ANEKDOTAI
Baptistų pastorius, katalikų kunigas ir televizijos pamokslininkas vieną dieną mirė ir atėjo prie Dangaus vartų. Šv. Petras pasitiko juos ir pasakė: „Labai atsiprašome, bet mes nesitikėjome, kad šiandien jūs ateisite. Jūsų kambariai Danguje dar neparuošti. Ar galėtumėte palaukti kelias savaites pragare?“ Dvasininkai atsakė: „Žinoma, kad galime.“ Pragaro vedėjas atėjo ir pasiėmė juos. Po kelių dienų jis skambino iš pragaro šv. Petrui: „Kuo greičiau pasiimk juos iš čia, nes jie griauna visą pragaro tvarką.“ Šv. Petras klausė: „Kaip jie gali sugriauti jūsų tvarką?“ Vedėjas aiškino: „Katalikų kunigas atleidžia visiems nuodėmes, baptistų pastorius krikštija visus atsivertusius. O charizmatiškasis televizijos pamokslininkas savo ugningais pamokslais baigia surinkti pakankamai pinigų oro kondicionieriui pragare įrengti...“
-
Vienas senas labai turtingas milijardierius numirė ir atėjo prie dangaus vartų. Šv. Petras pasitiko jį. Vyras paklausė jį: „Ar galėčiau atsivežti vežimėlį aukso plytelių, kurias sukaupiau per visą savo gyvenimą?“ Šv. Petras nusišypsojo ir pasakė: „Taip, žinoma, kad gali. Bet kam tau jas čia vežti? Pas mus visi dangaus šaligatviai tokiomis nukloti.“
-
Viena moteris labai nuoširdžiai meldėsi: “Viešpatie, duok man išminties, kad sugebėčiau suprasti savo vyro mintis. Duok meilės, kad galėčiau jam atleisti jo įžeidimus. Duok man kantrybės, kad iškęsčiau jo nuotaikos svyravimus. O jeigu, Viešpatie, duosi man ir jėgų, tai primušiu jį už jo blogus darbus. Amen.“
-
Vienas klebonas labai mėgo žvejoti. Jis pasakė savo padėjėjui sekmadienio ryte: „Jaučiuosi prastai ir nebūsiu bažnyčioje.“ Ir išvažiavo žvejoti. Jis užmetė meškerę ir tuojau pagavo labai didelę 20 kilogramų žuvį. Angelas paklausė Dievą: „Kodėl tu jam padėjai pagauti tokią didelę žuvį?“ Dievas atsakė: „Pažiūrėsim dabar, kam jis apie šitą sekmadienio ryto laimikį papasakos?“
-
Pas katalikų kunigą atėjo vyras ir prašė: „Palaidokit mano šunį su visomis apeigomis...“ Kunigas: „Atsiprašau, bet mes nelaidojame šunų. Tikrai negalėsime jums patarnauti. Eikite į naują bažnyčią kitoje gatvės pusėje. Gal jų dvasininkas palaidos jūsų augintinį.“ Vyras klausė: „O gal galėtumėte pasakyti, kiek panašiai reikėtų paaukoti tai bažnyčiai. Ar tam dvasininkui 2000 eurų užteks?“ Kunigas trumpai pamąstė ir tarė tam vyrui: „Reikėjo iš pradžių pasakyti, kad šuo buvo katalikas. Mes jį tikrai palaidosim.“
-
Maža mergaitė sėdėjo ant savo senelio kelių ir apžiūrinėjo jo senas raukšlėtas kietas rankas. Ji paklausė: „Seneli, ar Dievas tave sukūrė?“ Senelis atsakė: „Taip. Dievas mane sukūrė prieš daugelį metų.“ Paskui ji pažiūrėjo į savo mažas gražias ir minkštas rankas. Tada tarė: „Seneli, ar Dievas ir mane sukūrė?“ Senelis atsakė: „Taip. Dievas tave sukūrė labai neseniai.“ Mergaitė pamąstė ir tarė: „Man atrodo, kad Dievas dabar kuria geriau negu anksčiau.“
-
Mokytoja atnešė krepšį obuolių iš savo sodo į mokyklos valgyklą ir užrašė: „Vaikai, imkite tik po vieną obuolį, nes Dievas žiūri.“ Vaikai prie bandelių krepšio užrašė: „Vaikai, imkite bandelių kiek norite, nes Dievas dabar žiūri į obuolius.“
-
