ANEKDOTAI
Dievas Tėvas nusprendė ateiti į žemę pažiūrėti kaip gyvena žmonės. Angelas jį atvedė į ūkininko lauką. Karštą vasaros dieną ten labai sunkiai dirbo žmonės. Jie buvo pavargę, suprakaitavę, apdulkėję. Dievas klausė angelą: „Kodėl šie žmonės taip sunkiai dirba?“ Angelas atsakė: „Dieve, tu gi sakei žmogui, kad savo prakaitu duoną uždirbsi“. Dievas tarė: „Aš tik pajuokavau. Kodėl jie to nesuprato?“ Jie nuėjo toliau ir priėjo didelio miesto centrą. Ten vaikščiojo kunigai, gražiai apsirengę, nepavargę ir nesuprakaitavę. Dievas vėl klausė angelą: „O kodėl šitie neužsidirba savo duonos prakaitu?“ Angelas atsakė: „Tai yra tie, kurie suprato, kad tu, Dieve, pajuokavai“.
-
Kunigas plaukiojo baseine. Jis labai lėtai ir atsargiai judino rankas. Kitas baseino lankytojas paklausė jo: „Kunige, kodėl jūs taip lėtai plaukiate ir darote tokius mažus judesius rankomis?“ Kunigas atsakė: „Vienas mano neatsargus judesys rankomis gali paversti visą vandenį šventintu vandeniu.“
-
Sekmadienio rytą pilnoje kaimo bažnyčioje klebonas barė savo parapijiečius: „Visi eisite į pragarą.“ Visi parapijiečiai nuliūdo, nuleido galvas. Tik vienas vyras sėdėjo pirmoje eilėje ir šypsojosi. Kunigas dar pikčiau barė visus: „Jei neatsiversite, visi eisite į pragarą.“ Vyras toliau šypsojosi. Klebonas kreipėsi į jį: „Kodėl tu šypsaisi. Tu irgi eisi į pragarą.“ Žmogus atsakė: „Ne. Aš ne iš šios parapijos.“
-
Gyveno penkios draugės. Kiekvieną savaitę susirinkdavo pasikalbėti. Kiekvieną kartą viena arba dvi negalėdavo dalyvauti susitikimuose. Vieną dieną susirinko visos penkios. Viena tarė: „Šiandien esame visos penkios. Labai blogai, nes dabar neturėsime apie ką kalbėti.“
-
Viena vyresnio amžiaus moteris atėjo į didelę bažnyčią. Prie durų naujas bažnyčios patarnautojas pasitiko ir paklausė, kur ji norėtų atsisėsti. Ji pasakė, kad ji norėtų atsisėsti pirmoje eilėje. Patarnautojas pasakė: „Ponia, nepatarčiau jums sėstis į pirmą eilę, nes mūsų kunigas labai nuobodžiai kalba.“ Moteris: „Žinote, kas aš esu?“ Patarnautojas: „Ne.“ Ji pasakė: „Aš esu to kunigo mama.“ Patarnautojas nuleido galvą, pamąstė ir paklausė: „O ar jūs žinote, kas aš esu?“ Ji atsakė: „Ne.“ Patarnautojas atsiduso su palengvėjimu: „Ačiū Dievui, kad nežinote.“
-
Moteris, kuriai buvo 80 metų, išėjusi iš prekybos centro, priėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad jo durelės buvo užsirakinę, o rakteliai buvo jo viduje. Ji pradėjo melstis: „Dieve, padėk man atrakinti automobilį“. Po kelių sekundžių šalia jos sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyras. Jis per kelias sekundes atrakino jos automobilį. Ji apkabino jį ir sakė: „Dieve, dėkoju, kad man siuntei šį labai gerą žmogų“. Vyras atsakė: „Aš šiandien išėjau iš kalėjimo, kuriame buvau už automobilių vagystes“. Ji dar kartą jį apkabino: „Dieve, ačiū, kad man siuntei ne bet ką, bet profesionalą“.
