ANEKDOTAI
Mokslininkai sakė: „Dieve, tu mums nebereikalingas. Mes jau patys galime sukurti žmogų be tavo pagalbos.“ Dievas atsakė: „Gerai. Bet dabar palenktyniaukime, kas greičiau sukurs žmogų.“ Mokslininkai sutiko su šiuo pasiūlymu, pasiėmė nuo žemės purvo saują ir ėjo į laboratoriją. Dievas šūktelėjo jiems: „Sustokite. Padėkite purvą atgal. Tai mano sukurtas purvas. Pasidarykite pirma savo purvo iš savęs.“
-
Per išpažintį žmogus sakė: „Padariau daug nuodėmių. Turiu labai daug blogų įpročių. Bet man jau per vėlu pradėti taisytis.” Kunigas pradėjo drąsinti: „Niekada nėra per vėlu. Bet kada galite pradėti keistis.” Žmogus atsakė: „Tikrai? Tuomet aš dar palauksiu…”
-
Kunigas po pamaldų klausė vieno pamaldų dalyvio: „Galbūt norėtumėte tapti Dievo armijos nariu?“ Vyras atsakė: „Aš esu jos narys.“ Kunigas vėl klausė jo: „Kodėl jus bažnyčioje matau tik per Velykas ir Kalėdas?“ Dalyvis atsakė: „Priklausau slaptajai tarnybai.“
-
Policijos mokyklos dėstytojas paklausė vieną studentą: „Ką darytumėte, jei kada nors tektų jums vienam areštuoti savo uošvę?“ Studentas atsakė: „Pakviesčiau pastiprinimą.“
-
Moteris nusipirko brangią suknelę. Jos vyras labai nepatenkintas ir nusiminęs sakė: „Mieloji, kodėl pirkai tokią brangią suknelę? Juk tu žinai, kad mes turime dabar labai taupyti, šeimos biudžetui sunkus metas?“ Moteris: „Piktasis mane sugundė, sakydamas, kad graži suknelė, ir neatsilaikiau ir pirkau.“ Vyras: „Bet tu juk žinai, kad pagundos akimirką turi sakyti – pasitrauk tolyn nuo manęs šėtone...“ Moteris: „Aš taip ir sakiau. Bet kai jis pasitraukė, jis man sakė, kad iš toliau ši suknelė dar geriau atrodo....“
-
Du broliai 5 ir 7 metų amžiaus vieną naktį praleido pas močiutę. Vakare ji liepė jiems eiti į kitą kambarį ir prieš miegą sukalbėti maldą. Jaunesnysis atsiklaupęs prie savo lovos pradėjo garsiai rėkdamas melstis: „Dieve, prašau, dovanok man dviratį. Dieve, dovanok man naują kompiuterį. Dieve, padovanok man naują kompiuterinį žaidimą. Tu viską gali...“ Vyresnysis tarė: „Ko čia taip garsiai rėki? Dievas juk nekurčias.“ Brolis atsakė: „ Žinau. Bet močiutė neprigirdi.“
-
Vyras atidžiai skaitė savo santuokos liudijimą. Jo žmona paklausė: „Ko tu ten taip ilgai ieškai?“ Vyras atsakė: „Ieškau jo galiojimo datos.“
-
Mokinys paklausė mokytoją: „Mokytojau, kas bus po mirties?“ Mokytojas atsakė: „Nežinau.“ Mokinys tęsė: „Bet tu mokytojas. Tu turi viską žinoti.“ Mokytojas paaiškino: „Taip, aš esu mokytojas. Bet aš nesu miręs mokytojas.“
-
Vyras nusipirko labai brangius kontaktinius lęšius savo akims. Tačiau netyčia pametė vieną iš jų savo kambaryje ant kilimo. Ieškojo kelias minutes. Neradęs pasikvietė savo žmoną į pagalbą. Ji surado lęšį per kelias sekundes. Jis paklausė: „Kaip tau pavyko surasti jį taip greitai.“ Žmona atsakė: „Tu ten ieškojai lęšio, o aš ieškojau 300 eurų, kuriuos mes išleidome jį pirkdami.“
-
