ANEKDOTAI
Kartą vienas kunigas prieš pat mirtį liepė pakviesti pas jį miestelio mokesčių inspektorių ir savo teisininką. Jis gulėjo lovoje labai silpnas ir paprašė, kad tie du turtingi ir įtakingi vyrai atsisėstų šalia jo lovos, vienas kairėje, kitas dešinėje. Jie jautėsi labai pagerbti, galėdami būti šalia savo parapijos kunigo jo paskutinėmis gyvenimo akimirkomis. Kai jie taip padarė, vienas iš jų paklausė: „Kam tu mus abu pasikvietei? Kodėl tu būtent mus pasirinkai? Ar norėtum su mumis ką nors aptarti šią valandą?“ Mirštantis kunigas atsakė: „Noriu mirti kaip Jėzus tarp dviejų piktadarių...“
-
Vienas baptistas žiūrėjo arklių lenktynes ir dalyvavo lažybose. Jis pastebėjo, kad kunigas priėjęs palaimino arklį ir tas arklys laimėjo pirmą bėgimą. Paskui palaimino kitą arklį ir tas arklys laimėjo. Baptistas nusprendė visas savo santaupas užstatyti ant to arklio kurį, kunigas palaimins. Kunigas priėjo prie vieno arklio ir palietė jo kaktą, akis, burną, ir jo kojas. Baptistas buvo įsitikinęs, kad tas arklys tikrai laimės. Jis užstatė visus savo pinigus. Tačiau viduryje tako tas arklys krito negyvas. Baptistas pribėgęs prie kunigo priekaištavo, klausdamas kodėl palaimintas arklys pralaimėjo. Kunigas atsakė: „Tai jau jūsų protestantų problema, kad neatskiriate palaiminimo nuo ligonių patepimo.“
-
Trys vyrai ėjo per mišką ir priėjo sraunią plačią kalnų upę. Vienas meldėsi: „Dieve, dovanok man stiprybės.“ Ir staiga jo raumenys pasidarė labai stiprūs. Jis šoko į vandenį ir perplaukė sraunią upę per vieną valandą. Tai matydamas antrasis meldėsi: „Dieve, duok man stiprybės ir įrankių.“ Ir staiga jis gavo valtį. Jis sėdo į ją ir nuirklavo į kitą krantą per valandą. Trečiasis, paskui meldėsi: „Dieve, duok man išminties.“ Ir staiga jis tapo moterimi. Ji pasiėmė tos vietos žemėlapį, su kurio pagalba per penkias minutes nuėjo iki tilto, kuriuo per dvi minutes lengvai perėjo sraunią upę.
-
Vienas vyras grįžo namo ir atsisėdo skaityti laikraštį. Žmona priėjo už nugaros ir trenkė keptuve per galvą. Vyras pasipiktinęs paklausė: „Už ką?” Žmona atsakė: „Plaudama tavo kelnes radau raštelį su moters vardu.” Vyras paaiškino: „Tai vardas kumelės, už kurią aš lažinausi praėjusio penktadienio lenktynėse.” Po trijų savaičių žmona vėl trenkė jam keptuve. Jis klausė: „Už ką dabar?” Ji atsakė: „Už tai, kad ta kumelė tau šiandien skambino.”
-
80 metų vyras žvejojo ir išgirdo kažką kalbant: „Paimk mane. Paimk mane.“ Jis apsižvalgė, bet nieko nepastebėjo aplinkui. Tas balsas vėl pasikartojo. Vyras pažvelgė žemyn. Ten varlė kalbėjo: „Paimk mane ir pabučiuok. Aš tapsiu gražia nuotaka.“ Jis paėmė ją ir įsidėjo į švarko vidinę kišenę. Varlė toliau kalbėjo: „Aš tau sakiau pabučiuok mane ir aš būsiu gražia nuotaka. Kodėl tu to nedarai?“ Senelis atsakė: „Mano amžiuje nebereikia gražios nuotakos. Bet kalbančia varlę norėčiau turėti.“
-
Kartą kunigas vaikščiodamas po miestelį anksti ryte surado negyvą asilą gulintį ant šaligatvio. Jis nuėjo pas miestelio merą pranešti apie tai. Tas meras buvo žinomas kaip grubus, nepaslaugus ir negeranoriškas žmogus. Kunigas paprašė merą, kad jo darbuotojai pasirūpintų negyvu asilu. Meras bandė išvengti šio darbo ir paklausė kunigo: „Argi ne kunigų darbas laidoti mirusiuosius? Kodėl man apie tai pasakoji ir mane trukdai?" Kunigas atsakė: „Taip. Mano darbas laidoti mirusius. Bet aš visada stengiuosi pirmiausiai pranešti apie mirusįjį jo artimiesiems ir giminėms."
