SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA
Meilės dėsnis
2026 10 25
Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Mylėk savo artimą kaip save patį. /Mt 22, 39/
Pakalbėkime šiandien apie meilės dėsnį. Kuo daugiau meilės daliname, tuo daugiau jos mes patiriame ir gauname iš kitų. Kai sėjame gerumą kitų gyvenime, daugiau gerų dalykų gyvenimas ir mums suteikia. Meilė yra stipriausia jėga visatoje. Ji daro stiprią teigiamą įtaką mūsų santykiams, savijautai, sveikatai, darbų rezultatams.
Mokslininkai tyrinėjo labai senas augalų sėklas. Giliai po žeme jie atrado kelių tūkstančių metų amžiaus sėklas. Jos buvo uždarytos labai sandariame karste, kuriame buvo palaidotas žmogus. Pasodintos į žemę ir palaistytos sėklos sudygo. Tyrinėtojai labai stebėjosi, kad jos tūkstančius metų išlaikė gyvybę savyje.
Taip pat mūsų pasėtas gerumas, gailestingumas, tikėjimas, viltis ir meilė nesunyksta. Jie nuolat auga, stiprėja ir klesti kito gyvenime. Mūsų meilė pasėta kitame, niekada nežūsta. Paprastai mūsų pasėta gerumo sėkla neišdygsta per viena savaitę, per vieną mėnesį, per vienerius metus, arba net per trisdešimt metų. Mes negalime valdyti jos augimo. Mes negalime priversti jos augti. Mūsų užduotis kantriai laistyti ją.
Jei norime daugiau sveikatos, ramybės, džiaugsmo, sėkmės, mes turime mylėti tuos, su kuriais nesutariame, kurie neatitinka mūsų vertybių, kurie klysta. Mes turime mylėti tuos, kurie turi daug dorybių, ir tuos, kurie turi daug silpnybių. Mes turime mylėti tuos, kurie palaiko sveiką gyvenimo būdą, ir tuos, kurie kenčia nuo priklausomybių. Jei norime gauti daugiau Dievo palaimos, turime gerbti, laiminti įvairių nuomonių, įsitikinimų, požiūrio, partijos, odos spalvos, kitokios religijos, tikėjimo, gyvenimo būdo žmones.
Tikintieji dažnai kalba apie tai, kam jie priešinasi, ko jie nepriima, kam nepritaria, ką jie atstumia. Jie labai dažnai kalba apie tai, ko jie nemėgsta ir kas jiems nepatinka. Jei norime pasiekti daugiau savo tikslų, mes turime dažniau kalbėti apie tai, kas gera ir vertinga, ko siekiame ir norime. Jei norime pritraukti daugiau reikiamų žmonių, mes turime gerbti kiekvieną žmogų, įžvelgti kuo daugiau gerumo jame. Jei norime daugiau teigiamų pokyčių kituose, mes turime leisti jiems klysti, ieškoti, taisytis ir stengtis. Mes turime sudaryti galimybę jiems ieškoti, augti, mokytis ir atskleisti visa tai, kas geriausia juose. Mūsų gailestingumas, atleidimas, atidumas, palankumas gydo kitą. Mūsų gerumas atnaujina, stiprina, kuria tai, kas gera.
Viena populiariosios muzikos dainininkė paprašė kunigą bažnyčioje pasimelsti už ją prašydamas jai Dievo palaimos ir sėkmės. Ji buvo žinoma visoje šalyje. Kunigas žinojo apie tos dainininkės gyvenimo stilių. Ji nesilaikė tų vertybių, apie kurias kunigas dažnai kalbėjo ir mokė savo bendruomenę. Jis mąstė apie jos klaidas ir nenorėjo įvykdyti jos prašymo. Jis bijojo neigiamos žmonių nuomonės. Jis mąstė, kad žmonės nesupras jo sprendimo ir kritikuos jį, jei jis sutiks įvykdyti jo prašymą. Jos vertybės buvo priešingos tos bendruomenės vertybėms. Tačiau jis prisiminė Jėzaus žodžius: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių /Mk 2, 17/.“ Kunigas suprato, kad jis dirba toje parapijoje ne tam, kad teistų, bet tam, kad mylėtų. Jis priėmė ir įvykdė jos prašymą, nes jis žvelgė į tai, kad ji tuo metu dar nebuvo ten, kur ji turėjo būti savo dvasinėje kelionėje.