-
Pamokslininkas: „Dauguma žmonių nedrįsta į Dievą kreiptis vardu. Jie ištaria jo vardą labai retai. Dažniausiai jie jo vardą ištaria tik tuomet, kai pamato labai didelę pirkinio kainą parduotuvėje.“
-
Mama žadino savo sūnų sekmadienio ryte: „Sūnau, kelkis, nes pavėluosi į bažnyčią.“ Sūnus atsakė: „Šiandien aš neisiu į bažnyčią. Nenoriu ten eiti. Man ten nepatinka. Kodėl turiu dabar keltis ir eiti į bažnyčią?“ Mama atsakė: „Tu privalai ten eiti, nes tu jau 40 metų amžiaus. Tu esi tos bažnyčios klebonas.“
-
Vienas vyras nuvyko su savo šeima ir žmonos tėvais iš Lietuvos į Jeruzalę. Jo uošvė ten staiga susirgo ir mirė. Jeruzalės laidojimo namų atstovas paklausė jo: „Ar norėtumėte savo mirusiąją uošvę palaidoti Jeruzalėje už 1000 dolerių arba nusivežti karstą į Lietuvą už 10000 dolerių?“ Vyras truputį pamąstė ir atsakė: „Vešiuosi ją į Lietuvą.“ Tada laidojimo įstaigos atstovas pasakė: „Dabar matau, kad jūsų uošvė buvo jums labai brangus žmogus ir pasirinkote brangesnį kelią ją palaidoti.“ Vyras: „Ne. Negaliu jos palikti čia, nes girdėjau, kad vienas vyras prieš 2000 metų čia prisikėlė iš numirusiųjų.“
-
Mergaitė dalyvavo vestuvių šventėje ir klausė: „Mama, kodėl jaunoji su balta suknele?“ Mama atsakė: „Tai jos pati laimingiausia ir gražiausia diena gyvenime.“ Mergaitė vėl paklausė: „O kodėl jaunasis su juodu kostiumu?“
-
Viena moteris kasdien vaikščiodavo po savo miestelį. Ji pastebėjo, kad senas vyras kasdien sėdėdavo prie savo namo pavėsinėje. Jis visada atrodė labai laimingas. Vieną dieną ji priėjo prie jo ir paklausė: „Jūs visada geros nuotaikos. Pasakykite kokia jūsų ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptis?“ Jis atsakė: „Aš kasdien surūkau tris pakelius cigarečių. Valgau vien tik greitai paruošiamą maistą. Niekada nesportuoju.“ Ji vėl paklausė: „Kiek jums metų?“ Jis atsakė: „Man 26 metai.“
-
Maža mergaitė klausė mamos: „Mama, iš kur atsirado visi žmonės?“ Mama atsakė: „Dievas sukūrė visus žmones.“ Mergaitė vėl klausė: „O man tėvelis sakė, kad žmonės išsivystė iš beždžionės. Kaip suprasti tai?“ Mama atsakė: „Labai paprastai. Matai, mano giminę sukūrė Dievas. O tėvelio giminė išsivystė iš beždžionės.“
-
Moteris keliavo lėktuvu ir skaitė Bibliją. Šalia sėdintis vyras paklausė: „Ar jūs tikrai tikite tuo, kas ten parašyta?“ Ji atsakė: „Taip tikiu. Juk tai Šventasis Raštas.“ Jis toliau klausė: „Kaip jūs galite tikėti pasakojimu apie pranašą Joną? Kaip jis galėjo išbūti tiek daug dienų žuvies pilve?“ Ji atsakė: „Aš nežinau. Bet kai nueisiu į dangų paklausiu jo?“ Tada vyras paklausė: „O jeigu jo nebus danguje, kaip jūs tada jo paklausite?“ Ji atsakė: „Tada jūs pats galėsite jo paklausti.“
-
