ANEKDOTAI
Policijos mokyklos dėstytojas paklausė vieną savo studentą: „Ką darytumėte, jei kada nors tektų jums vienam areštuoti savo uošvę?“ Studentas atsakė: „Iš karto pakviesčiau pastiprinimą.“
-
Vienas mokytojas davė 5 patarimus moterims. Pirma, labai svarbu surasti vyrą, kuris jus mylėtų ir būtų jums ištikimas. Antra, labai svarbu surasti vyrą, kuris būtų linksmas ir laimingas. Trečia, labai svarbu surasti vyrą, kuris daug uždirbtų ir išlaikytų šeimą. Ketvirta, svarbu surasti vyrą, kuris rūpintųsi jūsų vaikais ir jų gerove. Penkta, labai svarbu kad visi šie vyrai vienas kito nepažintų.
-
Vieną dieną Dievas nutarė ateiti į Žemę ir įsidarbino miesto poliklinikos daktaru. Pas jį į kabinetą su neįgaliojo vežimėliu įvažiavo pirmas pacientas, kuris po insulto buvo visiškai suparalyžiuotas ir negalėjo vaikščioti. Dievas uždėjo ranką ant jo galvos ir tarė: „Stokis ir eik!“ Tas tuoj pat atsistojo ir išėjo. Koridoriuje kitas pacientas paklausė jo: „Na, kaip tas naujas daktaras?“ Tas atsakė: „Visi jie tokie patys. Nieko gero. Net kraujo spaudimo nepamatavo...“
-
Vienas turtuolis nuvyko atostogauti į Bahamų salas viena diena anksčiau ir išsiuntė savo žmonai trumpą žinutę elektroniniu paštu. Tačiau skubėjo ir suklydo rašydamas adresą. Laišką gavo kita moteris, kuri prieš savaitę palaidojo savo vyrą. Kai perskaitė tą žinutę garsiai sušuko. Visi namiškiai subėgo ir perskaitė kompiuterio ekrane: „Mieloji, aš ką tik atvykau į vietą. Čia labai karšta. Viskas parengta tavo atvykimui. Lauksiu tavęs rytoj. Iki.“
-
Vyras mirdamas paliko žmonai 40 tūkstančių eurų. Po laidotuvių žmona pasakojo savo draugei, kad ji visiškai nebeturi pinigų. Bet draugė paklausė: Kaip tu gali neturėti pinigų. Juk sakei, kad vyras paliko 40 tūkstančių.“ Ji atsakė: „Išleidau 10 tūkstančių laidotuvėms, ir 30 tūkstančių paminklo akmeniui.“ Draugė nusistebėjo: „Tiek daug kainavo paminklinis akmuo! Kokio dydžio jis buvo?“ Ji parodė savo žiedą ant rankos ir pasakė: „Tai 1,5 karato dydžio brangakmenis.“
-
Vieną dieną mirė žmogus ir nukeliavo į dangų. Prie vartų jį pasitiko šv. Petras ir tarė: „Tau reikia surinkti 100 taškų, kad pakliūtum į rojų. Tu, man sakyk visus gerus dalykus, kuriuos padarei ir aš juos įvertinsiu taškais. Kai pasieksi 100 taškų, tu iš karto pakliūsi į rojų.“ Žmogus pradėjo: „Aš buvau vedęs ir su žmona gyvenau 50 metų, jos niekada neapgaudinėdavau, net savo širdyje.“ Šv. Petras pasakė: „Puiku. Tai verta trijų taškų!“ Žmogus tęsė: „Taip pat lankiau bažnyčią kiekvieną sekmadienį ir parėmiau savo parapijos veiklą.“ Šv. Petras pasakė: „Puiku. Tai tikrai verta dviejų taškų.” Žmogus tęsė: „Taip pat dosniai aukojau labdaros valgyklai.” Šv. Petras sakė: „Puiku, dar vienas taškas.“ Jis bandė prisiminti daugiau gerų darbų, bet negalėjo. Tuomet tarė: „Jei tokie žemi mano darbų įvertinimai, aš galiu patekti į dangų tik per Dievo gailestingumą.” Šv. Petras su džiaugsmu tarė: „Už tokį atsakymą tau 100 taškų. Prašau, dabar jau užeik į rojų.“
-
Ligonis atsibudo po operacijos, pramerkė akis, pamatė vyrą baltais drabužiais ir paklausė: „Gydytojau, ar pavyko operacija?“ Vyras baltais drabužiais atsakė: „Man atrodo, kad operacija nepavyko. Aš ne gydytojas. Aš esu šventasis Petras.“
-
Kanoje vyko vestuvės, kuriose dalyvavo Jėzus ir jo mokiniai. Ten jis pavertė labai daug vandens vynu, kuris buvo labai geras ir skanus. Visi jo labai daug išgėrė. Ryte Jėzus žadina savo mokinius. Mokinys Petras sako: „Jėzau, mums labai sunku, skauda galvą.“ Jėzus sako: „Atnešiu jums vandens atsigerti“. Petras sako: „Jėzau, nereikia, nebeliesk daugiau to vandens“.