-
Biblijos profesorius vaikščiojo po parką ir išgirdo, kad jaunimo grupė garsiai šlovino Dievą giesmėmis. Priėjęs paklausė jų: „Už ką Dievą šlovinat?“ Tie atsakė: „Mes šlovinam Dievą už didelį stebuklą, kurį jis anuomet padarė, kai visą žydų tautą sausomis kojomis pervedė per Raudonąją Jūrą.“ Biblijos žinovas nusijuokė: „Tai ne stebuklas. Jūra tais metais buvo nusekusi.“ Šlovintojai nusiminė ir nutilo. Profesorius patenkintas išėjo toliau pasivaikščioti. Po valandos jis vėl užgirdo šlovintojų giesmes. Jis vėl paklausė jų: „O dabar dėl ko taip šlovinate Dievą?“ Tie džiugiai atsiliepė: „Už dar didesnį stebuklą. Už tai, kad jis toje išdžiūvusioje jūroje visą egiptiečių kariuomenę nuskandino.“
-
Mokslininkai sakė: „Dieve, tu mums nebereikalingas. Mes jau patys galime sukurti žmogų be tavo pagalbos.“ Dievas atsakė: „Gerai. Bet dabar palenktyniaukime, kas greičiau sukurs žmogų.“ Mokslininkai sutiko su šiuo pasiūlymu, pasiėmė nuo žemės purvo saują ir ėjo į laboratoriją. Dievas šūktelėjo jiems: „Sustokite. Padėkite purvą atgal. Tai mano sukurtas purvas. Pasidarykite pirma savo purvo iš savęs.“
-
Per išpažintį žmogus sakė: „Padariau daug nuodėmių. Turiu labai daug blogų įpročių. Bet man jau per vėlu pradėti taisytis.” Kunigas pradėjo drąsinti: „Niekada nėra per vėlu. Bet kada galite pradėti keistis.” Žmogus atsakė: „Tikrai? Tuomet aš dar palauksiu…”
-
Kunigas po pamaldų klausė vieno pamaldų dalyvio: „Galbūt norėtumėte tapti Dievo armijos nariu?“ Vyras atsakė: „Aš esu jos narys.“ Kunigas vėl klausė jo: „Kodėl jus bažnyčioje matau tik per Velykas ir Kalėdas?“ Dalyvis atsakė: „Priklausau slaptajai tarnybai.“
-
Policijos mokyklos dėstytojas paklausė vieną studentą: „Ką darytumėte, jei kada nors tektų jums vienam areštuoti savo uošvę?“ Studentas atsakė: „Pakviesčiau pastiprinimą.“
-
Moteris nusipirko brangią suknelę. Jos vyras labai nepatenkintas ir nusiminęs sakė: „Mieloji, kodėl pirkai tokią brangią suknelę? Juk tu žinai, kad mes turime dabar labai taupyti, šeimos biudžetui sunkus metas?“ Moteris: „Piktasis mane sugundė, sakydamas, kad graži suknelė, ir neatsilaikiau ir pirkau.“ Vyras: „Bet tu juk žinai, kad pagundos akimirką turi sakyti – pasitrauk tolyn nuo manęs šėtone...“ Moteris: „Aš taip ir sakiau. Bet kai jis pasitraukė, jis man sakė, kad iš toliau ši suknelė dar geriau atrodo....“
-
Du broliai 5 ir 7 metų amžiaus vieną naktį praleido pas močiutę. Vakare ji liepė jiems eiti į kitą kambarį ir prieš miegą sukalbėti maldą. Jaunesnysis atsiklaupęs prie savo lovos pradėjo garsiai rėkdamas melstis: „Dieve, prašau, dovanok man dviratį. Dieve, dovanok man naują kompiuterį. Dieve, padovanok man naują kompiuterinį žaidimą. Tu viską gali...“ Vyresnysis tarė: „Ko čia taip garsiai rėki? Dievas juk nekurčias.“ Brolis atsakė: „ Žinau. Bet močiutė neprigirdi.“
-
Vyras atidžiai skaitė savo santuokos liudijimą. Jo žmona paklausė: „Ko tu ten taip ilgai ieškai?“ Vyras atsakė: „Ieškau jo galiojimo datos.“
-
Mokinys paklausė mokytoją: „Mokytojau, kas bus po mirties?“ Mokytojas atsakė: „Nežinau.“ Mokinys tęsė: „Bet tu mokytojas. Tu turi viską žinoti.“ Mokytojas paaiškino: „Taip, aš esu mokytojas. Bet aš nesu miręs mokytojas.“
-
Vyras nusipirko labai brangius kontaktinius lęšius savo akims. Tačiau netyčia pametė vieną iš jų savo kambaryje ant kilimo. Ieškojo kelias minutes. Neradęs pasikvietė savo žmoną į pagalbą. Ji surado lęšį per kelias sekundes. Jis paklausė: „Kaip tau pavyko surasti jį taip greitai.“ Žmona atsakė: „Tu ten ieškojai lęšio, o aš ieškojau 300 eurų, kuriuos mes išleidome jį pirkdami.“
-
