ANEKDOTAI
Trys vienuoliai sunkiai sirgo, vieną dieną numirė ir pateko į dangų. Jėzus klausia: „Jei dabar jus leisčiau grįžti į žemę dar keletą metų pagyventi, ką pirmiausiai padarytumėte grįžę?“ Domininkonas: „Pasakyčiau pamokslą ir pasakyčiau, kad nebedarytų žmonės jokių nuodėmių.“ Pranciškonas: „Pasakyčiau žmonėms, kad dar labiau dalytųsi savo turtu su stokojančiaisiais.“ Jėzuitas: „Sugrįžęs, pirmiausiai pakeisčiau savo gydytoją.“
-
Ligonis atsibudo po operacijos, pramerkė akis, pamatė vyrą baltais drabužiais ir paklausė: „Gydytojau, ar pavyko operacija?“ Vyras atsiliepė: „Man atrodo, kad nepavyko. Aš ne gydytojas. Aš esu šventasis Petras.“
-
Jaunas kunigas sakė sekmadienio pamokslą. Jis pradėjo taip: „Kai šiandien ėjau į bažnyčią, Dievas žinojo ir aš žinojau, ką jums turiu pasakyti. O dabar tai žino tik Dievas.“
-
Viena moteris sunkiai susirgo. Prieš operaciją ji paklausė: „Dieve, ar tai jau pabaiga?“ Dievas atsakė: „Ne. Tu dar gyvensi 40 metų.“ Ji apsidžiaugė. Po operacijos pasiliko ligonėje, pasidarė kelias veido plastines operacijas, pašalino visas raukšles. Numetė daug svorio, lankė grožio terapijos procedūras. Po poros savaičių ji atrodė 20 metų pajaunėjusi. Daugelis iš jos artimųjų ją sutikę tik po kelių sekundžių ją atpažindavo. Po trijų mėnesių ji pateko į avariją ir žuvo. Danguje ji klausė: „Dieve, bet tu žadėjai man 40 metų?“ Dievas atsakė: „Atsiprašau, bet aš tavęs jau nebeatpažinau po tų trijų mėnesių.“
-
Jaunas kunigas buvo paskirtas kalėjimo kapelionu ir pirmą kartą kreipėsi į ten susirinkusius Mišių dalyvius: „Mielieji, labai džiaugiuosi, kad Viešpats jus visus čia surinko iš visų šalies vietų.“
-
Nedidelis lėktuvas sugedo ir krito žemyn. Jame keturi žmonės ir tik trys parašiutai. Vienas sako: „Aš esu žinomas chirurgas. Galėčiau daug žmonių išgelbėti. Todėl imu parašiutą ir šoku.“ Tuojau kitas sako: „Esu raketų inžinierius, pats protingiausias specialistas pasaulyje. Žmonėms manęs labai reikia. Imu parašiutą ir šoku.“ Kai tie du iššoko, senas kunigas sako: „Aš jau senas. Tau, berniuk, visas gyvenimas dar ateityje. Imk paskutinį parašiutą, gyvenk ir tarnauk žmonėms.“ Berniukas atsako: „Bet mes dar turime du parašiutus. Protingiausias žmogus pasaulyje paėmė mano kuprinę ir su ja iššoko...“
-
Moteris, kuriai buvo virš 80 metų, išėjusi iš prekybos centro, priėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad jo durelės buvo užsirakinę, o rakteliai buvo jo viduje. Ji pradėjo melstis: „Dieve, padėk man atrakinti automobilį“. Po kelių sekundžių šalia jos sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo labai pikto veido vyras. Jis per kelias sekundes atrakino jos automobilį. Ji apkabino jį ir sakė: „Dieve, dėkoju, kad man siuntei šį labai gerą žmogų“. Vyras atsakė: „Aš šiandien išėjau iš kalėjimo už automobilių vagystes“. Ji dar kartą jį apkabino: „Dieve, ačiū, kad man siuntei ne bet ką, bet profesionalą“.