Turistas atvyko į Šventąją Žemę prie Tiberiados ežero. Priėjęs prie vyro valančio valtį, paklausė: „Kiek kainuoja persikelti per šį ežerą.“ Valtininkas atsakė: „200 eurų.“ Turistas pasipiktino: „Juk tai beprotiškai brangu.“ Vyras tarė: „Gal ir brangu. Bet prisiminkite, kad pats Jėzus ėjo būtent šio ežero paviršiumi.“ Keliautojas atsakė: „Dabar suprantu. Kai čia tokios didelės kainos, tai Jėzus nusprendė persikelti per ežerą be jūsų pagalbos.“
-
Vienas šešiolikmetis sūnus neseniai išlaikė teises ir prašė savo tėvo automobilio, kad duotų pavažiuoti. Tėvas atsakė: „Sutarkime. Kai pagerinsi savo pažymius mokykloje, kai pradėsi skaityti Šventąjį Raštą, ir kai nusikirpsi savo ilgus plaukus, tada ateik ir gausi automobilio raktelius.“ Po mėnesio sūnus atėjo vėl ir prašė automobilio. Tėvas atsakė: „Taip, tavo pažymiai pagerėjo. Tu tikrai skaitai Šventąjį Raštą. Bet tu vis dar nenusikirpai savo ilgų plaukų.“ Sūnus pradėjo teisintis: „Šventajame Rašte parašyta, kad Mozė turėjo ilgus plaukus, Samsonas irgi. Netgi Jėzus buvo su ilgais plaukais.“ Tačiau tėvelis atsakė: „Teisingai. Jie visi turėjo ilgus plaukus. Bet jie visur vaikščiojo pėsti.“
-
Vyras pasakojo apie tai, kaip jam pavyko išlaikyti santuoką 55 metus. Jis sakė: „Visada mėgau dovanoti žmonai dideles dovanas. Mūsų 25-rių metų santuokos jubiliejui aš padovanojau jai kelionę į Kiniją.“ Visi klausytojai plojo. Jis tęsė: „Mūsų 50 metų santuokos jubiliejaus proga aš nuvykau į Kiniją ir parsivežiau ją atgal namo.“
-
Vienas vyras kreipėsi į policiją, kai jo žmona pametė banko kortelę. Po kelių mėnesių jam policija pranešė: „Mes suradome jūsų žmonos banko kortelę. Ja naudojosi vienas vagis. Jūs galite ją atsiimti.“ Vyras atsakė: „Atiduokite ją tam vagiui. Tegu jis ta kortele toliau naudojasi, nes jis išleidžia žymiai mažiau, negu mano žmona.“
-
Sekmadienio rytą kunigas sakė pamokslą. Jis pastebėjo, kad vienas vyras pirmame suole pradėjo snausti. Kunigas tęsė pamokslą vis garsiau ir garsiau kalbėdamas. O žmogus dar labiau užmigo. Kunigas kalbėjo dar garsiau. Tačiau vyras labai giliai miegojo. Viduryje pamokslo kunigas tarė šalia miegančiojo sėdinčiam žmogui: „Prašau pažadinkite miegantįjį.“ Tas žmogus atsakė: „Kunige, jūs jį užmigdėte. Jūs ir pažadinkite jį.“
-
Kunigas plaukiojo baseine. Jis labai lėtai ir atsargiai judino rankas. Kitas baseino lankytojas paklausė jo: „Kunige, kodėl jūs taip lėtai plaukiate ir darote tokius mažus judesius rankomis?“ Kunigas atsakė: „Vienas mano neatsargus judesys rankomis gali paversti visą vandenį šventintu vandeniu.“
-
Kartą pas gydytoją atėjo vienas vyras ir skundėsi, kad beveik nieko negirdi, ką kiti jam sako. Gydytojas jam pritaikė klausos aparatą. Po mėnesio jis vėl atėjo pas gydytoją. Gydytojas patikrinęs jo klausą tarė: „Jūsų šeima tikriausiai labai patenkinta, nes jūs viską puikiai girdite.“ Jis atsakė: „Ne, ne. Aš dar nepasakiau apie tai savo šeimai. Jie mano, kad aš jų negirdžiu. Man patinka klausytis jų, ką jie kalba apie mane. Aš jau perrašiau savo testamentą kelis kartus.“
-
Du boksininkai įėjo į ringą ir rengėsi kovos varžyboms. Vienas iš jų persižegnojo. Tai pastebėjo vienas žiūrovas ir paklausė šalia sėdinčio kunigo: „Ar šis kryžiaus ženklas jam padės nugalėti?“ Kunigas atsakė: „Žinoma, kad padės. Bet tik tuomet, jei jis moka kovoti.“
