Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

MOKYMAI

Dievo karalystė čia pat

2021 02 21

„Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“/Mk 1, 15/

Pamąstykime apie tai, kad Dievo karalystė yra visose mūsų gyvenimo srityse. Jam rūpi visa tai, kas vyksta mūsų mintyse, tiksluose, veikloje, finansuose, sveikatoje, santykiuose. Dažnai mąstome, kad Dievui rūpi tik tam tikri dalykai. Dažniausiai į jį kreipiamės, kai mums labai sunku. Kai sergame ar mūsų artimą žmogų paliečia liga, skubame melstis ir prašyti jį pagalbos šioje sunkioje situacijoje. Tačiau jam rūpi kiekviena mūsų gyvenimo sritis. Jis nori, kad daugiau nuveiktumėte biure, įmonėje. Jis nori, kad ir vairuodami gatvėje ir rinkdamiesi prekes parduotuvėje padarytumėte teisingus pasirinkimus. Jam rūpi, kad jūsų vaikų auklėjimas padėtų augti jų asmenybėms. Jam rūpi, kad jūsų įmonėse netrūktų klientų. Jis nori pakylėti jus kiekvienoje gyvenimo srityje.

Vienas krepšininkas, puikus žaidėjas, pasakojo, kad prieš kiekvienas varžybas meldžiasi. Užmerkia akis. Kelis kartus įkvepia ir iškvepia, prašydamas Dievo palaiminimo ir priimdamas jį. Žinoma, net po tokios maldos jis patiria traumų ir pralaimėjimų. Bet malda jam padeda dar labiau išnaudoti talentus. Jis meldžiasi, sakydamas: „Dieve, man reikia tavęs. Tu esi mano Viešpats ir mano vadovas. Dėkoju, kad esi su manimi...“ Tokia malda jis atveria savo širdį, mintis ir veiksmus Dievo palaimai. Jis žino, kad turi talentų, kurie padeda jam puikiai žaisti. Tačiau jis kartoja: „Dieve, dėkoju už tavo talentus, už tavo jėgas, už tavo ištvermę, už tavo gerumą, už tavo palaimą. Visa tai iš tavęs gaunu. Visa tai tau priklauso. Tvarkyk mano gyvenimą, vesk mane teisingu keliu“.

Kai meldžiamės eidami į parduotuvę, ten perkame tai, kas mums tikrai reikalinga ir atitinka mūsų pajamas ir poreikius. Kai meldžiamės prieš susitikdami su savo klientais, sudarome abiem pusėms palankiausias sutartis. Kai meldžiamės prieš kelionę, mes lengviau ir greičiau pasiekiame jos tikslą. Kai ryte prašome Dievą palaimos naujai dienai, ta diena būna sėkmingesnė, ramesnė. Kai dėkojame jam darydami trumpas kelių minučių pertraukas darbo metu savo darbo vietoje, mes padarome daugiau gerų sprendimų, lengviau įveikiame sunkumus, dažniau būname tinkamoje vietoje tinkamu laiku.

Tačiau taip dažnai mes uždarome Dievą į sekmadienio ryto dėžutę. Manome, kad jo karalystė yra tik bažnyčioje. Dažnai tai vienintelis kartas per savaitę, kai mes į jį kreipiamės, apie jį mąstome, jam dėkojame. Kai kurie sako: „Ryti, jokio dvasingumo nėra mūsų įmonėje. Verslas su dvasingumu nesuderinamas. Negaliu melstis eidamas gatve, pjaudamas kiemo pievelę, valydamas kambarius...“ Labai svarbu atrasti Dievą visur, pastebėti jį, skirti jam laiko, pasikalbėti su juo, pripažinti jį kiekvienoje gyvenimo srityje. Turime ugdyti įprotį, kad tai darytume kuo dažniau kiekvieną dieną. Turime nuolat prisiminti, kad Dievo karalystė čia pat.

Jėzus sakė: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti /Jn 15, 5/“. Tik leisdami Dievui darbuotis mūsų gyvenime galime būti sėkmingi savo veikloje. Nei viena diena negali būti sėkminga be jo pagalbos. Nebūtina ilga malda. Pakanka įkvepiant ir iškvepiant sakyti: „Dieve, laimink mano darbą ir šios dienos planą. Dėkoju už tavo palaimą“. Tokiais žodžiais pripažįstame, kad jis yra mūsų Viešpats, kad esame jo karalystės nariai.

