Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

ANEKDOTAI

Pas katalikų kunigą atėjo vyras ir prašė: „Palaidokit prašau mano šunį su visomis bažnyčios apeigomis...“ Kunigas labai tvirtai atsakė: „Atsiprašau, bet mes nelaidojame šunų. Tikrai negalėsime jums patarnauti. Eikite į naują neseniai įkurtą bažnyčią kitoje gatvės pusėje. Ten jie priima visus. Gal jų dvasininkas palaidos jūsų augintinį.“ Vyras klausė: „O gal galėtumėte pasakyti, kiek panašiai reikėtų paaukoti tai bažnyčiai. Ar tam dvasininkui 10000 eurų užteks?“ Kunigas pamąstė ir tarė tam vyrui: „Reikėjo iš pradžių pasakyti, kad jūsų šuo buvo katalikas. Aš jį tikrai palaidosiu.“

-

Mokytoja atnešė krepšį obuolių iš savo sodo į mokyklos valgyklą ir užrašė: „Vaikai, imkite tik po vieną obuolį, nes Dievas žiūri.“ Vaikai prie bandelių krepšio užrašė: „Vaikai, imkite bandelių tiek, kiek norite, nes Dievas dabar žiūri į obuolius.“

-

Maža mergaitė klausė mamos: „Mama, iš kur atsirado visi žmonės?“ Mama atsakė: „Dievas sukūrė visus žmones.“ Mergaitė vėl klausė: „O man tėvelis sakė, kad žmonės išsivystė iš beždžionės. Kaip suprasti tai?“ Mama atsakė: „Labai paprastai. Matai, mano giminę sukūrė Dievas. O tėvelio giminė išsivystė iš beždžionės.“

-

Mergaitė dalyvavo vestuvių šventėje ir klausė: „Mama, o kodėl jaunoji su balta suknele?“ Mama atsakė: „Tai jos pati laimingiausia ir gražiausia diena gyvenime.“ Mergaitė vėl paklausė: „O kodėl jaunasis su juodu kostiumu...?“

-

Trys sūnūs baigę mokyklą, paliko tėvų namus, išvyko į tolimą šalį. Po dvidešimties metų buvo labai sėkmingi ir turtingi. Jie nusprendė mamai jubiliejinio gimtadienio proga nusiųsti po dovaną, nes negalėjo atvykti pas ją. Andrius padovanojo mamai naują didelį namą. Darius padovanojo jai naują greitą automobilį. Jonas žinojo, kad mamos regėjimas buvo silpnas ir ji mėgo skaityti Bibliją. Jis padovanojo jai labai brangią papūgą, kuri mokėjo cituoti visą Šventąjį Raštą atmintinai. Po gimtadienio mama rašė savo sūnums: „Dėkoju jums visiems už dovanas. Andriau, tavo namas man patiko, bet per didelis. Dariau, tavo automobilis labai greitas, bet per mažas. Jonai, man labiausiai patiko tavo dovana. Viščiukas, kurį man atsiuntei buvo tikrai labai skanus.“

-

Viena šeima prieš daugelį metų gyveno kaime ir niekada nesilankė didmiesčiuose. Pirmą kartą jie visi kartu nuvažiavo į Vilnių. Užėjo į vieną didelį pastatą ir pirmą kartą pamatė liftą. Šeimos tėvas su vaikais stovėjo prie įėjimo ir stebėjo, kaip žmonės naudojasi liftu. Labai sena moteris įėjo į liftą. Durys užsidarė. Po kelių minučių atsidarė. Išėjo jauna graži moteris. Vaikas paklausė: „Kokios čia durys?“ Tėvelis atsakė: „Nežinau, bet kuo greičiau pakviesk ateiti čia savo mamą.“