-
Kunigas važiavo automobiliu. Jį sustabdė policininkas ir pastebėjo, kad kunigas kažką gėrė iš termoso. Jis paklausė: „Ką geriate?“ Kunigas atsakė: „Vandenį“. Policininkas paprašė: „Duokite man paragauti.“ Kunigas padavė jam termosą. Policininkas pauostė jį ir paklausė: „Bet juk tai vynas?“ Kunigas paaiškino: „Taip ir maniau. Jėzus ką tik ir vėl stebuklą padarė.“
-
Mergaitė piešė kažką per pamoką vaikų darželyje. Auklėtoja paklausė: „Ką pieši?“ Mergaitė: „Dievą.“ Auklėtoja vėl klausė: „O iš kur tu žinai, kaip jis atrodo? Juk niekas nematė ir nežino, kaip jis atrodo?“ Mergaitė atsakė: „Truputį palaukit, tuojau pabaigsiu piešti ir visi tada sužinos, kaip jis atrodo.“
-
Banke susitiko šimto ir vieno dolerio banknotai. Šimto dolerių banknotas pradėjo girtis: „Aš nugyvenau puikų gyvenimą, buvau prašmatniausiuose viešbučiuose ir lošimo namuose, aplankiau be galo daug šalių skraidydamas verslo klase, sutikau garsenybes bei mačiau net šalies prezidentą.“ Tada vieno dolerio banknotas nustebęs kukliai pasakė: „O mano gyvenime nieko panašaus nenutiko. Galiu tik pasigirti, kad labai dažnai lankydavausi bažnyčioje.“
-
Ėjo studentas namo naktį ir sustojo prie kapinių: „Palauksiu kol kas nors irgi eis, nes vienas bijau.“ Atėjo vyras apsirengęs ilgu drabužiu ir užsidengęs galvą. Studentas sekė iš paskos per kapines. Baigdamas pereiti per kapines padėkojo tam vyrui: „Ačiū, kad galėjau eiti kartu. Vienas būčiau labai bijojęs.“ Vyras atsakė: „Aš irgi anksčiau bijojau, kai dar gyvas buvau.“
-
Vyras keliavo į kitą šalį lėktuvu. Bagažo skyriuje narve keliavo jo šuo. Kai lėktuvas nusileido, bagažo darbuotojai pastebėjo, kad jo šuo buvo negyvas. Bijodami baudų, jie pasakė jam: „Atsiprašome, kad jūsų šuo nebuvo iškrautas, ir per klaidą išsiųstas į kitą šalį. Garantuojame, kad rytoj kitu lėktuvu jis bus atvežtas jums.“ Tuo metu jie surado tokį patį šunį ir kitą dieną atvežė į jo namus. Šeimininkas pasakė: „Tai ne mano šuo.“ Oro linijų atstovai paklausė: „Kodėl tai ne jūsų šuo? Iš ko jūs jį atpažįstate?“ Jis atsakė: „Mano šuo buvo negyvas ir vežiau jį palaidoti į šią šalį.“
-
Vienas teologas aiškino: „Vegetarinė mityba yra blogis. Visi žinome, kuo baigėsi Adomo ir Ievos pietūs rojuje. Tikriausiai viskas būtų buvę geriau, jei Ieva būtų patiekusį Adomui pietums ne obuolį, o kepto žalčio mėsos.“
-
Vieno lėktuvo skrydžio pabaigoje palydovė pranešė: „Šiandien skrendame su nauju pilotu. Tuojau bus jo pirmasis nusileidimas. Po nusileidimo prašome visus pasveikinti naują pilotą.“ Lėktuvas leidosi ypatingai trankiai. Tris kartus atsimušė nuo žemės, pašoko ir vėl ratais trenkėsi į žemę. Po nusileidimo, palydovė toliau kalbėjo per garsiakalbį: „Dėkojame kad skridote su mumis šiandien. Kaip jau minėjau nepamirškite išeidami padėkoti pilotui ir pasakyti jam, kuris iš trijų nusileidimų jums labiausiai patiko.“
-
