ANEKDOTAI
Vyras atidžiai skaitė savo santuokos liudijimą. Jo žmona paklausė: „Ko tu ten taip ilgai ieškai?“ Vyras atsakė: „Ieškau jo galiojimo datos.“
-
Kunigas po pamaldų klausė vieno pamaldų dalyvio: „Galbūt norėtumėte tapti Dievo armijos nariu?“ Vyras atsakė: „Aš jau esu jos narys.“ Kunigas vėl klausė jo: „Kodėl tuomet jus bažnyčioje matau tik per Velykas ir Kalėdas?“ Dalyvis atsakė: „Priklausau slaptajai tarnybai.“
-
Vienas krepšininkas patyrė galvos traumą, neteko sąmonės, pateko į ligoninę ir išgyveno klinikinę mirtį. Po trijų dienų atsigavo. Jį aplankęs jo komandos draugas paklausė: „Tu buvai miręs. Ar matei Dangų?“ Jis atsakė: „Taip, buvau ten.“ Draugas vėl klausė: „Ką ten gero matei?“ Jis atsakė: „Turiu tau dvi naujienas. Turiu vieną gerą, kitą blogą. Gera yra ta, kad danguje tikrai yra žaidžiamas krepšinis. Bloga yra tai, kad jau šį trečiadienį tau ten suplanuotos varžybos.“
-
Per konferenciją apie dvasinį paklusnumą vienas pranešėjas vienuolis buvo paklaustas: „Jūsų Ordinas pasižymi ypatingo paklusnumo įžadu. Kaip jūs sugebate užtikrinti, kad vienuoliai liktų ištikimi šiam įžadui?“ Tada vienuolis atsakė: „Tai paprasta. Mūsų bendruomenės vadovas tiesiog paklausia, ką mes norėtume daryti. Mes pasakome jam, ką norime daryti. Tada jis mums įsako tai daryti. Taip mes niekada nenusižengiame paklusnumui.“ Tada kitas konferencijos dalyvis paklausė vienuolio: „O kas, jeigu kuris nors brolis nežino, ką jis nori daryti? Ką jūs darote su tokiais?“ Vienuolis atsakė: „Tuomet mes išrenkame jį savo bendruomenės vadovu.“
-
Pranešimas parapijos skelbimų lentoje: „Spalio 24 d. susituokė Romas ir Aušra. Taip gražiai baigėsi jų draugystė, kuri prasidėjo jų mokyklos suole.“
-
Banke susitiko šimto ir penkių eurų banknotai. Šimto eurų banknotas pradėjo girtis: „Aš nugyvenau puikų gyvenimą, buvau prabangiuose viešbučiuose ir lošimo namuose, aplankiau be galo daug šalių skraidydamas verslo klase, sutikau garsenybes bei mačiau net šalies prezidentą.“ Tada penkių eurų banknotas nustebęs kukliai atsakė: „O mano gyvenime nieko panašaus nenutiko. Galiu tik pasigirti, kad labai dažnai lankydavausi bažnyčioje.“
-
Trys įžymūs vienuoliai - jėzuitas, domininkonas ir pranciškonas – ėjo keliu ir diskutavo. Staiga priešais save jie išvydo nuostabų reginį – kalėdinę viziją: Betliejus, Šventoji Šeima ir kūdikis Jėzus, gulintis ėdžiose. Pranciškonas tuojau parpuolė ant kelių, sužavėtas tokio neturto. Domininkonas pagarbiai atsiklaupė Šventosios Šeimos akivaizdoje. O jėzuitas priėjo prie Juozapo ir pasiteiravo: „Juozapai, ar su Marija jau nusprendėte, į kokią gimnaziją leisite berniuką, gal į jėzuitų?“
-
Vieno vienuolyno broliai pietaudavo tylėdami. Pietų metu galėdavo kalbėti tik tuomet, kai jie pastebėdavo, kad ko nors trūkdavo ant pietų stalo. Jie negalėdavo nieko prašyti sau patiems. Tačiau jie galėdavo paprašyti ko nors šalia sėdinčiam broliui. Vienas vienuolis valgė sriubą ir pastebėjo, kad jo lėkštėje įkritusi negyva pelė. Jis pakėlė ranką ir stalo patarnautojui pasakė: „Mano broliui, kuris sėdi šalia, trūksta pelės sriuboje.“
-
Kanoje vyko vestuvės, kuriose dalyvavo Jėzus ir jo mokiniai. Ten jis pavertė labai daug vandens vynu, kuris buvo labai geras ir skanus. Visi jo labai daug išgėrė. Ryte Jėzus žadino savo mokinius ir kvietė juos eiti į darbą. Mokinys Petras atsakė: „Jėzau, mums labai sunku, skauda galvą.“ Tada Jėzus pasakė: „Tuojau atnešiu jums vandens atsigerti“. Petras atsakė: „Jėzau, nereikia, nedaryk to, nebeliesk daugiau to vandens“.
