Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA

Dalinkime gerumą

2020 11 22

Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte. /Mt 25, 40/

Pakalbėkime, kaip galime dalinti gerumą kiekviename žingsnyje. Kai parodome gerumą, kiti su mumis bendraudami pasijunta geriau. Taip pat ir mes patys jaučiamės geriau. Kai parodome atidumą, pagarbą, šypseną, dėkingumą, padrąsinimą, kiti jaučiasi ypatingi, pastebėti, pagerbti, įvertinti. Kai sėjame gerumą kitų gyvenime, mes garbiname Dievą. Kai tarnaujame kitiems, mes tarnaujame Jėzui. Mūsų balse slypi gydanti galia. Mūsų šypsenoje slypi teigiama galia. Mūsų prisilietime slypi stiprinanti galia. Savo požiūriu, savo žodžiais ir savo darbais mes sėjame gerumą į kitų gyvenimus. Kasdien turime klausti savęs: „Ką aš šiandien galiu palaiminti, padrąsinti, paremti, sustiprinti? Kam galiu dalinti gerumą šiandien? Kam galiu patarnauti, padėti?“

Aštuoniolikos metų vyras vardu Karlas turėjo Dauno sindromą. Jis dirbo maisto prekių parduotuvėje. Jo darbas buvo padėti pirkėjams prie kasos greičiau susidėti pirkinius į maišelius. Prie kiekvienos kasos buvo tokie darbuotojai - dažniausiai gimnazijos mokiniai. Karlas sugalvojo paįvairinti savo darbą. Kiekvieną vakarą jis kompiuteryje surasdavo dienos mintį – padrąsinančią citatą. Ją nukopijuodavo kelis kartus. Atspausdindavo ir sukarpydavo lapą į kelias juosteles. Kasdien jis pasigamindavo apie 2000 tokių juostelių ir laikydavo jas savo darbo vietoje. Kiekvienam pirkėjui jis įdėdavo tą juostelę į krepšį ir sakydavo: „Įdėjau jums savo žodį. Tikiuosi, kad tai padės jums džiaugtis šia diena.“

Jau po savaitės eilė prie Karlo kasos buvo penkis kartus ilgesnė negu kitos. Kiekvienas norėjo gauti Karlo žodį tai dienai. Parduotuvės vadybininkas skelbė per garsiakalbį, kad kitos kasos irgi dirba ir laukti ten teks trumpiau. Tačiau niekas nejudėjo iš tos eilės ir sakė: „Mes norime gauti Karlo žodį šiai dienai...“ Negalią turintis žmogus nesėdėjo namuose ir nesiskundė savo sunkiu gyvenimu. Jis nesakė: „Aš esu invalidas. Kiti turi manimi pasirūpinti...“ Karlas ne tik dirbo po kelias valandas kasdien, bet ir sėjo gerumą kituose. Jis nemąstė apie tai, ko jis neturėjo. Jis mąstė apie tai, ką turėjo. Jis mąstė apie tai, ką gali duoti kitiems. Jis mąstė, kaip panaudoti savo sugebėjimus ir praskaidrinti kito dieną.

Dievas neturi jokių kitų rankų guosti žmones, tik mūsų rankas. Jis neturi kitų rankų mylėti, tik mūsų rankas. Jis neturi jokio kito balso drąsinti žmones, tik mūsų balsą. Jis panaudoja mūsų balsą tam, kad jis palinkėtų ramybės kitam. Jis panaudoja mūsų balsą tam, kad kreiptumės į restorano padavėją vardu. Jis panaudoja mūsų balsą, nes jis nori paklausti, kaip sekasi bendradarbiui, sutuoktiniui, sūnui ar dukrai. Jis panaudoja mūsų balsą ir rankas tam, kad gerumą kito žmogaus gyvenime.

Vieną dieną dešimtos klasės matematikos mokytoja pastebėjo, kad jos mokiniai pavargę ir nenori mokytis naujos temos. Ji išdalino lapus ir paprašė, kad mokiniai kairėje lapo pusėje surašytų visų klasės mokinių vardus ir prie kiekvieno vardo parašytų bent po vieną gerą dalyką, kas jiems patiko tame žmoguje. Mokiniai rašė per visą pamoką pažvelgdami vienas į kitą. Per savaitgalį mokytoja perrašė visus komentarus apie kiekvieną mokinį ant atskirų lapų. Pirmadienį pamokos metu ji išdalino lapus. Mokiniai skaitė juos su nuostaba: „Niekada nemaniau, kad esu talentingas, kad gražiai atrodau, kad patinku kitiems...“

Po trijų metų vienas iš mokinių žuvo tarnaudamas armijoje. Per laidotuves dalyvavo mokytoja ir daugelis klasės mokinių. Po pamaldų žuvusiojo tėvas priėjo prie mokytojos ir padavė tą patį popieriaus lapą, kurį sūnus gavo iš mokytojos prieš tris metus. Jis sakė: „Noriu jums parodyti, ką mano sūnus nešiojo, kai jis žuvo. Jį radome jo uniformos kišenėje.“ Mokytoja suprato, kad tai buvo jam vienas iš brangiausių tekstų. Kiti mokiniai priėję taip pat pasakojo mokytojai, kad ir jie su savimi nešiojasi šiuos gerus klasės draugų atsiliepimus apie juos. Kiti laiko tuos lapus įsirėminę ant savo darbo stalo. Visiems tai buvo vertingas tekstas. Viena mokytojos užduotis padarė stiprią įtaką mokinių gyvenime.