-
Sekmadienio ryte vairuotojas įvažiavo į didelę bažnyčios automobilių stovėjimo aikštelę. Joje buvo labai daug automobilių. Jis pervažiavo visą aikštelę, bet nerado nei vienos laisvos vietos. Jis pradėjo mintyse melstis: „Dieve, padėk man surasti laisvą vietą automobiliui.“ Po kelių sekundžių pastebėjo, kad vienas automobilis išvažiavo ir paliko laisvą vietą. Jis tarė: „Dieve, nebeieškok man laisvos vietos. Aš ją jau pats suradau.“
-
Viena vyresnio amžiaus moteris atėjo į didelę bažnyčią. Prie durų naujas bažnyčios patarnautojas pasitiko ir paklausė, kur ji norėtų atsisėsti. Ji pasakė, kad ji norėtų atsisėsti pirmoje eilėje. Patarnautojas pasakė: „Ponia, nepatarčiau jums sėstis į pirmą eilę, nes mūsų kunigas labai nuobodžiai kalba.“ Moteris: „Žinote, kas aš esu?“ Patarnautojas: „Ne.“ Ji pasakė: „Aš esu to kunigo mama.“ Patarnautojas nuleido galvą, pamąstė ir paklausė: „O ar jūs žinote, kas aš esu?“ Ji atsakė: „Ne.“ Patarnautojas atsiduso su palengvėjimu: „Ačiū Dievui, kad nežinote.“
-
Danguje apaštalas Paulius pasakė: „Vyrai, kurie buvote šeimos galva, sustokite mano dešinėje. O tie, kurie leidote žmonai būti šeimos galva, sutokite kairėje.“ Po kelių valandų kairėje eilėje stovėjo keli milijardai vyrų. Dešinėje tik vienas vyras. Petras paklausė tą vieną vyrą: „O dabar prašau pasakyk visiems vyrams, kaip tau pavyko išsilaikyti šeimos galva per visą gyvenimą.“ Vyras: „Nežinau, nes žmona man liepė čia atsistoti.“
-
Kartą jauna dukra atvedė savo sužadėtinį pas savo tėvus susipažinimui.
Tėvas norėjo pasikalbėti su juo asmeniškai, nusivedė jį į kitą kambarį ir paklausė jo: „Ar turi pinigų šeimai išlaikyti?“
Jis atsakė: „Neturiu, bet Dievas pasirūpins tuo.“
Tėvas vėl paklausė jo: „Ar turi darbą, kad uždirbtum šeimai?“
Sužadėtinis atsakė: „Neturiu, bet Dievas suteiks mums ko reikia.“
Tėvas: „Ar tu turi namą arba butą, kuriame gyvens tavo žmona ir vaikai?“
Jis vėl atsakė: „Neturiu, bet Dievas suteiks mums viską.“
Kai dukra su sužadėtiniu vakare išvyko, žmona paklausė vyrą: „Kai tau mūsų naujasis žentas? Jis atsakė: „Mūsų būsimasis žentas neturi darbo, neturi pinigų, neturi plano. Bet gerai tai, kad jis galvoja, kad aš esu Dievas.“
-
Mama žadino savo sūnų sekmadienio ryte: „Sūnau, kelkis, nes pavėluosi į bažnyčią.“ Sūnus atsakė: „Šiandien aš neisiu į bažnyčią. Nenoriu ten eiti. Man ten nepatinka. Kodėl turiu dabar keltis ir eiti į bažnyčią?“ Mama atsakė: „Tu privalai ten eiti, nes tu jau 40 metų amžiaus. Tu esi tos bažnyčios klebonas.“
-
Meldėsi vyras ir žmona savo namuose. Abu buvo 60 metų amžiaus. Staiga pasirodė angelas ir tarė: „Jūsų malda buvo išklausyta. Sakykite, ko labiausiai dabar norėtumėte ir viskas įvyks.“ Žmona prašė: „Norėčiau, kad mes gyventume šiltose Havajų salose.“ Angelas mostelėjo sparnais ir visi tuojau pat atsidūrė Havajuose. Vyras prašė: „Norėčiau, kad mano žmona būtų 30 metų jaunesnė už mane.“ Angelas mostelėjo sparnais ir vyras tapo 90-mečiu seneliu.
-
Kartą vienas kunigas prieš pat mirtį liepė pakviesti pas jį miestelio mokesčių inspektorių ir savo teisininką. Jis gulėjo lovoje labai silpnas ir paprašė, kad tie du turtingi ir įtakingi vyrai atsisėstų šalia jo lovos, vienas kairėje, kitas dešinėje. Jie jautėsi labai pagerbti, galėdami būti šalia savo parapijos kunigo jo paskutinėmis gyvenimo akimirkomis. Kai jie taip padarė, vienas iš jų paklausė: „Kam tu mus abu pasikvietei? Kodėl tu būtent mus pasirinkai? Ar norėtum su mumis ką nors aptarti šią valandą?“ Mirštantis kunigas atsakė: „Noriu mirti kaip Jėzus tarp dviejų piktadarių...“
-
Vienas baptistas žiūrėjo arklių lenktynes ir dalyvavo lažybose. Jis pastebėjo, kad kunigas priėjęs palaimino arklį ir tas arklys laimėjo pirmą bėgimą. Paskui palaimino kitą arklį ir tas arklys laimėjo. Baptistas nusprendė visas savo santaupas užstatyti ant to arklio kurį, kunigas palaimins. Kunigas priėjo prie vieno arklio ir palietė jo kaktą, akis, burną, ir jo kojas. Baptistas buvo įsitikinęs, kad tas arklys tikrai laimės. Jis užstatė visus savo pinigus. Tačiau viduryje tako tas arklys krito negyvas. Baptistas pribėgęs prie kunigo priekaištavo, klausdamas kodėl palaimintas arklys pralaimėjo. Kunigas atsakė: „Tai jau jūsų protestantų problema, kad neatskiriate palaiminimo nuo ligonių patepimo.“
-
Trys vyrai ėjo per mišką ir priėjo sraunią plačią kalnų upę. Vienas meldėsi: „Dieve, dovanok man stiprybės.“ Ir staiga jo raumenys pasidarė labai stiprūs. Jis šoko į vandenį ir perplaukė sraunią upę per vieną valandą. Tai matydamas antrasis meldėsi: „Dieve, duok man stiprybės ir įrankių.“ Ir staiga jis gavo valtį. Jis sėdo į ją ir nuirklavo į kitą krantą per valandą. Trečiasis, paskui meldėsi: „Dieve, duok man išminties.“ Ir staiga jis tapo moterimi. Ji pasiėmė tos vietos žemėlapį, su kurio pagalba per penkias minutes nuėjo iki tilto, kuriuo per dvi minutes lengvai perėjo sraunią upę.