Turistas atvyko į Šventąją Žemę prie Tiberiados ežero. Priėjęs prie vyro valančio valtį, paklausė: „Kiek kainuoja persikelti per šį ežerą.“ Valtininkas atsakė: „200 eurų.“ Turistas pasipiktino: „Juk tai beprotiškai brangu.“ Vyras tarė: „Gal ir brangu. Bet prisiminkite, kad pats Jėzus ėjo būtent šio ežero paviršiumi.“ Keliautojas atsakė: „Dabar suprantu. Kai čia tokios didelės kainos, tai Jėzus nusprendė persikelti per ežerą be jūsų pagalbos.“
-
Vienas šešiolikmetis sūnus neseniai išlaikė teises ir prašė savo tėvo automobilio, kad duotų pavažiuoti. Tėvas atsakė: „Sutarkime. Kai pagerinsi savo pažymius mokykloje, kai pradėsi skaityti Šventąjį Raštą, ir kai nusikirpsi savo ilgus plaukus, tada ateik ir gausi automobilio raktelius.“ Po mėnesio sūnus atėjo vėl ir prašė automobilio. Tėvas atsakė: „Taip, tavo pažymiai pagerėjo. Tu tikrai skaitai Šventąjį Raštą. Bet tu vis dar nenusikirpai savo ilgų plaukų.“ Sūnus pradėjo teisintis: „Šventajame Rašte parašyta, kad Mozė turėjo ilgus plaukus, Samsonas irgi. Netgi Jėzus buvo su ilgais plaukais.“ Tačiau tėvelis atsakė: „Teisingai. Jie visi turėjo ilgus plaukus. Bet jie visur vaikščiojo pėsti.“
-
Vyras pasakojo apie tai, kaip jam pavyko išlaikyti santuoką 55 metus. Jis sakė: „Visada mėgau dovanoti žmonai dideles dovanas. Mūsų 25-rių metų santuokos jubiliejui aš padovanojau jai kelionę į Kiniją.“ Visi klausytojai plojo. Jis tęsė: „Mūsų 50 metų santuokos jubiliejaus proga aš nuvykau į Kiniją ir parsivežiau ją atgal namo.“
-
Vienas vyras kreipėsi į policiją, kai jo žmona pametė banko kortelę. Po kelių mėnesių jam policija pranešė: „Mes suradome jūsų žmonos banko kortelę. Ja naudojosi vienas vagis. Jūs galite ją atsiimti.“ Vyras atsakė: „Atiduokite ją tam vagiui. Tegu jis ta kortele toliau naudojasi, nes jis išleidžia žymiai mažiau, negu mano žmona.“
-
Sekmadienio rytą kunigas sakė pamokslą. Jis pastebėjo, kad vienas vyras pirmame suole pradėjo snausti. Kunigas tęsė pamokslą vis garsiau ir garsiau kalbėdamas. O žmogus dar labiau užmigo. Kunigas kalbėjo dar garsiau. Tačiau vyras labai giliai miegojo. Viduryje pamokslo kunigas tarė šalia miegančiojo sėdinčiam žmogui: „Prašau pažadinkite miegantįjį.“ Tas žmogus atsakė: „Kunige, jūs jį užmigdėte. Jūs ir pažadinkite jį.“
-
Kunigas plaukiojo baseine. Jis labai lėtai ir atsargiai judino rankas. Kitas baseino lankytojas paklausė jo: „Kunige, kodėl jūs taip lėtai plaukiate ir darote tokius mažus judesius rankomis?“ Kunigas atsakė: „Vienas mano neatsargus judesys rankomis gali paversti visą vandenį šventintu vandeniu.“
-
Kartą pas gydytoją atėjo vienas vyras ir skundėsi, kad beveik nieko negirdi, ką kiti jam sako. Gydytojas jam pritaikė klausos aparatą. Po mėnesio jis vėl atėjo pas gydytoją. Gydytojas patikrinęs jo klausą tarė: „Jūsų šeima tikriausiai labai patenkinta, nes jūs viską puikiai girdite.“ Jis atsakė: „Ne, ne. Aš dar nepasakiau apie tai savo šeimai. Jie mano, kad aš jų negirdžiu. Man patinka klausytis jų, ką jie kalba apie mane. Aš jau perrašiau savo testamentą kelis kartus.“
-
Du boksininkai įėjo į ringą ir rengėsi kovos varžyboms. Vienas iš jų persižegnojo. Tai pastebėjo vienas žiūrovas ir paklausė šalia sėdinčio kunigo: „Ar šis kryžiaus ženklas jam padės nugalėti?“ Kunigas atsakė: „Žinoma, kad padės. Bet tik tuomet, jei jis moka kovoti.“
-
Kunigas važiavo automobiliu. Jį sustabdė policininkas ir pastebėjo, kad kunigas kažką gėrė iš termoso. Jis paklausė: „Ką geriate?“ Kunigas atsakė: „Vandenį“. Policininkas paprašė: „Duokite man paragauti.“ Kunigas padavė jam termosą. Policininkas pauostė jį ir paklausė: „Bet juk tai vynas?“ Kunigas paaiškino: „Taip ir maniau. Jėzus ką tik ir vėl stebuklą padarė.“