė: „Mūsų būsimasis žentas neturi darbo, neturi pinigų, neturi plano. Bet gerai tai, kad jis galvoja, kad aš esu Dievas.“
-
Mama žadino savo sūnų sekmadienio ryte: „Sūnau, kelkis, nes pavėluosi į bažnyčią.“ Sūnus atsakė: „Šiandien aš neisiu į bažnyčią. Nenoriu ten eiti. Man ten nepatinka. Kodėl turiu dabar keltis ir eiti į bažnyčią?“ Mama atsakė: „Tu privalai ten eiti, nes tu jau 40 metų amžiaus. Tu esi tos bažnyčios klebonas.“
-
Meldėsi vyras ir žmona savo namuose. Abu buvo 60 metų amžiaus. Staiga pasirodė angelas ir tarė: „Jūsų malda buvo išklausyta. Sakykite, ko labiausiai dabar norėtumėte ir viskas įvyks.“ Žmona prašė: „Norėčiau, kad mes gyventume šiltose Havajų salose.“ Angelas mostelėjo sparnais ir visi tuojau pat atsidūrė Havajuose. Vyras prašė: „Norėčiau, kad mano žmona būtų 30 metų jaunesnė už mane.“ Angelas mostelėjo sparnais ir vyras tapo 90-mečiu seneliu.