-
Vienas vyras grįžo namo ir atsisėdo skaityti laikraštį. Žmona priėjo už nugaros ir trenkė keptuve per galvą. Vyras pasipiktinęs paklausė: „Už ką?” Žmona atsakė: „Plaudama tavo kelnes radau raštelį su moters vardu.” Vyras paaiškino: „Tai vardas kumelės, už kurią aš lažinausi praėjusio penktadienio lenktynėse.” Po trijų savaičių žmona vėl trenkė jam keptuve. Jis klausė: „Už ką dabar?” Ji atsakė: „Už tai, kad ta kumelė tau šiandien skambino.”
-
80 metų vyras žvejojo ir išgirdo kažką kalbant: „Paimk mane. Paimk mane.“ Jis apsižvalgė, bet nieko nepastebėjo aplinkui. Tas balsas vėl pasikartojo. Vyras pažvelgė žemyn. Ten varlė kalbėjo: „Paimk mane ir pabučiuok. Aš tapsiu gražia nuotaka.“ Jis paėmė ją ir įsidėjo į švarko vidinę kišenę. Varlė toliau kalbėjo: „Aš tau sakiau pabučiuok mane ir aš būsiu gražia nuotaka. Kodėl tu to nedarai?“ Senelis atsakė: „Mano amžiuje nebereikia gražios nuotakos. Bet kalbančia varlę norėčiau turėti.“
-
Kartą kunigas vaikščiodamas po miestelį anksti ryte surado negyvą asilą gulintį ant šaligatvio. Jis nuėjo pas miestelio merą pranešti apie tai. Tas meras buvo žinomas kaip grubus, nepaslaugus ir negeranoriškas žmogus. Kunigas paprašė merą, kad jo darbuotojai pasirūpintų negyvu asilu. Meras bandė išvengti šio darbo ir paklausė kunigo: „Argi ne kunigų darbas laidoti mirusiuosius? Kodėl man apie tai pasakoji ir mane trukdai?" Kunigas atsakė: „Taip. Mano darbas laidoti mirusius. Bet aš visada stengiuosi pirmiausiai pranešti apie mirusįjį jo artimiesiems ir giminėms."
-
Biblijos profesorius vaikščiojo po parką ir išgirdo, kad jaunimo grupė garsiai šlovino Dievą giesmėmis. Priėjęs paklausė jų: „Už ką Dievą šlovinat?“ Tie atsakė: „Mes šlovinam Dievą už didelį stebuklą, kurį jis anuomet padarė, kai visą žydų tautą sausomis kojomis pervedė per Raudonąją Jūrą.“ Biblijos žinovas nusijuokė: „Tai ne stebuklas. Jūra tais metais buvo nusekusi.“ Šlovintojai nusiminė ir nutilo. Profesorius patenkintas išėjo toliau pasivaikščioti. Po valandos jis vėl užgirdo šlovintojų giesmes. Jis vėl paklausė jų: „O dabar dėl ko taip šlovinate Dievą?“ Tie džiugiai atsiliepė: „Už dar didesnį stebuklą. Už tai, kad jis toje išdžiūvusioje jūroje visą egiptiečių kariuomenę nuskandino.“
-
Mokslininkai sakė: „Dieve, tu mums nebereikalingas. Mes jau patys galime sukurti žmogų be tavo pagalbos.“ Dievas atsakė: „Gerai. Bet dabar palenktyniaukime, kas greičiau sukurs žmogų.“ Mokslininkai sutiko su šiuo pasiūlymu, pasiėmė nuo žemės purvo saują ir ėjo į laboratoriją. Dievas šūktelėjo jiems: „Sustokite. Padėkite purvą atgal. Tai mano sukurtas purvas. Pasidarykite pirma savo purvo.“