Vyras mirdamas paliko žmonai 30 tūkstančių eurų. Po laidotuvių žmona pasakojo savo draugei, kad ji visiškai nebeturi pinigų. Bet draugė paklausė: Kaip tu gali neturėti pinigų? Juk sakei, kad vyras paliko 30 tūkstančių.“ Ji atsakė: „Išleidau 5 tūkstančius laidotuvėms ir 25 tūkstančius paminklo akmeniui.“ Draugė nusistebėjo: „Tiek daug kainavo paminklinis akmuo! Kokio dydžio jis buvo?“ Ji parodė savo žiedą ant rankos ir pasakė: „Tai 1,5 karato dydžio brangakmenis.“
-
Klebonas rengėsi daryti obuolių vyną. Bet pamatė, kad kiekvieną dieną miestelio vaikai raškydavo obuolius jo sode. Jis parašė ant tvoros: „Dievas viską mato.“ Kitą dieną jis pastebėjo, kad žemiau buvo parašyta: „Bet niekada niekam nepraneša.“
-
Tėvelis su mažu sūnumi per Mišias sėdėjo antrame suole. Jo trejų metų amžiaus sūnus buvo labai judrus. Jis niekaip negalėjo suvaldyti bėgiojančio ir triukšmaujančio sūnaus. Jis pagriebė jį ir nešė jį ant rankų per pagrindinį praėjimą link durų. Vaikas pradėjo rėkti: „Melskitės už mane.“
-
Pranešimas parapijos skelbimų lentoje: „Šių metų spalio 24 d. susituokė Romas ir Aušra. Taip gražiai baigėsi jų draugystė, kuri prasidėjo jų mokyklos suole.“
-
Vieną dieną Dievas nutarė ateiti į Žemę ir įsidarbinti miesto poliklinikos daktaru. Pas jį į kabinetą su neįgaliojo vežimėliu įvažiavo pirmas pacientas, kuris po insulto buvo visiškai suparalyžiuotas ir negalėjo vaikščioti. Dievas uždėjo ranką ant jo galvos ir tarė: „Stokis ir eik!“ Tas tuoj pat atsistojo ir išėjo. Koridoriuje kitas pacientas paklausė jo: „Na, kaip tas naujas daktaras?“ Tas atsakė: „Visi jie tokie patys. Nieko gero. Net kraujo spaudimo nepamatavo...“
-
Mokinys paklausė mokytoją: „Mokytojau, kas bus po mirties?“ Mokytojas atsakė: „Nežinau.“ Mokinys vėl klausė: „Bet tu mokytojas. Tu turi viską žinoti.“ Mokytojas paaiškino: „Taip, aš esu mokytojas. Bet aš nesu miręs mokytojas.“
-
Vienas krepšininkas patyrė galvos traumą, neteko sąmonės, pateko į ligoninę ir išgyveno klinikinę mirtį. Po trijų dienų atsigavo. Jį aplankęs jo komandos draugas paklausė: „Tu buvai miręs. Ar matei Dangų?“ Jis atsakė: „Taip, buvau ten.“ Draugas vėl klausė: „Ką ten gero matei?“ Jis atsakė: „Turiu tau dvi naujienas. Turiu vieną gerą, kitą blogą. Gera yra ta, kad danguje tikrai yra žaidžiamas krepšinis. Bloga yra tai, kad jau šį trečiadienį tau ten suplanuotos varžybos.“
-
Vieno vienuolyno broliai pietaudavo tylėdami. Pietų metu galėdavo kalbėti tik tuomet, kai jie pastebėdavo, kad ko nors trūkdavo ant stalo. Jie negalėdavo nieko prašyti sau patiems. Tačiau jie galėdavo paprašyti ko nors šalia sėdinčiam broliui. Vienas vienuolis valgė sriubą ir pastebėjo, kad jo lėkštėje įkritusi negyva pelė. Jis pakėlė ranką ir stalo patarnautojui tarė: „Mano kaimynui trūksta pelės sriuboje.“