-

Kartą jauna dukra atvedė savo sužadėtinį pas savo tėvus susipažinimui. Jos tėvas norėjo pasikalbėti su juo asmeniškai, nusivedė jį į kitą kambarį ir paklausė jo: „Ar turi pinigų šeimai išlaikyti?“ Jis atsakė: „Neturiu, bet Dievas pasirūpins tuo.“ Tėvas vėl paklausė jo: „Ar turi darbą, kad uždirbtum šeimai?“ Sužadėtinis atsakė: „Neturiu, bet Dievas suteiks mums ko reikia.“ Tėvas: „Ar tu turi namą arba butą, kuriame gyvens tavo žmona ir vaikai?“ Jis vėl atsakė: „Neturiu, bet Dievas suteiks mums viską.“ Kai dukra su sužadėtiniu vakare išvyko, tėvas nuėjo pas savo žmoną ir pasakė jai: „Labai blogai. Mūsų būsimasis žentas neturi darbo, neturi pinigų, neturi namo. Bet jis galvoja, kad aš esu jo Dievas.“

-

Vienas archeologas Amerikoje kasinėjo žemę ir 2 metų gylyje rado varinių laidų ir parašė straipsnį, kad amerikiečiai prieš 200 metų turėjo laidinių telefonų tinklą. Po to italai kasinėjo savo žemę ir 10 metrų gylyje rado varinių laidų. Jis parašė, kad italai jau prieš 1000 metų turėjo laidinį telefoną. Lietuvis apie tai sužinojo, kasė 20 metrų gylyje ir nieko nerado. Jis parašė straipsnį, kuriame jis teigė, kad lietuviai jau prieš 2000 naudojosi belaidžiu telefonu.

-

Vienas vyras nuvyko su savo šeima ir žmonos tėvais iš Lietuvos į Jeruzalę. Jo uošvė ten staiga susirgo ir mirė. Jeruzalės laidojimo namų atstovas paklausė jo: „Ar norėtumėte savo mirusiąją palaidoti Jeruzalėje už 1000 dolerių arba nusivežti karstą į Lietuvą už 10000 dolerių?“ Vyras truputį pamąstė ir atsakė: „Vešiuosi ją į Lietuvą.“ Tada laidojimo įstaigos atstovas pasakė: „Dabar matau, kad jūsų uošvė buvo jums labai brangus žmogus ir pasirinkote brangesnį kelią ją palaidoti.“ Vyras: „Ne. Negaliu jos palikti čia, nes girdėjau, kad vienas vyras prieš 2000 metų čia prisikėlė iš numirusiųjų.“

-

Vienas vyras ateina pas kunigą ir klausia: „Buvau pas būrėją. Ji man sakė, kad turiu vykti į misiją tarnauti Afrikoje. Ar turiu klausyti jos? Ar turiu vykti ten?“ Ku

nigas truputį pamąstė ir atsakė: „Žinoma, vykite į Afriką. Tačiau būtinai pasiimkite ir tą būrėją tam, kad ji jums ten pasakytų, kada turite grįžti atgal į Lietuvą namo.“

-

Viena vyresnio amžiaus moteris atėjo į didelę bažnyčią. Prie durų naujas bažnyčios patarnautojas pasitiko ir paklausė, kur ji norėtų atsisėsti. Ji pasakė, kad ji norėtų atsisėsti pirmoje eilėje. Patarnautojas pasakė: „Nepatarčiau jums sėstis į pirmą eilę, nes mūsų kunigas labai nuobodžiai kalba.“ Moteris: „Žinote, kas aš esu?“ Patarnautojas: „Ne.“ Ji pasakė: „Aš esu to kunigo mama.“ Patarnautojas nuleido galvą, pamąstė ir paklausė: „O ar jūs žinote, kas aš esu?“ Ji atsakė: „Ne.“ Patarnautojas atsiduso su palengvėjimu: „Ačiū Dievui.“

-

Ėjo kunigas jėzuitas per dykumą ir meldėsi. Netikėtai jam įkando labai nuodinga gyvatė. Jėzuitas pažvelgė į ją ir nuėjo sveikas toliau. O gyvatė po to greitai numirė.