Gal mes mylime visus žmones, patarnaujame jiems ir sėjame gerumą jų gyvenime. Tačiau pastebime, kad jie neatsako mums tuo pačiu gerumu ir meile. Jie toliau daro klaidingus sprendimus. Jie švaisto savo laiką, talentus, jėgas ir turtus. Gal dar nematome, kad gerumo sėklos auga kitame. Gal nematome jokių gerų pokyčių jų elgsenoje arba mąstysenoje. Mūsų pasėtos sėklos dar neauga, nes tikriausiai jų širdies dirva yra labai sausa ir uolėta. Ta dirva neparuošta tam, kad ji įleistų šaknis ir augtų. Prisiminkime, kad mūsų pasėtos gerumo sėklos niekada nežūsta ir nesunyksta. Tinkamu metu jos įleis šaknis, augs ir neš gausių vaisių.
Galbūt sutinkame žmonių, kurie nuolat klysta, žeidžia, vargina mus ir kitus. Prisiminkime, kad kiekvienas žmogus yra kelionėje. Gal jie klaidžioja, gal užstrigę, gal pasimetę, gal pavargę, gal nusivylę. Gal jie dar nėra ten, kur jie turėtų arba galėtų būti. Tačiau visi jie vis dar keliauja. Jie ieško, bando, stengiasi, kovoja, darbuojasi. Visi jie turi daug kilnių tikslų ir prasmingų svajonių.
Jei norime, kad jie greičiau pasikeistų, augtų, gerbtų ir mylėtų mus, mes patys pirmiausiai turime mylėti juos. Mes nežinome, kokią vidinę įtampą, nerimą, kovą jie išgyvena šiuo metu. Tikriausiai Dievas mums siunčia juos tam, kad sėtume gerumą jų širdyse, mintyse ir aplinkoje. Jis siunčia mums tuos žmones tam, kad juos laimintume, jiems padėtume ir padarytume teigiamą įtaką jiems.
Mūsų meilė ir gailestingumas turi galią keisti kitus. Mes galime pakylėti, padrąsinti, paremti juos jų tikėjimo kelionėje. Kai leidžiame jiems klysti, kai atleidžiame jiems, mes sėjame gerumą jų širdyse. Mūsų meilė keičia ne tik jų gyvenimą, bet ir mūsų. Mūsų meilė suteikia mums daugiau ramybės ir džiaugsmo, stiprina mūsų santykius ir sveikatą. Ji padeda mums kurti patį gražiausią gyvenimą, kuris mums dovanotas.
-
Savaitės malda
Visagali Amžinasis Tėve, tu įsakai man mylėti kiekvieną žmogų. Tavo meilės dėsnis nuolat veikia pasaulyje ir mano gyvenime. Tu mokai mane ir siunti man žmones tam, kad sėčiau gerumą jų širdyse, mintyse ir aplinkoje. Tu neatstumi tų, kurie kitaip mąsto, tiki, elgiasi negu tu mokai ir liepi. Tu nenurašai žmogaus, kuris negyvena pagal tavo mokymą. Tu nebaudi tų, kurie nesilaiko tavo įsakymų. Tu kvieti mane mylėti visus. Tu mokai mane įtraukti visus į savo meilės ratą. Tu mokai mane mylėti tuos, su kuriais aš nesutariu, ir kurių aš nesuprantu. Tu mokai mane mylėti tuos, kurių vertybių, sprendimų, įsitikinimų ir mokymo negaliu priimti. Suteik man drąsos mylėti visus ir pastebėti, kad jie sukurti pagal tavo atvaizdą. Padėk man pastebėti tave, kuris slypi kiekviename žmoguje. Esu pašauktas ne teisti, bet mylėti kitus. Mokyk mane pakylėti, padrąsinti, paremti juos jų tikėjimo kelionėje. Padėk man leisti jiems klysti ir atleisti jų klaidas. Pasirenku sėti gerumą jų širdyse ir savo gyvenimu rodyti tavo meilę. Tikiu, kad mano meilė ir gailestingumas keičia kitus. Kai vykdau tavo meilės įsakymą, tu pripildai mane džiaugsmu, stiprybe, sveikata, ramybe, sėkme ir kitomis gėrybėmis per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.
Kun. Rytis Gurkšnys