Kartą mama pasikvietė daug draugių į namus vakarienei. Prie stalo visos paprašė, kad jos 6 metų dukra sukalbėtų maldą prieš valgį. Mergaitė atsakė: „Nežinau, ką sakyti.“ Viešnios drąsino ją: „Prisimink, ką mama sako, kai meldžiasi.“ Mergaitė pradėjo melstis: „Dieve, Dieve, kam aš tiek daug žmonių prisikviečiau?“
-
Dievas Tėvas nusprendė ateiti į žemę pažiūrėti kaip gyvena žmonės. Angelas jį atvedė į ūkininko lauką. Karštą vasaros dieną ten labai sunkiai dirbo žmonės. Jie buvo pavargę, suprakaitavę, apdulkėję. Dievas klausė angelą: „Kodėl šie žmonės taip sunkiai dirba?“ Angelas atsakė: „Dieve, tu gi sakei žmogui, kad savo prakaitu duoną uždirbsi“. Dievas tarė: „Aš tik pajuokavau. Kodėl jie to nesuprato?“ Jie nuėjo toliau ir priėjo didelio miesto centrą. Ten vaikščiojo kunigai, gražiai apsirengę, nepavargę ir nesuprakaitavę. Dievas vėl klausė angelą: „O kodėl šitie neužsidirba savo duonos prakaitu?“ Angelas atsakė: „Tai yra tie, kurie suprato, kad tu, Dieve, pajuokavai“.
-
Kunigas plaukiojo baseine. Jis labai lėtai ir atsargiai judino rankas. Kitas baseino lankytojas paklausė jo: „Kunige, kodėl jūs taip lėtai plaukiate ir darote tokius mažus judesius rankomis?“ Kunigas atsakė: „Vienas mano neatsargus judesys rankomis gali paversti visą vandenį šventintu vandeniu.“
-
Sekmadienio rytą pilnoje kaimo bažnyčioje klebonas barė savo parapijiečius: „Visi eisite į pragarą.“ Visi parapijiečiai nuliūdo, nuleido galvas. Tik vienas vyras sėdėjo pirmoje eilėje ir šypsojosi. Kunigas dar pikčiau barė visus: „Jei neatsiversite, visi eisite į pragarą.“ Vyras toliau šypsojosi. Klebonas kreipėsi į jį: „Kodėl tu šypsaisi. Tu irgi eisi į pragarą.“ Žmogus atsakė: „Ne. Aš ne iš šios parapijos.“
-
Gyveno penkios draugės. Kiekvieną savaitę susirinkdavo pasikalbėti. Kiekvieną kartą viena arba dvi negalėdavo dalyvauti susitikimuose. Vieną dieną susirinko visos penkios. Viena tarė: „Šiandien esame visos penkios. Labai blogai, nes dabar neturėsime apie ką kalbėti.“
-
Viena vyresnio amžiaus moteris atėjo į didelę bažnyčią. Prie durų naujas bažnyčios patarnautojas pasitiko ir paklausė, kur ji norėtų atsisėsti. Ji pasakė, kad ji norėtų atsisėsti pirmoje eilėje. Patarnautojas pasakė: „Ponia, nepatarčiau jums sėstis į pirmą eilę, nes mūsų kunigas labai nuobodžiai kalba.“ Moteris: „Žinote, kas aš esu?“ Patarnautojas: „Ne.“ Ji pasakė: „Aš esu to kunigo mama.“ Patarnautojas nuleido galvą, pamąstė ir paklausė: „O ar jūs žinote, kas aš esu?“ Ji atsakė: „Ne.“ Patarnautojas atsiduso su palengvėjimu: „Ačiū Dievui, kad nežinote.“
-
Moteris, kuriai buvo 80 metų, išėjusi iš prekybos centro, priėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad jo durelės buvo užsirakinę, o rakteliai buvo jo viduje. Ji pradėjo melstis: „Dieve, padėk man atrakinti automobilį“. Po kelių sekundžių šalia jos sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyras. Jis per kelias sekundes atrakino jos automobilį. Ji apkabino jį ir sakė: „Dieve, dėkoju, kad man siuntei šį labai gerą žmogų“. Vyras atsakė: „Aš šiandien išėjau iš kalėjimo, kuriame buvau už automobilių vagystes“. Ji dar kartą jį apkabino: „Dieve, ačiū, kad man siuntei ne bet ką, bet profesionalą“.