Mama turėjo du sūnus. Jiems buvo 8 ir 10 metų ir jie buvo nepaprastai nedrausmingi. Jeigu kas nors dingdavo mokykloje, jie visada būdavo kalti. Mama nebežinojo kaip auklėti vaikus. Ji nuvedė vyresnįjį pas kunigą, kad jis pamokytų jį būti geresniu žmogumi. Tada kunigas jo ramiai paklausė: „Kur yra Dievas?“ Berniukas nustebo ir negalėjo nieko atsakyti. Tada kunigas dar kartą paklausė: „Kur yra Dievas?“ Berniukas ir vėl nieko nesakė, nes nežinojo ką sakyti. Tuomet trečią kartą kunigas tarė: „Kur yra Dievas?“ Berniukas nusigando, šoko nuo kėdės, parbėgo namo ir tarė savo broliui: „Dabar tai mes labai prisidirbom, broli. Dievas dingo, ir jie galvoja, kad mes kalti.“
-
Per konferenciją apie dvasinį paklusnumą vienas pranešėjas vienuolis buvo paklaustas: „Jūsų Ordinas pasižymi ypatingo paklusnumo įžadu. Kaip jūs sugebate užtikrinti, kad vienuoliai liktų ištikimi šiam įžadui?“ Tada vienuolis atsakė: „Tai paprasta. Mūsų bendruomenės vadovas tiesiog paklausia, ką mes norėtume daryti. Mes pasakome jam, ką norime daryti. Tada jis mums įsako tai daryti. Taip mes niekada nenusižengiame paklusnumui.“ Tada kitas konferencijos dalyvis paklausė vienuolio: „O kas, jeigu kuris nors brolis nežino, ką jis nori daryti? Ką jūs darote su tokiais?“ Vienuolis atsakė: „Tuomet mes išrenkame jį savo bendruomenės vadovu.“
-
Du draugai ėjo miško takeliu ir sutiko mešką, kuri buvo labai alkana ir pikta. Jie sustingo vietoje ir žvelgė į mešką, kuri stovėjo už kelių žingsnių nuo jų. Vienas tarė: „Bėgam?“ Kitas paklausė: „Tu manai, kad gali bėgti greičiau už mešką?“ Pirmasis atsakė: „Žinau, kad ne. Bet man dabar svarbiausia bėgti greičiau už tave.“
-
Lėktuvas su 100 keleivių skrido virš vandenyno. Sugedo visi trys jo varikliai ir sustojo. Lėktuvas pamažu krito. Pilotas atėjo pas keleivius ir pasakė: „Krentame. Netrukus žūsime visi. Gal yra dvasininkų, kurie galėtų vesti paskutines apeigas?“ Visi tylėjo. Vėl pilotas paklausė: „Gal kas nors mokate vesti apeigas ar pamaldas?“ Vėl tyla. Pilotas trečią kartą paklausė: „Gal kas nors buvote bažnyčioje ir matėte ten kokias nors apeigas?“ Visi keleiviai tylėjo. Tik vienas vyras nedrąsiai atsistojo, pasiėmė krepšelį ir sako: „Taip aš prisimenu pamaldas, nes buvau ten vieną kartą. Dabar atliksiu rinkliavą...“
-
Po mirties tą pačią dieną prie dangaus vartų atėjo popiežius ir vieno didelio miesto teisėjas. Teisėjas gavo didelį naują namą su gražiu vaizdu ir aplinka. Popiežius tik mažą kambarėlį daugiabutyje be jokio gražaus vaizdo pro langą. Popiežius paklausė: „Kodėl jis tiek daug gavo, o aš tiek mažai? Argi jis labiau nusipelnė?" Angelas paaiškino: „Ne, jis nenuveikė daugiau gerų darbų negu tu. Bet popiežių mes danguje turime labai daug, o teisėjas pirmas po 500 metų.“
-
Katė ir pelė numirė tą pačią dieną ir pateko į dangų. Po dviejų savaičių šv. Petras paklausė pelės: „Ar tau gerai danguje?“ Pelė atsakė: „Čia puiku. Tik čia labai dideli atstumai. Man reikėtų riedučių, kad galėčiau greičiau judėti iš vienos vietos į kitą.“ Šv. Petras davė jai riedučius. Po poros savaičių jis sutiko katę ir paklausė: „Ar tau gerai danguje?“ Katė atsakė: „Čia visada buvo labai gerai. Bet dabar čia nuostabu, nes prieš dvi savaites pastebėjau, kad maistas pats atvažiuoja ant ratelių.“