Siekite padrąsinti kitus savo žodžiu. Ieškokite galimybių parodyti kitiems gerumą, padėkoti ir parodyti tai, kas gera juose. Tai nekainuoja daug laiko ir jėgų. Tačiau tai daro didelę įtaką kito gyvenime. Galite padėkoti bendradarbiui už atliktą darbą. Pasakykite sutuoktiniui, kad jis pripildo jūsų gyvenimą. Priminkite sūnui ar dukrai, kad jūs didžiuojatės jais ir kad jų laukia dideli laimėjimai ateityje. Šie žodžiai gali būti lobis, kurį žmonės nešiojasi savyje labai ilgai.

Nebūkime pasyvūs, kai pastebime, kad mūsų artimus žmones kas nors žeidžia, kritikuoja ir žemina. Siųskime jiems žinutes: „Tu nuostabus žmogus... Tu gerai atrodai... Tu išmintingai elgiesi... Tu stiprus, drąsus žmogus... Tu kūrybingas, sumanus...“ Nepritarkime tiems, kurie kritikuoja žmogų kitų akivaizdoje. Stumkime iš savo rato pavydžius, piktus, žeidžiančius žmones. Nekovokime su žmonėmis, kurie kupini neapykantos. Nešvaistykime laiko ginčydamiesi su negatyviais žmonėmis. Išklausykime juos, patylėkime ir pasitraukime nuo jų. Kuo daugiau neapykantos jie sėja mūsų pasaulyje, tuo daugiau meilės ir gerumo mes turime sėti savo pasaulyje.

Prisiminkite, kad kiekvienas žmogus turi ką nors gražaus. Vieni akis, kiti ausis, kiti plaukus, kiti veidą, kiti charakterį, kiti įžvalgas, kiti humoro jausmą, kiti kalbėjimą. Ieškokite ko nors gero kituose. Daug lengviau pastebėti tai, kas mums nepatinka kituose. Ugdykite įprotį pastebėti tai, kas gera kituose. Kai kreipiate daugiau dėmesio į kitus, jūs patiriate daugiau dėmesio. Kai laiminate, Dievas dar labiau laimina jus. Tuomet patiriate dar daugiau jo ramybės ir laimės. Gyvenate sėkmingą ir turtingą gyvenimą, kuriam esame sukurti.

-

Savaitės malda

Visagali Amžinasis Tėve, tu sakai, kad tarnaudamas žmonėms, aš tarnauju tau pačiam. Tu mokai mane padėti kitiems siekti jų tikslų. Tu mokai mane padrąsinti juos, pasidalinti savo patirtimi, pakylėti jų dvasią, sustiprinti jų tikėjimą, padėti jiems atskleisti jų vidinę stiprybę ir talentus, ugdyti jų ištvermę ir atsparumą sunkumuose. Kai sėju gerumą kitų gyvenime, aš garbinu tave. Kai tarnauju žmonėms, aš tarnauju tau. Tikiu, kad mano žodžiuose ir balse slypi gydanti galia. Mano šypsenoje slypi teigiama galia. Mano prisilietime slypi stiprinanti galia. Tačiau dažnai esu per daug užsiėmęs savo darbais ir tikslų siekimu, todėl nebegaliu padėti kitiems siekti jų tikslų. Kartais bijau, kad jie gali aplenkti mane. Padėk man dažniau klausti savęs, ką galiu duoti kitiems, kaip galiu padėti jiems siekti sėkmės, kaip galiu įkvėpti ir padrąsinti juos, kuo galiu pasidalinti, ko galiu išmokyti juos. Mokyk mane padėti kitiems įgyvendinti savo svajones. Tikiu, kad padėdamas jiems laimėti, padedu pats sau laimėti. Kai padedu kitiems kilti į naują lygmenį, tu, Dieve, pasirūpini, kad ir aš pakilčiau į naują lygmenį. Tikiu, kad duodamas tai, ką turiu geriausia, aš visada gaunu dar daugiau drąsos, patirties, stiprybės, ištvermės, atsparumo, džiaugsmo ir kitų dvasinių bei materialinių gėrybių, kurias tu man dovanoji per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Kun. Rytis Gurkšnys