-
Pamokslininkas: „Dauguma žmonių nedrįsta į Dievą kreiptis vardu. Jie ištaria jo vardą labai retai. Dažniausiai jie jo vardą ištaria tik tuomet, kai pamato labai didelę pirkinio kainą parduotuvėje.“
-
Mama žadino savo sūnų sekmadienio ryte: „Sūnau, kelkis, nes pavėluosi į bažnyčią.“ Sūnus atsakė: „Šiandien aš neisiu į bažnyčią. Nenoriu ten eiti. Man ten nepatinka. Kodėl turiu dabar keltis ir eiti į bažnyčią?“ Mama atsakė: „Tu privalai ten eiti, nes tu jau 40 metų amžiaus. Tu esi tos bažnyčios klebonas.“
-
Vienas vyras nuvyko su savo šeima ir žmonos tėvais iš Lietuvos į Jeruzalę. Jo uošvė ten staiga susirgo ir mirė. Jeruzalės laidojimo namų atstovas paklausė jo: „Ar norėtumėte savo mirusiąją uošvę palaidoti Jeruzalėje už 1000 dolerių arba nusivežti karstą į Lietuvą už 10000 dolerių?“ Vyras truputį pamąstė ir atsakė: „Vešiuosi ją į Lietuvą.“ Tada laidojimo įstaigos atstovas pasakė: „Dabar matau, kad jūsų uošvė buvo jums labai brangus žmogus ir pasirinkote brangesnį kelią ją palaidoti.“ Vyras: „Ne. Negaliu jos palikti čia, nes girdėjau, kad vienas vyras prieš 2000 metų čia prisikėlė iš numirusiųjų.“
-
Mergaitė dalyvavo vestuvių šventėje ir klausė: „Mama, kodėl jaunoji su balta suknele?“ Mama atsakė: „Tai jos pati laimingiausia ir gražiausia diena gyvenime.“ Mergaitė vėl paklausė: „O kodėl jaunasis su juodu kostiumu?“
-
Viena moteris kasdien vaikščiodavo po savo miestelį. Ji pastebėjo, kad senas vyras kasdien sėdėdavo prie savo namo pavėsinėje. Jis visada atrodė labai laimingas. Vieną dieną ji priėjo prie jo ir paklausė: „Jūs visada geros nuotaikos. Pasakykite kokia jūsų ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptis?“ Jis atsakė: „Aš kasdien surūkau tris pakelius cigarečių. Valgau vien tik greitai paruošiamą maistą. Niekada nesportuoju.“ Ji vėl paklausė: „Kiek jums metų?“ Jis atsakė: „Man 26 metai.“
-
Maža mergaitė klausė mamos: „Mama, iš kur atsirado visi žmonės?“ Mama atsakė: „Dievas sukūrė visus žmones.“ Mergaitė vėl klausė: „O man tėvelis sakė, kad žmonės išsivystė iš beždžionės. Kaip suprasti tai?“ Mama atsakė: „Labai paprastai. Matai, mano giminę sukūrė Dievas. O tėvelio giminė išsivystė iš beždžionės.“
-
Moteris keliavo lėktuvu ir skaitė Bibliją. Šalia sėdintis vyras paklausė: „Ar jūs tikrai tikite tuo, kas ten parašyta?“ Ji atsakė: „Taip tikiu. Juk tai Šventasis Raštas.“ Jis toliau klausė: „Kaip jūs galite tikėti pasakojimu apie pranašą Joną? Kaip jis galėjo išbūti tiek daug dienų žuvies pilve?“ Ji atsakė: „Aš nežinau. Bet kai nueisiu į dangų paklausiu jo?“ Tada vyras paklausė: „O jeigu jo nebus danguje, kaip jūs tada jo paklausite?“ Ji atsakė: „Tada jūs pats galėsite jo paklausti.“