Kiekvienas tėvas džiaugiasi, kai sūnus prašo patarimo, pamokymo, pagalbos. Tokiu prašymu sūnus tėvui parodo, kad tėvas yra protingas, išmintingas, talentingas, patyręs. Sūnus pripažįsta, kad tėvas tikrai yra jam reikalingas. Sūnus parodo savo pasitikėjimą juo. Dievas irgi džiaugiasi ir mielai padeda savo vaikams. Kai nuolat tikime Dievo pagalba, gal ir ne viskas vyksta taip kaip tikėjomės, bet viskas pamažu eina geryn. Gal tą dieną po maldos patiriame daug nesėkmių. Tačiau visa diena būna sėkmingesnė, lengvesnė ir ramesnė. Kartais net nepastebime pasikeitimo, bet malda veikia paslaptingai ir apsaugo mus nuo didesnių nelaimių. Taip veikia Dievo karalystė, kuri yra čia pat.

Senojo testamento karalius Dovydas turėjo vaiką, kuris sunkiai susirgo ir buvo mirštantis. Tuomet Dovydas kitame kambaryje pasninkavo, meldėsi, prašydamas, kad Dievas išgelbėtų jo sūnų. Visą savaitę jis budėjo, meldėsi, beveik nemiegojo. Tačiau savaitės pabaigoje vaikas mirė. Visi rūmų žmonės tikėjosi, kad Dovydas bus labai nusiminę, nusivylęs, netekęs sūnaus. Ką darė Dovydas? Sužinojęs apie sūnaus mirtį, Dovydas pakilo, nuėjo nusiprausė, apsirengė puošniais drabužiais ir šventykloje šlovino Dievą už jo gerumą. Visi jo artimieji stebėjosi, kad jis neliūdi dėl savo sūnaus. Dovydas sakė: „Vaikui dar gyvam esant, aš pasninkavau ir verkiau, nes galvojau: 'Kas žino? Gal bus VIEŠPATS man malonus ir vaikas liks gyvas'. O dabar, jam numirus, kodėl turėčiau pasninkauti? Argi galėčiau jį vėl sugrąžinti? Aš pas jį nueisiu, bet jis pas mane nesugrįš /2 Sam 15, 23/“. Dovydas pasirinko palikti šią netektį praeityje ir kurti toliau laimingą gyvenimą.

Kai mums nesiseka, kai patiriame nesėkmes, mums lengviau jas priimti, pakilti, įžvelgti naujas galimybes tuomet, kai pripažįstame, kad Dievas viską nuostabiai tvarko. Meskimės trumpomis maldomis: „Dieve, man reikia tavęs. Dėkoju už tavo gerumą. Suteik man išminties verslo sprendimuose. Ačiū, kad saugai mano šeimą“. Kai taip meldžiamės, mes tampame ramesni, stipresni ir viskas klostosi geriau. Meskimės kuo dažniau kasdien. Kalbėkimės su Dievu. Prisiminkime, kad be jo nieko negalime. Jo karalystė yra mūsų šeimose, darbo vietose, banko sąskaitose, sveikatoje. Skirkime jam daugiau vietos. Tuomet jis ves mus į tas vietas, kur net nesvajojome būti. Jis laimins mūsų pastangas savo sėkme. Jis ves mus pačiu geriausiu gyvenimo keliu.

Tikėti ir prašyti

2021 02 14

Pas jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“ /Mt 1, 40/.

Pakalbėkime šiandien apie tai, kaip turime tikėti ir prašyti. Dažnai mūsų prašymai ir tikėjimas yra labai riboti. Mes mąstome: „Neįveiksiu sunkios ligos, nepagerės šeimos santykiai. Nerasiu geresnio darbo, negausiu paaukštinimo. Nepagerės finansinė situacija, nepasieksiu savo užsibrėžto tikslo, neišsipildys sena svajonė“. Dažnai netikime, kad mūsų šeima gali būti darni ir laiminga. Netikime, kad išsilaisvinsime iš skolos naštos. Mes mąstome apie tai, ką mes matome savo akimis. Toks požiūris yra labai ribotas.