-
Dievas Tėvas nusprendė ateiti į žemę pažiūrėti kaip gyvena žmonės. Angelas jį atvedė į ūkininko lauką. Karštą vasaros dieną ten labai sunkiai dirbo žmonės. Jie buvo pavargę suprakaitavę, apdulkėję. Dievas klausė angelą: „Kodėl šie žmonės taip sunkiai dirba?“ Angelas atsakė: „Dieve, tu gi sakei, kad savo prakaitu duoną uždirbsi“. Dievas tarė: „Aš tik pajuokavau“. Jie nuėjo toliau ir priėjo didelio miesto centrą. Ten vaikščiojo kunigai, gražiai apsirengę, nepavargę ir nesuprakaitavę. Dievas vėl klausė angelą: „O kodėl šitie neužsidirba savo duonos prakaitu?“ Angelas atsakė: „Tai yra tie, kurie suprato, kad tu, Dieve, pajuokavai“.
Du bendradarbiai kalbėjosi. Vienas pasakojo tai, ką jis girdėjo apie trečią bendradarbį. Po to kitas paprašė jį: „Papasakok man dar daugiau apie jį.“ Pirmasis atsakė: „Negaliu daugiau nieko apie jį pasakyti. Aš jau tau ir taip pasakiau daug daugiau negu žinau.“
-
Biblijos profesorius vaikščiojo po parką ir išgirdo, kad jaunimo muzikos grupė garsiai šlovino Dievą giesmėmis. Priėjęs paklausė jų: „Už ką Dievą šlovinat?“ Tie atsakė: „Mes šlovinam Dievą už didelį stebuklą, kai visą žydų tautą sausomis kojomis pervedė per Raudonąją Jūrą.“ Biblijos žinovas nusijuokė: „Tai ne stebuklas. Jūra tais metais buvo nusekusi.“ Šlovintojai nusiminė ir nutilo. Profesorius patenkintas išėjo toliau pasivaikščioti. Po valandos jis vėl užgirdo šlovintojų giesmes. Jis vėl paklausė jų: „O dabar dėl ko taip šlovinate Dievą?“ Tie džiugiai atsiliepė: „Už dar didesnį stebuklą. Už tai, kad jis toje išdžiūvusioje jūroje visą egiptiečių kariuomenę nuskandino.“
-
Viename erdvėlaivyje sugedo visi prietaisai. Astronautai susisiekė su žeme ir paklausė, ką daryti. Žemė atsakė: „Patikrinkite atsarginį valdymo pultą. Ar veikia?“ Astronautas atsakė: „Ne. Neveikia.“ „Tada paspauskite avarinį mygtuką. Ar veikia?“ Jis atsakė: „Ne.“ Žemė patarė: „Tuomet dabar kartokite paskui mane: „Tėve mūsų, kuris esi danguje,...“
-
Vienas teologas aiškino: „Vegetarinė mityba yra blogis. Visi žinome, kuo baigėsi Adomo ir Ievos pietūs rojuje. Tikriausiai viskas būtų buvę geriau, jei Ieva būtų patiekusį Adomui pietums ne obuolį, o kepto žalčio mėsos.“
-
Numirė vyras, kuris gyvendamas žemėje buvo labai sunkaus charakterio. Visiems buvo labai sunku su juo gyventi šeimoje. Per laidotuves klebonas sakė pamokslą: „Jis buvo geras vyras, doras krikščionis ir pavyzdingas tėvas.“ Našlė pasisuko į sūnų ir tyliai paklausė: „Nesuprantu. Gal kunigas kažką supainiojo. Ar mes tikrai tavo tėvą laidojame?“
-