-

Vieną dieną mirė vienas žmogus ir nukeliavo į dangų. Prie vartų jį pasitinka šv. Petras ir taria: „Tau reikia surinkti 100 taškų, kad pakliūtum į rojų. Tu, man sakyk visus gerus dalykus, kuriuos padarei ir aš kiekvienam iš jų priskirsiu po tam tikrą skaičių taškų, priklausomai nuo to, kokie geri jie buvo. Kai pasieksi 100 taškų, tu iš karto pakliūsi į rojų.“ Žmogus sako: „Supratau. Aš buvau vedęs ir su žmona gyvenau 50 metų, jos niekada neapgaudinėdavau, net savo širdyje.“ Šv. Petras sako: „Puiku. Tai verta trijų taškų!“ Žmogus nustemba ir tęsia: „Taip pat lankiau Bažnyčią visą gyvenimą ir parėmiau savo parapijos veiklą.“ Šv. Petras sako: „Puiku. Tai tikrai verta vieno taško.” Žmogus tęsia: „Taip pat dosniai aukojau labdaros valgyklai, kuri maitino vargšus ir benamius.” Šv. Petras sako: „Puiku, dar du taškai.“ Žmogus nustemba, kad didžiausių jo darbų vertinimai labai žemi. Jis bando prisiminti daugiau darbų, verkia ir sako: „Jei tokie įvertinimai, aš galiu patekti į dangų tik per Dievo gailestingumą.” Šv. Petras su džiaugsmu taria: „Teisingas atsakymas. Prašau, dabar jau užeik į rojų.“

-

Vienas keleivis Vilniaus oro uoste registravo savo bilietą skrydžiui. Priėjęs prie darbuotojos jis pyko, šaukė, kaltino ją, įžeidinėjo ją. O ji ramiai sau darbavosi toliau. Ji šypsojosi, su juo švelniai kalbėjo ir pagarbiai jį aptarnavo. Atrodė, kad ji visiškai nepyksta. Kai jis pasitraukė, kitas vyras stovėjęs eilėje prieina prie tos darbuotojos registracijai. Jis klausia jos: „Žaviuosi jūsų kantrybe ir ramybe, nes mačiau, kaip elgėsi tas vyras. Jūs tikriausiai labai stipraus tikėjimo žmogus. Kaip jūs galėjote jam tiek daug gerumo ir švelnumo parodyti?“ Ji toliau šypsosi ir jam sako: „Tai nebuvo sunku. Mat, dabar jis skrenda į Londoną, o jo lagaminai keliauja į Pekiną.“

-

Trys 80 metų amžiaus moterys vienu automobiliu važiuoja greitkeliu. Policininkas jas sustabdo ir klausia: „Kodėl važiuojate taip lėtai greitkeliu? Jūs važiavote 25 km per valandą greičiu. Tai pavojinga greitkelyje.“ Vairuotoja teisinasi: „Bet ten ant ženklo buvo parašyta 25.“ Policininkas: „Tai buvo ne greičio ženklas. Tai kelio numeris 25... Taip pat noriu jūsų paklausti, kodėl jūsų keleivės tokios išsigandusios.“ Vairuotoja atsako: „Mes ką tik išvažiavome iš kelio, kurio numeris buvo 180...“

-

Sekmadienio rytą pilnoje kaimo bažnyčioje klebonas bara savo parapijiečius: „Visi eisite į pragarą.“ Visi parapijiečiai nuliūdo, nuleido galvas. Tik vienas vyras sėdi pirmoje eilėje ir šypsosi. Kunigas dar pikčiau bara visus: „Jei neatsiversite, visi eisite į pragarą.“ Vyras toliau šypsosi. Klebonas kreipiasi į jį: „Kodėl tu šypsaisi. Tu irgi eisi į pragarą.“ Žmogus atsako: „Ne. Aš ne iš šios parapijos.“

-

Vienas mokytojas sako mokiniui: „Aš visada nuoširdžiai tarnauju Dievui.“ Mokinys: „O kaip jūs tarnaujate jam? Ką jūs darote?“ Mokytojas atsako: „Aš jam patariu, ką jis turi daryti.“

-

Danguje šv. Petras sako: „Vyrai, kurie buvote šeimos galva, sustokite mano dešinėje. O tie, kurie leidote žmonai būti šeimos galva, sutokite kairėje.“ Po kelių valandų kairėje eilėje stovėjo keli milijonai vyrų. Dešinėje tik vienas vyras. Petras klausia tą vieną vyrą: „O dabar prašau pasakyk visiems vyrams, kaip tau pavyko išsilaikyti šeimos galva per visą gyvenimą.“ Vyras susimąsto ir taria: „Nežinau, nes žmona man liepė čia atsistoti.“