Viena jauna mama labai svajojo apie nedidelį baseiną šalia savo namų. Ji keletą kartų užsiminė apie tai savo vyrui. Tačiau jis buvo priešiškai nusiteikęs. Jis nepratarė šiai žmonos idėjai. Jis sakė jai: „Tai per brangu. Baseinui reikia daug priežiūros. Neturime nei laiko, nei pinigų naujam baseinui įsirengti ir prižiūrėti. Galime įsirengti ką nors kita savo kieme“. Žmona klausėsi jo atsakymo, bet negalėjo priimto jo. Po kelių dienų ji vėl kalbėjo apie baseiną. Vyras klausėsi jos ir mąstė, kad jos svajonė neišsipildys. Ji dažnai maldoje dėkojo Dievui už gerumą. Praėjo vieneri metai. Vyro nuomonė nesikeitė. Jis kartojo: „Sakiau tau jau daug kartų, kad mes nepirksime baseino“. Ji toliau atkakliai kartojo savo maldą. Ji tikėjo, kad Dievas viską tvarko ir darbuojasi taip, kad jos svajonė išsipildytų.

Vieną dieną ji išmatavo sklypą ir lazdelėmis pažymėjo, kurioje vietoje turėtų būti baseinas. Vyras klausė: „Ką tu čia matuoji?“ Ji atsakė: „Aš mąstau, kurioje vietoje būtų geriau įrengti baseiną“. Po šešių mėnesių jie dalyvavo renginyje. Ten jie susipažino su kita pora, kuri turėjo baseinų gamybos įmonę. Jie nusprendė padovanoti jiems naują baseiną. Po kelių mėnesių baseinas buvo įrengtas ten, kur žmona planavo. Visa šeima džiaugėsi šia dovana. Visi mąstė apie tai, ką padarė mamos ištvermingas tikėjimas ir atkakli malda, kuri leido svajonę paversti tikrove.

Šventasis Raštas sako: „Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU ir nesiremk vien tik įžvalga savo /Pat 3, 5/“. Galbūt šiandien nežinote, kaip galite išspręsti sudėtingą problemą. Galbūt nematote kelio iš susidariusios padėties. Prisiminkite, kad jums nebūtina žinoti, kaip jūs gausite arba pasieksite tai, ko jums reikia. Tai ne jūsų užduotis surasti sprendimą arba kelią į tikslą. Tai Dievo darbas. Jūsų užduotis tikėti, kad jis turi tūkstančius kelių ir būdų, kuriais jis gali nuvesti jus į tai, ko siekiate.

Vieniša mama gyveno labai vargingai su savo mažamete dukra. Kiekvieną sekmadienį meldėsi savo bažnyčioje. Vieną sekmadienį kunigas paskelbė, kad bendruomenė planavo didelį bažnyčios remontą, kuris siekė 2 milijonus eurų. Jis drąsino bendruomenės narius prisidėti prie jo tiek, kiek gali. Pamaldų pabaigoje jis paklausė visų susirinkusiųjų: „Jei Dievas staiga duotų jums didelių netikėtų pajamų, kas iš jūsų paaukotumėte juos šiam projektui? Tikrai neprašau ir nereikalauju jūsų aukoti, jei dabar neturite. Tik noriu paklausti jūsų, ar jūs paaukotumėte bažnyčiai, jei staiga gautumėte nepaprastai didelių pajamų. Ar galite įsipareigoti padaryti tai?“ Dalis žmonių pakėlė ranką. Ta jauna moteris taip pat pakėlė ranką.

Po kelių dienų jos labai turtingas draugas paskambino jai ir pasakė, kad jis neseniai gavo netikėtų pajamų, nes laimėjo teismo procesą. Jam buvo paskirta 2 milijonų eurų suma. Jis širdyje jautė, kad turi padovanoti tuos pinigus jai. Ji labai džiaugėsi tokia dovana ir dėkojo jam. Ji sakė jam: „Aš jau žinau, kaip panaudosiu šiuos pinigus. Aš paaukosiu juos savo bažnyčios projektui“. Po kelių dienų jis vėl paskambino jai ir pasakė: „Aš jaučiu, kad aš turiu duoti tau dar 2 milijonus. Jei tu nusprendei tuos pinigus atiduoti bažnyčiai, aš nusprendžiau duoti tau dar du milijonus tam, kad tu pati juos turėtum“.

Tai Dievo malonė, kuri su pertekliumi pripildo tikinčiojo gyvenimą. Per keletą dienų ta moteris gavo tai, ko negalėjo niekada pasiekti savo pastangomis. Vienas drąsus jos apsisprendimas paskatino tam tikrus įvykius pasaulyje. Jos apsisprendimas aukoti Dievo namams veikė taip, kad jos draugas gautų naujų pajamų, paskirtų jas jai, o ji galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą bažnyčiai. Ji suremontavo bažnyčią, neišleisdama nei vieno cento. Tai parodo, kad Dievas gausiai laimina tą, kuris pasitiki juo.