-
Vyras plaukiojo valtimi dideliame ežere. Iš jo iškilo apie 30 metrų aukščio ežero dugno pabaisa. Ji išsižiojo ir rengėsi griebti jį. Jis puolė ant kelių melstis: „Dieve, padėk. Gelbėk mane.“ Staiga pasigirdo Dievo balsas: „Kaip tu gali į mane kreiptis? Juk tu visą gyvenimą netikėjai, kad aš esu.“ Vyras atsakė: „Taip. Bet aš visą gyvenimą taip pat netikėjau, kad tokių pabaisų būna.“
-
Trys vienuoliai sunkiai susirgo, vieną dieną numirė ir pateko į dangų. Jėzus Danguje paklausė jų: „Jei dabar jus leisčiau grįžti į žemę dar keletą metų pagyventi, ką pirmiausiai padarytumėte ten sugrįžę?“ Domininkonas atsakė: „Pasakyčiau daug pamokslų, kad žmonės nebedarytų jokių nuodėmių.“ Pranciškonas: „Mokyčiau žmones, kad dar labiau rūpintųsi stokojančiaisiais.“
Jėzuitas pasakė: „Sugrįžęs į žemę, pirmiausiai pakeisčiau savo gydytoją, kuris mane gydė.“
-
Ligonis atsibudo po operacijos, pramerkė akis, pamatė vyrą baltais drabužiais ir paklausė: „Gydytojau, ar pavyko operacija?“ Vyras baltais drabužiais atsakė: „Man atrodo, kad operacija nepavyko. Aš ne gydytojas. Aš esu šventasis Petras.“
-
Jaunas kunigas sakė sekmadienio pamokslą. Jis pradėjo taip: „Kai šiandien ėjau į bažnyčią, Dievas žinojo ir aš žinojau, ką jums turiu pasakyti. O dabar tai žino tik Dievas, ką noriu jums pasakyti.“
-
Vaikai sužinojo, kad jų 80 metų amžiaus tėvas loterijoje laimėjo 10 milijonų. Bet jie bijojo pranešti šią žinią tėvui, nes jis buvo labai silpnos sveikatos. Jie manė, kad tėvas nualps staiga sužinojęs apie tokį didelį laimėjimą. Jie paprašė kunigą nuvykti pas jų tėvą ir pranešti jam šią žinią. Atėjęs kunigas paklausė jo: „Ką darytumėte, jei vieną dieną laimėtumėte 10 milijonų?“ Vyras atsakė: „Paaukočiau pusę tos sumos bažnyčiai.“ Tai išgirdęs pats kunigas krito ant žemės netekęs sąmonės.
-
Maža mergaitė paklausė mamos: „Mama, ar tiesa, kad mirę žmonės tampa dulkėmis?“ Mama patvirtino: „Taip. Teisingai.“ Mergaitė pamąstė ir tarė: „Man atrodo, kad po mano lova palaidoti kokie trys numirę žmonės.“
-
Nedidelis lėktuvas sugedo ir krito žemyn. Jame buvo keturi žmonės ir tik trys parašiutai. Vienas sakė: „Aš esu žinomas chirurgas. Galėčiau daug žmonių išgelbėti. Todėl imu parašiutą ir šoku.“ Paėmė ir iššoko. Paskui kitas sakė: „Esu raketų inžinierius, pats protingiausias specialistas pasaulyje. Žmonėms manęs labai reikia. Imu parašiutą ir šoku.“ Kai tie du iššoko, senas kunigas sakė: „Aš jau senas. Tau, berniuk, visas gyvenimas dar ateityje. Imk paskutinį parašiutą, šok, gyvenk ir tarnauk žmonėms.“ Berniukas atsakė: „Bet mes dar turime du parašiutus. Tas protingiausias žmogus pasaulyje paėmė mano kuprinę ir su ja iššoko.“
-
Viena moteris, kuriai buvo 80 metų, išėjusi iš prekybos centro, priėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad jo durelės buvo užsirakinę, o rakteliai buvo jo viduje. Ji pradėjo melstis: „Dieve padėk man atrakinti automobilį." Po kelių sekundžių šalia jos sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyras. Jis per kelias sekundes atrakino jos automobilį. Ji apkabino jį ir sakė: „Dieve, dėkoju, kad man siuntei šį labai gerą žmogų“. Vyras atsakė: „Aš nesu geras žmogus. Aš šiandien išėjau iš kalėjimo, kuriame sėdėjau už automobilių vagystes“. Ji dar kartą jį apkabino: „Dieve, ačiū, kad man siuntei ne bet ką, bet profesionalą“.
-
Sekmadienio ryte vairuotojas įvažiavo į didelę bažnyčios automobilių stovėjimo aikštelę. Joje buvo labai daug automobilių. Jis pervažiavo visą aikštelę tris kartus, bet nerado nei vienos laisvos vietos. Jis pradėjo mintyse melstis: „Dieve, padėk man surasti laisvą vietą automobiliui.“ Jau po kelių sekundžių pastebėjo, kad vienas automobilis išvažiavo ir paliko laisvą vietą. Jis tarė: „Dieve, nebeieškok man laisvos vietos. Aš ją jau pats suradau.“
-
Vienas vyras pasakojo savo draugui: „Vakar sapnavau, kad visame pasaulyje nauja baisi pandemija - žarnyno virusas. Sapnavau, kad visi vaikštome su sauskelnėmis. Ir visi kalbame, kad buvo geriau per koronaviruso pandemiją, nes tuomet vaikščiojome tik su kaukėmis.“
-
Danguje apaštalas Paulius pasakė: „Vyrai, kurie buvote šeimos galva, sustokite mano dešinėje. O tie, kurie leidote žmonai būti šeimos galva, sutokite kairėje.“ Po kelių valandų kairėje eilėje stovėjo keli milijonai vyrų. Dešinėje tik vienas vyras. Petras paklausė tą vieną vyrą: „O dabar prašau pasakyk visiems vyrams, kaip tau pavyko išsilaikyti šeimos galva per visą gyvenimą.“ Vyras: „Nežinau, nes žmona man liepė čia atsistoti.“