Sekmadienio ryte vairuotojas įvažiavo į didelę bažnyčios automobilių stovėjimo aikštelę. Joje buvo labai daug automobilių. Jis pervažiavo visą aikštelę, bet nerado nei vienos laisvos vietos. Jis pradėjo mintyse melstis: „Dieve, padėk man surasti laisvą vietą automobiliui.“ Po kelių sekundžių pastebėjo, kad vienas automobilis išvažiavo ir paliko laisvą vietą. Jis tarė: „Dieve, nebeieškok man laisvos vietos. Aš ją jau pats suradau.“
-
90 metų vyras žvejojo ir išgirdo kažką kalbant: „Paimk mane. Paimk mane.“ Jis apsižvalgė, bet nieko nepastebėjo aplinkui. Tas balsas vėl pasikartojo. Vyras pažvelgė žemyn. Ten varlė kalbėjo: „Paimk mane ir pabučiuok. Aš tapsiu gražia nuotaka.“ Jis paėmė ją ir įsidėjo į švarko vidinę kišenę. Varlė toliau kalbėjo: „Aš tau sakiau pabučiuok mane ir aš būsiu gražia nuotaka. Kodėl tu to nedarai?“ Senelis atsakė: „Mano amžiuje nebereikia gražios nuotakos. Bet kalbančia varlę norėčiau turėti.“
-
Maža mergaitė klausė mamos: „Mama, iš kur atsirado visi žmonės?“ Mama atsakė: „Dievas sukūrė visus žmones.“ Mergaitė vėl klausė: „O man tėvelis sakė, kad žmonės išsivystė iš beždžionės. Kaip suprasti tai?“ Mama atsakė: „Labai paprastai. Matai, mano giminę sukūrė Dievas. O tėvelio giminė išsivystė iš beždžionės.“
-
Du broliai 5 ir 7 metų amžiaus vieną naktį praleido pas močiutę. Vakare ji liepė jiems eiti į kambarį ir prieš miegą sukalbėti maldą. Jaunesnysis atsiklaupęs prie savo lovos pradėjo garsiai rėkdamas melstis: „Dieve, prašau, dovanok man dviratį. Dieve, dovanok man naują kompiuterį. Dieve, padovanok man naują kompiuterinį žaidimą. Tu viską gali...“ Vyresnysis tarė: „Ko čia taip garsiai rėki? Dievas juk nekurčias.“ Brolis atsakė: „ Žinau. Bet močiutė neprigirdi.“
-
Vienas mokinys paklausė mokytoją: „Kuo skiriasi pesimistas ir optimistas?“ Mokytojas atsakė: „Pesimistas sako: ‚Dabar viskas baisiai blogai. Blogiau jau tikrai nebegali būti.‘ Optimistas atsako: ‚Tikrai gali būti.‘
-
Klebonas sutiko vieną parapijietį ir paklausė: „Kada tu baigsi girtauti?“ Jis atsakė: „Klebone, man tikriausiai jau per vėlu taisytis.“ Klebonas drąsino jį: „Taisytis niekada ne per vėlu. Bet kada gali pradėti keistis.“ Vyras trumpai pamąstė ir tarė: „Tai tada gal aš dar vėliau pradėsiu taisytis.“
-
Vienas krepšininkas patyrė galvos traumą, neteko sąmonės, pateko į ligoninę ir išgyveno klinikinę mirtį. Po trijų dienų atsigavo. Jį aplankęs komandos draugas paklausė: „Tu buvai miręs. Ar matei Dangų?“ Jis atsakė: „Taip, buvau ten.“ Draugas vėl klausė: „Ką ten gero matei?“ Jis atsakė: „Turiu tau dvi naujienas. Turiu vieną gerą, kitą blogą. Gera yra ta, kad danguje tikrai yra žaidžiamas krepšinis. Bloga yra tai, kad jau šį trečiadienį tau ten jau suplanuotos varžybos.“