Žinoma, ta moteris galėjo pasielgti kitaip. Kai kunigas prašė įsipareigoti aukoti ateityje, ji galėjo mąstyti: „Tikrai nekelsiu rankos. Tikrai niekada negausiu papildomų pajamų arba dovanų. Netikiu, kad galiu gauti didelių turtų“. Tačiau ji drąsiai pakėlė ranką, nes mąstė: „Viešpatie, tikiu, kad tu viską gali. Tikiu tavo nepaprasta galia. Tu duodi man visa tai, ko man reikia“. Toks tikėjimas leido jai padaryti teisingą pasirinkimą, pakelti ranką ir įsipareigoti paremti bažnyčią. Toks tikėjimas leido Dievui daryti nuostabius dalykus pasaulyje.

Jėzus šiandien Evangelijoje parodo, kad jis nori duoti tai, ko jūs norite ir prašote. Jis davė jums svajones, troškimus ir tikslus. Jis nori padėti jums jų siekti. Jis nori dovanoti jums išgydymą, sveikatą, sėkmę, turtus, ramybę, stiprybę, išmintį, ištvermę. Jis nori duoti jums visa tai tam, kad pasaulis pamatytų jo nuostabius darbus pasaulyje. Tikėkite jo neribota galia. Prašykite didelių ir gausių malonių. Tikėkite, kad net šiais sunkiais metais jūsų laukia dar daug netikėtų pokyčių, galimybių, pasiekimų ir kitų nuostabių dalykų. Tuomet jis darys tai, kas jums atrodo neįmanoma.

Eikime į naujas vietas

2021 02 07

Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs. /Mk 1, 38/

Pakalbėkime apie ėjimą į naujas vietas. Daugelis prisiriša prie tam tikros vietos, darbo, žmonių, situacijos. Jie nenori nieko keisti, nes jie ten jaučiasi patogiai, saugiai. Širdyje jaučia įkvėpimą eiti kitur, pradėti naują veiklą, sutikti naujų žmonių. Tačiau jie pasirenka pasilikti prie to, ką turi, ką daro, ką pasiekė, ką sukūrė. Jie nedrįsta žengti į naujas vietas, pabandyti naujus dalykus, siekti didesnių tikslų. Tokiu būdu jie praranda daug laimėjimų, teigiamų pokyčių, galimybių ir kitų Dievo malonių, kurios jiems paruoštos. Neklausydami jo balso, jo kvietimo eiti kitur, prarandame daug jo palaimos turtų.

Gal jūs jaučiate įkvėpimą globoti seną vienišą žmogų. Gal norite patarnauti vaikų sielovadoje. Gal mąstote, kad galite skirti laiko ir būti jauno darbuotojo globėju ir patarėju. Gal širdyje jaučiate troškimą tai daryti, bet visaip bandote tai užgesinti. Gal sakote: „Negaliu klausyti širdies balso, negaliu sekti jos vedimu, nes turiu per daug darbų, per daug įsipareigojimų. Negaliu to daryti, nedrįstu ten žengti. Man užteks ir tokio darbo, tokių pajamų“.

Vienas vyras dirbo didelėje firmoje, buvo vienas iš aukščiausio lygio vadybininkų, gaudavo gerą atlyginimą. Bet jo širdyje buvo stiprus troškimas pradėti savo verslą. Jis žinojo, kad ši svajonė kyla iš Dievo. Bet daugelį metų jis bandė nustumti šią mintį į šalį, nes bijojo prarasti patogų ir saugų darbą ir gyvenimo stilių. Bijojo, manydamas, kad gali nepavykti naujame versle, nes neturi tinkamų sugebėjimų asmeniniam verslui.

Vieną sekmadienį jis išgirdo bažnyčioje pamokslą apie tai, kaip svarbu išeiti iš patogios vietos ir nebijoti gyvenime imtis drąsių ir rizikingų darbų. Šis pamokslas uždegė jame naują viltį. Jis išėjo iš savo seno darbo. Visą savo išėjimo pašalpą jis kartu su žmona panaudojo tam, kad pradėtų savo naują įmonių konsultavimo verslą. Su dideliu užsidegimu jie ten darbavosi, nes jautė didelį entuziazmą ir stiprų įkvėpimą šiai naujai veiklai. Pamažu jie savo pasiaukojimu sukūrė didžiulį klientų pasitikėjimą. Jų skaičius taip greitai augo, kad po vienerių metų jie turėjo kviestis naujus jaunus kūrybingus žmones darbui savo įmonėje.