-

Katė ir pelė numirė tą pačią dieną ir pateko į dangų. Po dviejų savaičių apaštalas Petras klausia pelės: „Ar tau gerai danguje?“ Pelė atsako: „Čia puiku. Tik čia labai dideli atstumai. Man reikėtų riedučių, kad galėčiau greičiau judėti iš vienos vietos į kitą.“ Apaštalas Petras davė jai riedučius. Po poros savaičių jis sutinka katę ir klausia: „Ar tau gerai danguje?“ Katė atsako: „Čia visada buvo labai gerai. Bet dabar čia nuostabu. Prieš dvi savaites pastebėjau, kad nebereikia medžioti, nes maistas jau pats atvažiuoja ant ratelių.“

-

Ūkininkas pasikvietė sūnėną studentą iš miesto praleisti savaitgalį kaime. Jie nakvojo palapinėje, kurią jie buvo pasistatę šalia namo. Vakare jie užmigo labai giliu miegu. Vidurnaktį ūkininkas pažadina sūnėną ir klausia: „Ar matai žvaigždes?“ Sūnėnas: „Taip. Labai daug žvaigždžių. Labai gražu.“ Ūkininkas vėl klausia: „Ką tai tau reiškia?“ Sūnėnas aiškina: „Astronomijos požiūriu tai reiškia, kad visatoje labai daug galaktikų. Teologiniu požiūriu tai reiškia, kad Dievas sukūrė pasaulį ir neribotą visatą. Meteorologijos požiūriu tai, reiškia, kad bus saulėtas ir sausas rytas. O tau ką tai reiškia?“ Dėdė atsako: „Man tai reiškia, kad kažkas pavogė mūsų palapinę.“

-

Mama žadina savo sūnų sekmadienio ryte: „Sūnau, kelkis, nes pavėluosi į bažnyčią.“ Sūnus miega toliau. Po kelių minučių mama vėl žadina sūnų: „Sūnau, kelkis, nes jau turi skubėti į bažnyčią.“ Sūnus sako: „Nenoriu ten eiti. Man ten nepatinka. Kodėl turiu dabar keltis ir eiti į bažnyčią?“ Mama sako: „Tu privalai ten eiti, nes tu jau beveik 40 metų amžiaus. Šiandien sekmadienis. Tu esi tos bažnyčios klebonas.“

-

Baptistų pastorius, katalikas kunigas ir televizijos pamokslininkas vieną dieną miršta ir ateina prie Dangaus vartų. Šv. Petras pasitinka juos ir sako: „Labai atsiprašome, bet mes nesitikėjome, kad šiandien jūs ateisite. Jūsų kambariai Danguje dar neparuošti. Ar galėtumėte palaukti kelias savaites pragare?“ Dvasininkai atsako: „Žinoma, kad galime.“ Pragaro vedėjas ateina ir pasiima juos. Po kelių dienų jis skambina iš pragaro šv. Petrui: „Kuo greičiau pasiimk juos iš čia, nes jie griauna visą pragaro tvarką.“ Šv. Petras klausia: „Kaip gali sugriauti jūsų tvarką? Ką blogo jie ten daro?“ Vedėjas aiškina: „Katalikų kunigas atleidžia visiems nuodėmes. Baptistų pastorius krikštija visus atsivertusius. O charizmatiškasis televizijos pamokslininkas savo ugningais pamokslais baigia surinkti pakankamai pinigų oro kondicionieriui pragare įrengti.“

-

Meldžiasi vyras ir žmona savo namuose. Jiems abiems po 60 metų amžiaus. Staiga pasirodo angelas ir sako: „Jūsų malda buvo išklausyta. Sakykite, ko labiausiai dabar norėtumėte ir viskas įvyks.“ Žmona prašo: „Norėčiau, kad mes gyventume šiltose Havajų salose.“ Angelas mosteli ranka ir visi tuojau pat atsiduria Havajuose. Vyras prašo: „Norėčiau, kad mano žmona būtų 30 metų jaunesnė už mane.“ Angelas mosteli sparnais ir vyras tampa 90-mečiu seneliu.