Jo buvusios įmonės vadovai jam išeinant sakė, kad jis darė didžiulę klaidą, kad jam nepavyks tokio gero darbo surasti, kokį turėjo būdamas jų įmonėje. Tačiau po dviejų metų, jo buvusi įmonė tapo vienu iš didžiausių jo klientų. Ji buvo labai patenkinta jo paslaugomis. Po trejų metų, jis naujoje įmonėje uždirbdavo tris kartus daugiau, negu būdamas vadybininku savo senoje vietoje. Senos įmonės kolegos jam sakė, netikėjome, kad gali tau taip pasisekti naujoje vietoje. Matome, kad tave tikrai veda ir globoja Dievo ranka.

Kodėl jam pasisekė? Todėl, kad jis klausėsi savo širdyje tylaus Dievo balso, kuris jam liepė eiti į naują vietą ir ten jam paruoštą palaimą. Jis sakė, kad buvo daug sunkumų, bet jie nebuvo našta, nes turėjo daugiau džiaugsmo ir ramybės naujame darbe.

Prieš trisdešimt metų studijuodamas Vilniaus universitete jaučiausi neblogai, studijos sekėsi puikiai, turėjau gerų draugų, šokau liaudiškus šokius, svajojau apie gražią vadybininko ateitį. Tačiau antraisiais studijų metais pajutai, kad viduje balsas liepė palikti šią vietą ir eiti kitur. Jaučiau, kad Dievas dovanojo svajonę tapti kunigu. Pasirinkau dvasininko kelią. Palikau Vilniaus universitetą. Tuomet tas balsas nuostabiai vedė toliau po įvairias šalis, universitetus, pas nuostabius mokytojus ir įvairių kultūrų žmones.

Grįžęs sėkmingai darbavausi Vilniaus ir Kauno bažnyčiose ir gimnazijose. Tačiau pajutau, kad Dievas kviečia mane eiti į kitas vietas. Dabar esu čia. Ir tikrai žinau, kad dabar esu Dievo palaimos vietoje būdamas čia, keldamas visų dvasią aukštyn, stiprindamas tikėjimą ir viltį nuostabiu Dievo veikimu mūsų šeimose, darbovietėse ir asmeniniame gyvenime. Jaučiu, kad esu toje vietoje, kuri man skirta. Esu jo palaimos vietoje, kurioje esu laimingas ir tikiu, kad dar daug nuostabių dalykų manęs laukia ateityje.

Jei seksite tuo balsu, kuris kalba tyliai jūsų širdyse, tikrai niekada nesuklysite. Visada turite išmintingai tai maldoje apmąstyti. Negalite vien tik iš karto mesti seną darbą ir pulti staiga nežinia kur, tikint, kad Dievas išgelbės. Tik tada, kai širdyje jaučiate, kad esate vedamas į naują vietą, ženkite drąsius žingsnius. Neteisinga laukti ir gyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje reikėtų gailėtis, kad nežengėte šio drąsaus žingsnio, nors aiškiai jautėte, kad Dievas veda, teikdamas ramybę ir padrąsinimą, mąstant apie naują kelią ar vietą.        

Kartais mums atrodo, kad mūsų dabai nereikalingi ir beprasmiški. Gal jums niekas nepadėkojo už tai, kad dažnai atliekate daugiau darbo, negu jūs privalote. Gal lankotės kiekvieną sekmadienį bažnyčioje, ir niekas nesikeičia jūsų gyvenime. Tikėkite, kad pamažu Dievo palaima liejasi į jūsų gyvenimą. Būdami teisingoje bendruomenėje, su tinkamais žmonėmis ir gerais vadovais, jūs leidžiate Dievui pripildyti jūsų gyvenimą nuostabiais dalykais, kuriuos jis jums yra paruošęs. Pasilikite jo valioje, ir jis jus pripildys savo malone, ves jus per gyvenimo sunkumus, ir suteiks jums tai, apie ką niekada net svajoti nedrįsote.

Kun. Rytis Gurkšnys